Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys M. Š., R. Š., VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, ir pagal suinteresuoto asmens R. Š. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) ji palikimą priėmė faktiškai valdydama. Nurodė, kad su V. Š. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. Š., sutuoktinis taip pat turėjo sūnų R. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio V. Š. mirties liko santuokos metu įgytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat namų apstatymo ir apyvokos reikmenys (skalbimo mašina, televizorius, šaldytuvas, sofa-lova ir t.t.). Paaiškino, kad po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau naudojosi namų apstatymo ir apyvokos daiktais, už nekilnojamąjį turtą mokėjo komunalinius mokesčius, juo naudojosi ir jį prižiūrėjo. Paveldėjimo byla buvo neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.

Suinteresuoti asmenys VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą, kuriais pareiškimo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo M. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytus faktus, jog ji po V. Š. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo R. Š., atstovaujamas globėjos B. Š., pateikė teismui savarankišką reikalavimą, ir prašo teismo pratęsti R. Š., atstovaujamam globėjos B. Š., terminą palikimui, atsiradusiam po V. Š. mirties, priimti. Nurodė, kad yra palikėjo V. Š. sūnus, Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-07 sprendimu buvo pripažintas neveiksniu. Su tėvu V. Š. ir antrąja jo šeima daugelį metų nepalaikė jokių ryšių, apie tėvo mirtį jam pranešta nebuvo, į laidotuvės pakviestas taip pat nebuvo. Apie V. Š. mirtį sužinojo tik gavęs pranešimą dėl atsiliepimo į V. Š. pareiškimą pateikimo. Kadangi apie V. Š. mirtį nežinojo, negalėjo savalaikiai priimti atsiradusio palikimo. Prašo palikimo priėmimo termino praleidimo priežastį – nežinojimą apie mirties faktą – laikyti svarbia, ir atnaujinti terminą palikimui priimti. Taip pat nurodė, kad pareiškėja gali būti pripažinta priėmusia savo sutuoktinio V. Š. palikimą toje dalyje, kuri jai priklauso pagal teisės aktus.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad visą laiką po sutuoktinio mirties naudojosi likusiu turtu, jį išlaikė, rūpinosi ir prižiūrėjo. Dėl suinteresuoto asmens R. Š. savarankiško reikalavimo paaiškino, kad sutuoktinis V. Š. visą laiką mokėjo išlaikymą sūnui R. Š., tačiau su juo niekada nebendravo. Tiek ji, V. Š., tiek velionis V. Š., po santuokos su B. Š. nutraukimo, R. Š. matė vieną kartą, kai šis, sulaukęs 18 metų, buvo atvykęs į Klaipėdą, tačiau neilgai pabuvęs pas juo namuose, tą patį vakarą išvyko lošti į kazino. Vėliau R. Š. dar vieną kartą skambino tėvui, prašė pinigų, sakė, kad prasilošė, tačiau V. Š. tokiam tikslui pinigų duoti atsisakė. Be to, V. Š. prašė sūnaus R. Š. duoti savo telefono numerį, nurodyti gyvenamosios vietos adresą, tačiau šis atsisakė. R. Š. gyvenamosios vietos adresą sužinojo tik po sutuoktinio mirties iš notaro, kai norėjo parduoti vieną iš butų.

Pareiškimas tenkintinas, suinteresuoto asmens pareiškimas su savarankiškais reikalavimais atmestinas.

Dėl taikos sutarties tvirtinimo

Teisme buvo gautas prašymas patvirtinti pareiškėjos V. Š. ir suinteresuoto asmens R. Š., atstovaujamo globėjos B. Š., 2016-10-28 sudarytą taikos sutartį, pagal kurią, teismui patenkinus pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. Š., atstovaujamas globėjos, atsisako savo savarankiško reikalavimo, o V. Š. įsipareigoja sumokėti R. Š. 5000 Eur kompensaciją.

Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimas nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, kurią nustato CPK V dalis. Tiek juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas, tiek įstatymų nustatyto termino praleidimo priežasčių pripažinimas svarbiomis ir jo atnaujinimas priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai, todėl tik teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, konstatuoja tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, įstatymų nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbą. Pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles CPK normos suteikia šalims teisę baigti bylą taikos sutartimi, kurią teismas tvirtina. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje yra ne šalys, o dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems suteikiama teisė sutikti su reiškiamu reikalavimu arba jam prieštarauti, tačiau nesuteikta galimybė baigti bylą taikiu sutarimu. Dėl šios priežasties tokio pobūdžio byloje taikos sutartis yra negalima, todėl atsisakytina tvirtinti. Pažymėtina, kad 2016-10-28 taikos sutartis apskritai yra neteisėta, nes yra sąlyginė, o tarimasis dėl kompensacijos už nepriimtą palikimą neatitinka CK 5.50 straipsnio nuostatų.

