Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Gailienė Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00288-2012-9

2014 m. sausio 23 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. išteisintas pagal LR BK 259 str. 1 d. ir 236 str. 2 d. neįrodžius, kad kaltinamasis padarė šias nusikalstamas veikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. buvo kaltinamas tuo, jog jis nuo 2012 m. kovo mėnesio pabaigos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos ir valandos, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą melagingai įskųsti įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – H. V. kaip padariusį nusikalstamą veiką, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įdėjęs į H. V. priklausantį kelioninį krepšį neteisėtai laikė 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) iki 2012 m. balandžio 2 d. 14.55 val., kol Telšių autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini), H. V., nešinas kelioniniu krepšiu su 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir rastos narkotinės medžiagos buvo paimtos.

Be to R. L. buvo kaltinamas tuo, jog jis suklastojo įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti ir melagingai įskundė įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y. 2012 m. balandžio 2 d., turėdamas tikslą melagingai įskųsti įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį – H. V. kaip padariusį nusikalstamą veiką, suklastojęs įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti, 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje, nenustatytą dieną ir valandą, įdėjęs į H. V. priklausantį kelioninį krepšį 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), ir žinodamas, kad H. V. 2012 m. balandžio 2 d. apie 14.00 val. iš K. atvažiuoja į T. ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmęs kelioninį krepšį su jame esančiais 9,002 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 15.15 val. iš T. autobusų stoties autobusu išvyks į K., iš savo naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. 867884836 skambino Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimo grupės vyriausiajam tyrėjui P. G. į jo naudojamą mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 13.18 val., 13.53 val., 14.24 val., 14.30 val., pranešdamas, kad H. V. kelioniniame krepšyje gabena narkotines medžiagas, nurodydamas H. V. buvimo ir judėjimo kryptį, siekdamas, kad H. V. būtų sulaikytas ir jo atžvilgiu būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas, po ko dėl tokių R. L. nusikalstamų veiksmų Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate H. V. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, H. V. nuo 2012 m. balandžio 2 d. 14.55 val. iki 2012 m. balandžio 4 d. 13.3 val. buvo laikinai sulaikytas, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo apklaustas įtariamuoju, jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką.

Taip pat prokurorė prašo voką su dviem vienkartiniais švirkštais, plastikines plėveles, vokus su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, ir narkotines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre - sunaikinti. Prašo nukentėjusiojo H. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti.

Dėl teismo išvados, jog bet kuris asmuo galėjo įdėti narkotikus į H. V. krepšį, prokurorė nurodo, to negalėjo padaryti nei J. J., nes jos santykiai tuo metu su H. V. buvo geri, kadangi ji laukėsi nuo H. V. kūdikio, nei L. J., kadangi H. V. draugyste su J. J. buvo labiausiai nepatenkintas R. L., nes jis iš lombardo buvo išpirkęs J. J. daiktus, dengė jos vardu paimtus kreditus, buvo priešiškas H. V. lankymuisi pas J. J. ir jų bendravimui ir tolimesnė įvykio eiga tai patvirtina. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog H. V. rankinė L. J. bute prabuvo mėnesį iki 2012 m. balandžio 2 d., J. J. teisme nurodė, kad žymiai anksčiau tą krepšį ji buvo žiūrėjusi, matė, kad jame buvo H. V. daiktų, tačiau narkotinių medžiagų ten nematė, liudytoja J. J. parodė, kad pas H. V. ji narkotikų niekada nebuvo mačiusi, jo draugai su narkotikais susiję nebuvo, o H. V., atvažiavęs pasiimti J. J., nieko su savimi neturėjo ir jokių savo daiktų į krepšį nedėjo. Taip, prokurorės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojos L. J. ir J. J..

