Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams. 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto (2012 m. balandžio 13 d. bausmė atlikta);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti darbą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 36 MGL (1355,76 Eur) dydžio bauda;

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gavo banko mokėjimo kortelę, kurią jam perdavė (duomenys neskelbtini). Ji paskambino ir pasakė, kad jo vardu gautas laiškas. Tuomet susitiko su ja ir gavo iš jos kortelę. Jis aktyvavo kortelę bankomate, pasižiūrėjo, buvo ir PIN kodas, ir pamatė, kad yra kelių tūkstančių eurų suma kortelėje. Tada paskambino (duomenys neskelbtini), paaiškino situaciją ir internete sužinojo, kas tai per įmonė ir kas per pinigai. Kitą dieną ta kortele nesinaudojo. Po to kortelę greičiausiai pametė. Po kelių dienų užsisakė naują kortelę. Paskambino į banką, paaiškino situaciją, pasakė, kad užblokuotų pamestą kortelę. Jam pasakė, kada atvažiuoti, ir nuvažiavęs atsiėmė naują kortelę. Naują kortelę bandė aktyvuoti, bet bankomatas nepriimdavo. Tuo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini). Kažkada buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Bandė išsiaiškinti, ar tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirodo, kad įmonę pardavė anksčiau. Iš banko mokėjimo kortelės pinigų neišgrynino. Kai skambino į banką, nurodė banko darbuotojams, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Gal jo dvynys yra užfiksuotas nuotraukose prie bankomato. Jis pripažįsta, kad aktyvavo banko mokėjimo kortelę ir ja pasinaudojo. Savo veiksmus vertina negerai, nes pasinaudojo banko mokėjimo kortele.

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. V. parodė, kad pamatė, jog iš įmonės sąskaitos nurašyti pinigai. Pranešė bankui ir parašė žinutę. 2016 m. dirbo apskaitos įmonėje, kai tuometinis (duomenys neskelbtini) įsigijo įmonę, važiavo kartu su juo į banką ir informavo, kad jokių banko mokėjimo kortelių jiems nereikia. Nežinojo net, kad kažkas disponuoja ir turi įmonės banko mokėjimo kortelę. Kai įsigijo įmonę šių metų pradžioje, kovo mėn. viduryje nuėjo su el. išrašu ir pasakė, kad neišduotų banko mokėjimo kortelės. Bet paskui pats bankas nurodė, kad išdavė antrą banko mokėjimo kortelę dėl neapdairumo. Banko išraše matė, kad kortelė išduota S. R. Ji turėjo išrašą iš VĮ Registrų centras, todėl matė, kad tai (duomenys neskelbtini). Be S. R. išduotos banko mokėjimo kortelės, niekas daugiau neturėjo įmonės vardu išduotos banko mokėjimo kortelės. (duomenys neskelbtini) J. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodė, kad neturėjo jokių banko mokėjimo kortelių. S. R. ji mato pirmą kartą, nėra jokių aplinkybių, dėl kurių norėtų nepagrįstai apkalbėti S. R. Nežino dėl antros banko mokėjimo kortelės išdavimo, nes bankas informavo, kad pamatė ar per vėlai pamatė jos prašymą. Nežino, kodėl bankas išdavė antrą banko mokėjimo kortelę. Ji iš karto paprašė užblokuoti banko mokėjimo kortelę. Kiek išsiaiškino per banką, buvo išduota banko mokėjimo kortelė, kai S. R. buvo (duomenys neskelbtini), bet kai kortelės galiojimas pasibaigė, jie ir automatiškai pratęsė. Visi dokumentai, kad pasikeitė (duomenys neskelbtini), buvo nunešti į banką. Tuo metu banko sąskaitoje buvo apie 12 000 Eur. Pradėjo aiškintis, kad žmogus iš banko mokėjimo kortelės nuėmė maksimumą, ką galėjo nuimti per tą dieną. Pinigai buvo nuimti du kartus iš eilės.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. B. parodė, kad žino, jog atidavė banko mokėjimo kortelę pagal tai, kaip visada atiduoda kortelę fiziniam asmeniui. Įprastai klientas ateina pas juos, parodo savo asmens dokumentą, jie patikrina per sistemą dėl galiojimo ir paieškomų asmenų sistemą, sutikrina kortelėje nurodytus vardą ir pavardę su dokumentu, kortelę aktyvuoja ir atiduoda klientui. Ji turi patikrinti dokumentą, kad prieš ją sėdi būtent tas asmuo, kortelę atnešti, aktyvuoti ir ją išduoti. Kliento duomenys yra atnaujinami kas 3 metus. ji nežino, ar šiuo atveju duomenys buvo atnaujinti. Įmonei kortelę užsakyti gali vadybininkai, kurie dirba su verslo klientais. Iš įmonės užsakyti kortelę gali vadovas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 42). Perskaičius šiuos parodymus liudytoja V. B. parodė, kad parodymai yra teisingi, kortelė gali būti išduodama fiziniu būdu ir paštu. Nežino, kaip yra jei užsakoma verslo kortelė, bet kai kortelę atsiima paštu, ją reikia aktyvuoti interneto banke. PIN kodas yra interneto banke, jei kortelė siunčiama paštu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. K. (past. – šio liudytojo parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje vadovaujantis BPK 276 straipsniu) parodė, jog nupirko (duomenys neskelbtini) ir būdamas (duomenys neskelbtini) buvo vieną kartą banke, ten jam buvo išduotas PIN kodų generatorius, tačiau per visą savo (duomenys neskelbtini) laikotarpį ir būnant (duomenys neskelbtini), nebuvo SEB banke ir jokios mokėjimo kortelės jam nebuvo išduotos. S. R. nepažįsta, nėra matęs. Įmonės pardavimas vyko per tarpininkus. (duomenys neskelbtini) jam jokios mokėjimo kortelės ir PIN kodo generatoriaus neperdavė, perdavė tik antspaudą. Nežinojo, jog jo (duomenys neskelbtini) įmonei metu buvo išduotos visai svetimam asmeniui banko mokėjimo kortelės. Įmonei mokėjimo kortelių nereikėjo, nes atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais. Viską tvarkė buhalterė J., kuriai buvo davęs raštišką įgaliojimą disponuoti įmonės sąskaita ir atstovauti įmonę pasirašant dokumentus įvairiose įstaigose. Jo (duomenys neskelbtini) įmonei laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), o jo (duomenys neskelbtini) A. K. – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)d. (duomenys neskelbtini) apie mokėjimo korteles taip pat nieko nežino. Banko sąskaita, PIN kodų generatoriumi disponavo J., jam jokios mokėjimo kortelės nebuvo išduotos. J. jam prieš kelis mėnesius sakė, jog įvyko nemalonus atvejis, jog nuo įmonės kortelės buvo nuimti pinigai. S. R. jokio įgaliojimo disponuoti banko sąskaita neišdavė. Asmuo pavogė įmonės kortelę, suklastojo duomenis. SEB bankas taip pat buvo galimai netvarkingas, nesužiūrėjo duomenų. Nori pasakyti, jog S. R. nebuvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuomet jam buvo išduodamos mokėjimo kortelės. Įmonė nebuvo skolinga S. R. (1 t., b. l. 37-39).