Dėl pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja V. Š. ir V. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. V. Š. (duomenys neskelbtini) mirė. V. Š., būdamas gyvas, testamento nesudarė, todėl jo palikimas paveldimas pagal įstatymą. Po palikėjo mirties liko santuokos metu įgytas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat namų apstatymo ir apyvokos reikmenys.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų, paslaugų teikėjų pažymų apie atsiskaitymą už paslaugas matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio V. Š. mirties mokėjo už komunalines paslaugas, teikiamas nekilnojamajam turtui. Atsižvelgiant į pareiškėjos paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja teisės aktų nustatytu terminu po palikėjo V. Š. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po sutuoktinio V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnis, CPK 178, 185, 444, 445 straipsniai). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Dėl savarankiško reikalavimo pratęsti terminą palikimui priimti

Bylos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes reglamentuojančio CPK 443 straipsnio 7 dalis nustato, kad šiame skyriuje nurodytas bylas teismas išnagrinėja ypatingosios teisenos tvarka neatsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo R. Š., atstovaujamas globėjos B. Š., pareiškė savarankišką reikalavimą pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo V. Š. mirties, priimti.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinio teismo praktika dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išplėtota ir nuosekli, joje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, t. y. teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016 ir joje nurodytą praktiką).

Šiuo atveju suinteresuotas asmuo R. Š. termino priimti palikimą praleidimo priežastimi nurodo aplinkybę, jog nebuvo informuotas, todėl nežinojo apie tėvo V. Š. mirties faktą.

Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo R. Š. su tėvu V. Š. negyveno nuo dvejų metų, kuomet tėvai pradėjo gyventi skyrium ir (duomenys neskelbtini) nutraukė santuoką, niekada jokių ryšių nepalaikė. Dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo, jog tėvas V. Š. mirė, į tėvo laidotuves pakviestas nebuvo. Teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens R. Š. nurodytas aplinkybes, sąlygojusias termino priimti palikimą praleidimą, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo R. Š. nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindas pratęsti palikimo priėmimo terminą. Suinteresuoto asmens R. Š. nurodomos aplinkybės (nežinojimas apie tėvo mirtį) nėra (ir negali būti) svarbiomis aplinkybėmis, leidžiančiomis pratęsti palikimo priėmimo terminą, kuris yra praleistas daugiau nei 3 metus (tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o reikalavimas atnaujinti terminą palikimui priimti pareikštas tik 2016-09-26, ir tik tuomet, kai pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiškai pradedant turtą valdyti) nustatymo). Pažymėtina, kad įstatymas neįpareigoja vieno įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie palikėjo mirtį ir atsiradusį palikimą bei jų turimą paveldėjimo teisę, todėl nepagrįstas suinteresuoto asmens tvirtinimas, jog jis negalėjo nustatytu terminu priimti palikimo, nes nebuvo informuotas apie tėvo mirtį. Be to, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios realiai trukdė suinteresuotam asmeniui R. Š. per 3 mėnesių terminą priimti palikimą: pats suinteresuotas asmuo savo pareiškime nurodė, kad su tėvu nebendravo nuo vaikystės ir neieškojo jokių ryšių, nors, kaip nurodė pareiškėja, tėvas rodė iniciatyva bendrauti su sūnumi, R. Š. atsisakė nurodyti bet kokius savo kontaktus, ir jokių ryšių nepalaikė, R. Š. globėja motina B. Š. apie sūnaus R. Š. psichikos ligą vaiko tėvo neinformavo, pateiktame pareiškime dėl neveiksnumo nustatymo suinteresuotu asmeniu vaiko tėvo nenurodė (b. l. 39-41). Byloje nėra duomenų apie tai, jog R. Š. su tėvu negalėjo bendrauti dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog R. Š. (jo interesus atstovaujanti globėja B. Š.) nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, jog per įstatymo nustatytą terminą galėtų įgyvendinti savo teisę paveldėti mirusiojo V. Š. turtą. Akivaizdu ir tai, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nagrinėjamu atveju pažeistų pareiškėjos V. Š. interesus, kuri teisėtai įgyvendino paveldėjimo teisę į V. Š. palikimą po to, kai pirmesnės eilės įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą šio palikimo nepriėmė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad suinteresuoto asmens nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis (CK 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į siekį išsaugoti teisinių santykių stabilumą, pareiškėjos V. Š. teisėtus lūkesčius, suinteresuoto asmens R. Š. nebendravimą su tėvu, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti, todėl suinteresuoto asmens R. Š. savarankiškas reikalavimas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448, 578 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjos V. Š. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, R. Š., atstovaujamo globėjos B. Š., 2016-10-28 sudarytą taikos sutartį.

Pareiškėjos V. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Suinteresuoto asmens R. Š. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.