Prokurorės nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pas H. V. asmens kratos metu jo nešamame kelioniniame krepšyje rastos narkotinės medžiagos jam nepriklausė, nes nei tą dieną, nei prieš paliekant krepšį L. J. bute, jis narkotinių medžiagų į jį nedėjo ir jų nelaikė, o 2012 m. balandžio 2 d. H. V. vienintelis atvykimo į Telšius tikslas buvo pasiimti J. J. bei daiktus ir vykti į K. Prokurorės teigimu, kad be H. V. ir R. L., išgertuvių metu H. V. norint pasirodyti „kietesniu“ pasakytos frazės, kad jis parduoda narkotikus, kitų duomenų, kad jis galimai užsiiminėja šia nusikalstama veika nei kaltinamasis, nei jo šeimos nariai neturėjo. Pažymi, kad bylos duomenimis, pokalbis apie narkotines medžiagas tarp H. V. ir R. L. vyko dar prieš pusmetį iki 2012 m. balandžio 2 d., todėl logiška, kad vien dėl išgertuvių metu išgirstų nuogirdų apie H. V. galimai daromą nusikalstamą veiką, R. L. neturėjo pagrindo kreiptis į policiją ir į ją nesikreipė.

Prokurorė daro išvadą, kad po 2012 m. kovo mėn., kai R. L. pirmą kartą kreipėsi į policijos pareigūną P. G., jokios papildomos informacijos apie neva, H. V. daromą nusikalstamą veiką R. L. nebuvo gavęs, tačiau paaiškėjus, jog J. J. laukiasi ir ruošiasi vykti gyventi į K. pas H. V., R. L., siekdamas išskirti J. J. su H. V. ir norėdamas atkeršyti H. V. už išsakytus grasinimus, jis į H. V. priklausantį kelioninį krepšį įdėjo narkotines medžiagas ir, tiksliai žinodamas, kad H. V. atvyksta pasiimti J. J. ir daiktų, t. y. krepšio, į kurį R. L. buvo įdėjęs narkotinę medžiagą - kanapes (ir jų dalis), pranešė policijai apie H. V. atvykimą ir išvykimą, t.y. ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas, kad H. V. būtų sulaikytas su jo paties padėtais „įkalčiais“. Prokurorės nuomone yra logiška, kad R. L., pats įdėjęs narkotines medžiagas į H. V. kelioninį krepšį, buvo užtikrintas, kad sulaikę H. V. policijos pareigūnai pas jį šias medžiagas ras.

Dėl liudytojos L. J. parodymų prokurorė nurodo, kad ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pagalvojo, kad narkotines medžiagas galėjo įdėti R. L., ir papildomų apklausų metu patvirtino, kad jos pirminiai parodymai yra teisingi, o teisminio nagrinėjimo metu ji davė parodymus, palankius kaltinamajam teigdama, kad ikiteisminio tyrimo metu ji buvo verčiama duoti neteisingus parodymus. Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad L. J. gyvena kartu su kaltinamuoju, jie turi bendrą vaiką, šios liudytojos parodymai vertintini labai kritiškai, tačiau netikėti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nėra pagrindo.

Prokurorės nuomone, įvertinus byloje surinktus duomenis, išanalizavimus įvykių seką, nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymus, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, darytina išvada, kad visuma surinktų netiesioginių įrodymų patvirtina, kad R. L. kreipimasis 2012 m. balandžio 2 d. į policijos pareigūną P. G. dėl galimai H. V. daromos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinumas, ar R. L. spėliojimu, kad H. V. užsiima narkotinėmis medžiagomis. Nurodo, kad nors R. L. savo kaltę neigia, tačiau pranešimas policijos įstaigai apie H. V., kaip asmenį padariusį nusikalstamą veiką, yra akivaizdus R. L. iš anksto suplanuoto nusikalstamo sumanymo realizavimas. Prokurorės teigimu, byloje surinkti duomenys patvirtina R. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir šių surinktų duomenų visiškai pakanka, pažymi, kad nusikaltimus R. L. padarė dėl savanaudiškų paskatų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašo skundą atmesti.

Šiaulių, apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai išteisino R. L. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau neišsprendė nukentėjusiojo H. V. pareikšto civilinio ieškinio klausimo ir netinkamai išsprendė daiktinių įrodymų klausimą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Byloje nustatyta, kad 2012-04-02 išteisintasis R. L. kreipėsi į policijos pareigūną, kurį informavo, jog į K. turi grįžti H. V., kuris vėliau su podukra J. J. planuoja išvykti atgal į K. ir su savimi gali gabenti narkotines ar psichotropines medžiagas. 2012-04-02 apie 14.55 val. Telšių miesto autobusų stotyje H. V., kuris su savimi nešėsi kelioninį krepšį, buvo sulaikytas ir, atlikus jo asmens kratą, jo nešamo kelioninio krepšio šoninėje kišenėje buvo aptikta plastikinėje plėvelėje susukta 9,002 g narkotinė medžiaga – kanapių (ir jų dalių). Taip pat buvo aptikti ir vienkartiniai švirkštai su gelsvos spalvos skysčiu, kurio sudėtyje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmatakių (prekursorių) nerasta. R. L. buvo inkriminuojama ne tik tai, kad jis melagingai įskundė H. V. įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą suklastodamas įrodymus, tačiau ir tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog, prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius netiesioginius įrodymus. Prokurorė skunde tam tikrais argumentais, kurie grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė, taip pat nepadarė ir kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu prokurorės skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs, paremti prielaidomis ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Priimtas išteisinamasis nuosprendis ir jame aprašytos aplinkybės rodo kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, išdėstė R. L. išteisinančius bylos duomenis, motyvuotai atmetė prokuroro kaltinančius įrodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi kaltinamojo bei liudytojų parodymais, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina tai, kad teismas pakankamą dėmesį skyrė parodymų vertinimui, atliko parodymų analizę, tarpusavyje lygindamas parodymus bei gretindamas juos su kita bylos medžiaga ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. L. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 2 d. ir 259 str. 1 d., padarymo.

Pagal BK 236 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad melagingai įskundė įstaigai ar prokuratūrai, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką suklastodamas įrodymus baudžiamajam persekiojimui pradėti.

Kaip matyti iš išteisinamojo R. L. parodymų apie tai, kad H. V. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, jis sužinojo iš paties H. V., kuris, paklaustas iš ko gyvens su J. J., pasakė, kad jam pinigų netruks, nes jis užsiima narkotikų platinimų, apie tai, kad H. V. gali uždirbti daug pinigų, jam buvo pasakojusi ir J. J. prieš įvykį. Išteisintasis parodė, kad jam (R. L.) paklausus, kas atiduos jų padengtus įsiskolinimus, H. V. atsakė, kad jam nėra problemų ir jis, grįžęs iš K. pasiimti J. J., atiduos skolą, iš ko R. L. suprato, kad vėl įvyks narkotinių medžiagų platinimo sandėris, apie ką jis informavo policijos pareigūną P. G., sekė įvykių eigą, apie viską pranešdavo P. G., žinojo, kad H. V. krepšys buvo padėtas J. J. kambaryje, tačiau prie H. V. krepšio nesilietė, policijai negarantavo, kad būtent H. V. krepšyje ras narkotikus. Išteisintojo teigimu, jis nebuvo įsitikinęs, kad nagrinėjamo įvykio metu pareigūnai tikrai gali rasti narkotikų, tačiau jis atliko tik pilietinę pareigą (2 t., 18, 19, 20 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu R. L. taip pat tvirtino, kad anksčiau, dar prieš įvykį, H. V. jam buvo sakęs, kad jam (H. V.) dėl pinigų nėra problemų, nes jis užsiima narkotikų platinimu, nuveža juos ir gauna kelis šimtus litų, o 2012-04-01 jis (R. L.) sužinojo, kad J. J. turi įsiskolinimų, kuriuos atsirado jai gyvenant su H. V., H. V. pažadėjo skolas padengti, po paskutinio pokalbio su H. V., kurio metu H. V. jam grasino, jis nusprendė pranešti P. G. apie tai, kad H. V. užsiima narkotikų gabenimu. Išteisintojo teigimu, jis buvo įsitikinęs 100 procentų, kad H. V. platina narkotikus. Išteisintasis dėl narkotikų įdėjimo H. V. neprisipažino (1 t., 135-138, 144 b. l.).

Tuo tarpu nukentėjusysis H. V. tvirtino, kad su R. L. jis buvo piktuoju tik dėl J. J., nes norėjo ją išsivežti į K., ten P. buvo suradęs butą, teigė, kad K. jis dirbo neoficialiai pas pusbrolį, dirbo metus ir vėliau po kelis mėnesius padirbdavo, jų skolas mokėjo R. L., kai pradėjo gyventi T. į K. nuvažiavo tik vieną kartą. Nukentėjusiojo teigimu, R. L. J. J. pasakė, kad narkotikus jam įdėjo jis (R. L.) ir apie tai pranešė policijai. Nukentėjusysis parodė, kad narkotikų nevartojo ir neplatino, į savo kelioninį krepšį nieko nedėjo (2 t., 20-21 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu H. V. teigė, kad su R. L. ne kaip sutardavo, į K. važiavo ieškoti darbo, kurį jam žadėjo padėti susirasti pusbrolis K. R., jo krepšys su keliais jo daiktais buvo paliktas pas J. J., įvykio išvakarėse įvyko konfliktas su R. L., kurio metu jis pasakė, kad atvažiuos pasiimti J. J. ir išsiveš ją į K., sekančią dieną jis atvažiavo į Telšius, susirašinėjo su J. J., atėjus į butą J. J. jo jau laukė, daiktai buvo sudėti koridoriuje prie durų, jo krepšys buvo sunkus, pasiėmę daiktus jie išėjo, prieš įlipant į autobusą juos sulaikė policija, kuri, iškrausčius jo kelioninį krepšį, rado supakuotas narkotines medžiagas, kurių jis nebuvo matęs, tada jis suprato, kad jį norėjo kažkas pakišti, mano, kad šias medžiagas galėjo įdėti R. L., norėdamas atkeršyti dėl vakarykščio įvykio (1 t., 120-122 b. l.).

Apklausiama liudytoja L. J. teisme parodė, kad H. V. šnekėjo, jog užsiima narkotikų platinimu, įvykio dieną dukra J. ruošėsi važiuoti į K., visus daiktus, tame tarpe ir H. V. krepšį, jos išnešė į koridorių, atėjęs H. V. į kuprinę dėjo daiktus, ji R. L. paskambino, kad dukra su H. V. išvažiavo, H. V. priklausantys krepšys iki tol, kol jie išvažiavo, buvo dukters kambaryje, į tą kambarį R. L. nėjo, ji nematė, kad R. L. galėjo ką nors įdėti, o H. V. kažką į tą krepšį įvykio dieną dėjo, R. L. nesakė, kad jis įdėjo H. V. narkotikus. Aiškindama, kodėl ji teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, L. J. parodė, kad policijoje pasakė, jog R. L. įdėjo narkotikus, kadangi bijojo, jog neišvežtų jos vaikų į globos namus ir jos neuždarytų, ji sakė tai, ką norėjo girdėti tyrėjas, jai buvo stresas, nežinojo, jog gali neduoti parodymų (2 t., 22-24 b. l.). Iš L. J. ikiteisminio tyrime metu duotų parodymų matyti, jog ji parodė, kad ją dukra įtikino, kad narkotikai buvo pakišti, nes ji (J. J.) su H. V. visą laiką buvo kartu ir matė, kad H. V. nieko nedėjo į krepšį, tada ji (J. J.) pagalvojo, kad narkotikus galėjo įdėti R. L., grįžus R. L. namo, ji apie tai su juo kalbėjo ir jis pasakė, kad tai nesąmonė, tačiau 2012-04-03 vakare R. L. jai pasakė, kad jį kviečia į policiją ir tuos narkotikus jis įdėjo į krepšį norėdamas H. V. atkeršyti už grasinimą ir jį pamokyti, tačiau vėliau R. L. ją perspėjo, kad jei kils įtarimas, ji policijai pasakytų, kad tikrai matė, jog H. V. pats kažką įsidėjo į krepšį. Vėlesnėse apklausose J. J. tvirtino, kad pirminiai jos parodymai teisingi, tačiau tai, kad R. L. įdėjo narkotines medžiagas į H. V. krepšį, buvo tik R. L. pasvarstymai (1 t. 42-45, 46, 47 b. l.).

Liudytoja J. J. teisme parodė, kad įvykio rytą ji susidėjo savo daiktus į savo kuprinę, maišus ir į H. V. krepšį, laukė, kol atvažiuos H. V., daiktus buvo pasidėjusi koridoriuje, atvykęs H. V. maišelį su daiktais įdėjo į savo krepšį, ji dar atnešė batus ir juos H. V. įdėjo į tašę. Parodė, kad kai juos sulaikė policija H. V. pasakė, jog prie to bus nagus prikišęs R. L., anksčiau H. V. buvo sakęs, kad labai senai buvo vartojęs narkotikus, pas H. V. ji narkotikų nebuvo mačiusi, į krepšį daiktus krovė ji, jos mama ir H. V., priėjusios prie krepšio R. L. ji nematė, R. L. jos neprašė duoti jam palankius parodymus, nei iš vakaro, nei iš ryto R. L. prie H. V. krepšio nebuvo priėjęs (2 t., 24-26 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu J. J. parodė, kad kai H. V. ryte atvyko daiktai buvo jau sudėti, kad tarp vežamų daiktų būtų kas draudžiama ji nematė, H. V. vartojant narkotikus ji nematė, teigė, kad narkotikus į tašę galėjo įdėti R. L. (1 t. 40-41 b. l.). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme J. J. parodė, kad R. L. jai nesakė, kad jis įdėjo narkotines medžiagas į H. V. krepšį, H. V. yra minėjęs, kad anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas, kai viskas įvyko, jai H. V. pasakė, kad R. L. įdėjo narkotines medžiagas.

Liudytojas P. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad R. L. pateikė informaciją, jog podukros draugas gali užsiimti narkotikų prekyba, kad kai kada pas jį (H. V.) atsiranda nemažos pinigų sumos, o kai kada jis jų visai neturi, praėjus kelioms dienoms R. L. paskambino ir pranešė, jog podukros draugas galimai turi narkotikus, buvo savaitgalis, todėl daugiau nieko nedarė, po to R. L. vėl paskambino ir pasakė, kad yra grįžęs podukros draugas ir gali turėti narkotikų, neįvardijo kokių, nenurodė, kur jų ieškoti, kalbėjo su įsitikinimu, R. L. policijos pareigūnų nurodymu stebėjo H. V.. P. G. teigimu, R. L. jis pažįsta kaip rimtą žmogų (1 t., 48-50 b.l., 2 t. 21-22 b. l.). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme P. G. parodė, kad su R. L. dėl H. V. bendravo tris kartus, įvykio dieną R. L. pasakė, kad grįžta H. V. ir, kad jis turės narkotinių medžiagų, tą dieną ir įvyko sulaikymas.

Iš R. L. ir L. J. akistatos protokolo matyti, kad L. J. nurodė, jog R. L. sakė, kad jis įdėjo į krepšį narkotines medžiagas, kad jos parodymai pareigūnams yra teisingi, niekieno neįtakoti, tačiau atsakydama į 8 klausimą, L. J. nurodė, kad tai buvo R. L. pamąstymai, o ne tiesioginis prisipažinimas (1 t., 145 –146 b. l.).

Akistatos metu su R. L. J. J. nurodė, kad R. L., norėdamas ją įskaudinti, galėjo pakišti H. V. narkotines medžiagas (1 t., 149 –151 b. l.).

H. L. ir H. V. akistatos protokole užfiksuota, jog R. L. teigė, kad H. V. jam sakė, jog užsiima narkotikais ir dėl pragyvenimo jam nėra jokių problemų, o H. V. nurodė, kad girtaudamas su R. L. jis nesakė, jog užsiiminėja narkotikais, tačiau „skiedė“, kad yra rūkęs žolės (1 t., 156 – 158 b. l.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2129)-ISI-2614 konstatuota, kad rankų pėdsakai, aptikti ant keturių plastikinių plėvelių ir dviejų vienkartinių švirkštų, paimtų H. V. asmens kratos metu Telšių miesto autobusų stotyje, asmeniui identifikuoti netinka (1 t., 26 – 27 b. l.), o Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2012 m. balandžio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(2131)-ISI-1233 nurodyta, kad ant tirti pateiktų keturių plastikinės plėvelės skiaučių, paimtų H. V. asmens kratos metu, nerasta sutepimų, tinkamų DNR tyrimui atlikti, o ant tirti pateiktų dviejų švirkštų rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, tačiau jie nepriklauso nei H. V., nei R. L. (1 t., 34 – 36 b. l.).

Taigi, išanalizavus nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, akistatų protokolus, rašytinę bylos medžiagą, matyti, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad išteisintasis R. L. įdėjo narkotines medžiagas į H. V. priklausantį krepšį, taip siekdamas ji melagingai įskųsti policijos pareigūnams. Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde tvirtina, jog R. L. kaltę patvirtina netiesioginiai įrodymai, t.y. tai, jog tyrimo metu nustatyta, kad R. L. nebuvo patenkintas J. J. draugyste su H. V., todėl galėjo jam keršyti ir taip siekti juos išskirti, tačiau šiuo atveju kolegija sprendžia, jog dėl įrodymų trūkumo šiuo atveju išlieka tam tikros abejonės dėl R. L. kaltės. Ir nors prokurorė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo J. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kolegija pažymi, kad J. J. ir ikiteisminio tyrimo metu davė prieštaringus parodymus teigdama, jog R. L. jai sakęs, kad jis įdėjo narkotines medžiagas į H. V. krepšį, o vėliau tai įvertindama tik kaip R. L. pasvarstymus ir pamąstymus (1 t., 44, 46 b. l.). Iš bylos medžiagos matyti, kad šių prieštaravimų nepavyko pašalinti ir ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą (1 t., 145-146 b. l.).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, kaip, kur ir iš kokių pajamų H. V. gyveno, nuomojosi būstą K., nors liudytojas P. G. buvo nurodęs, kad R. L. į jį kreipėsi dėl H. V. daromų nusikalstamų veikų kaip tik dėl to, jog R. L. buvo neaišku, kodėl H. V. kartais neturi pinigų, o kartais pas jį jų atsiranda daug (1 t., 49 b. l.). Ir nors H. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jis, neradęs darbo T., nusprendė važiuoti pas pusbrolį K. R. į K., kuris pažadėjo padėti susirasti butą, ir jis išvyko į K. pas jį gyventi 201-03-24 bei pas jį dirbo nelegaliai (1 t., 100, 121, 2 t., 20 b. l.), tačiau K. R., apklausimas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis nežino, kuo H. V. vertėsi ir iš ko gyveno iki 2012-04-02 (1 t. 58 b. l.). Apie tai, kad H. V. nenorėjo dirbti, o stengėsi gyventi iš J. J. gaunamos neįgalumo pensijos, įmamų piniginių kreditų tyrimo metu teigė ir J. J., ir L. J. ir R. L. ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad H. V. turėjo pinigines pajamas dirbdamas, byloje nėra. Be to, būtina pažymėti ir tai, kad įvykio metu galiojo H. V. atžvilgiu priimtas 2012-01-30 Telšių rajono apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo H. V. buvo nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesiams ir šios bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., buvo atidėtas metams, įpareigojant H. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (1 t., 108-110 b. l.). Todėl šiuo atveju H. V. teiginiai, jog jis buvo K. išsinuomojęs būstą, ten dirbo ir planavo gyventi su J. J., o į Telšius sugrįžo tik tam, kad su savimi pasiimtų J. J., kaip tvirtina ir prokurorė apeliaciniame skunde, nenustačius, ar apsigyvenimui K. jis turėjo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimą, taip pat nenustačius, kuo H. V. K. užsiėmė ir iš ko pragyveno, kelia daug abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esant prieštaringiems liudytojų ir nukentėjusiojo parodymams ir nesant jokių kitų objektyvių įrodymų nėra galimybės kategoriškai paneigti išteisinamojo teiginių apie tai, kad jis nedėjo narkotinių medžiagų į H. V. priklausantį krepšį, o į policijos pareigūnus kreipėsi tik dėl to, kad iš H. V. elgesio ir pažadų sugrąžinti jo (R. L.) padengtus H. V. ir J. J. padarytus įsiskolinimus suprato, kad įvykio dieną H. V. darys nusikalstamus veiksmus, t.y. atliko pilietinę pareigą, o visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos sprendimu dėl R. L. kaltės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neišsprendė H. V. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, kas šiuo atveju ir turėjo būti padaryta. Taip pat pažymėtina, kad teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog voką su dviem vienkartiniais švirkštais, plastikines plėveles, vokus su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, ir narkotines medžiagas, saugomas Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre, palikti saugojimui minėtose įstaigose. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju minėti daiktai nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 2, 4 p., turi būti sunaikinti. Todėl ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pakeičiama.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį pakeisti:

H. V. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Voką su dviem vienkartiniais švirkštais, plastikines plėveles, vokus su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomus Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, bei narkotines medžiagas, saugomas Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje – sunaikinti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.