SEB banko 2023 m. liepos 12 d. rašte nurodyta, kad mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta paštu: (duomenys neskelbtini), aktyvinta 2023 m. kovo 1 d. S. R. privataus asmens interneto banke, kortelė blokuota 2023 m. kovo 4 d. įmonės interneto banke. 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) pergaminta telefonu. 2023 m. balandžio 27 d. kortelė buvo aktyvinta ir atsiimta AB SEB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63-64).

SEB banko 2023 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodyta, kad 2023 m. kovo 1 d. 10.43 val. S. R., gim. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie savo privačios internetinės bankininkystės paskyros (IP adresas: (duomenys neskelbtini)) ir 10.44 val. aktyvino UAB „(duomenys neskelbtini)“ S. R. vardu išduotą mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad interneto banke 2023 m. kovo 1 d. 10.45 val. asmuo sužinojo atnaujintos įmonės kortelės PIN kodą. 2023 m. kovo 4 d. ši mokėjimo kortelė buvo blokuota. 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo kortelė buvo pergaminta (kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). 2023 m. balandžio 27 d. S. R. kreipėsi į AB SEB banko (duomenys neskelbtini) dėl kortelės atsiėmimo. Tos pačios dienos 10.43 val. AB SEB banko darbuotoja aktyvino įmonės mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105).

2023 m. gegužės 22 d. AB SEB pateikė grynųjų pinigų išmokėjimo operacijų iš mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuotraukas, kuriuose užfiksuotas S. R. (1 t., b. l. 47-56).

2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas AB SEB banko pateiktos bankomato nuotraukos. Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrimos grynųjų pinigų išmokėjimo operacijų iš mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banko bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos. Pateikta 10 foto nuotraukų. 1 nuotrauka daryta 2023 m. kovo 2 d. 10:53:17 val. Nuotraukoje matosi vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su tamsios spalvos striuke, pilku megztiniu su užtrauktuku per smakrą. Ant galvos tamsios spalvos kepuraitė su snapeliu (vasarinė), ant kepuraitės apvali šviesios spalvos emblema, aplink ją galimai raudonos spalvos apskritimu einantis užrašas. Vidurį emblemos dvi raidės „LT“. Vyriškio abiejų ausų viršutinės dalys šiek tiek atlėpusios. Nosis didelė, šiek tiek pakrypusi į kairę pusę. Viršutinė lūpa siauresnė už apatinę. 2-5 nuotraukose pavaizduotas tas pats vyriškis, aprašytas 1 nuotraukoje. 6 nuotrauka daryta 2023 m. kovo 4 d. 10:48:52 val. Nuotraukoje matosi vyriškis apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su tamsios spalvos striuke, tamsiu megztiniu su užtrauktuku. Ant galvos juodos spalvos kepurė su snapeliu (žieminė, odinė ar dirbtinės odos). Ant vyro veido uždėta melsvos spalvos medicininė kaukė. 7-10 nuotraukose pavaizduotas tas pats vyriškis, aprašytas 6 nuotraukoje (1 t., b. l. 57-59).

2023 m. rugsėjo 19 d. skambučių į SEB banką garso įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra CD kompaktas, pateiktas iš banko, kuriame 5 garso įrašai, skambučiai iš telefono numerio – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš garso įrašų matyti, kad S. R. prašo užsakyti SEB banko mokėjimo kortelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (1 t., b. l. 86-90).

Iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo S. R., (duomenys neskelbtini) asmuo buvo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Sodra duomenų bazėje nurodyta, kad S. R.UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 136-147).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad S. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 17-27 d. veika), 215 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. R. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gavo banko mokėjimo kortelę, kurią jam perdavė (duomenys neskelbtini). Jis aktyvavo kortelę bankomate, pasižiūrėjo, buvo ir PIN kodas, ir pamatė, kad yra kelių tūkstančių eurų suma kortelėje. Tada paskambino (duomenys neskelbtini), paaiškino situaciją ir internete sužinojo, kas tai per įmonė ir kas per pinigai. Po to kortelę greičiausiai pametė. Po kelių dienų užsisakė naują kortelę. Paskambino į banką, paaiškino situaciją, pasakė, kad užblokuotų pamestą kortelę. Jam pasakė kada atvažiuoti, ir atsiėmė naują kortelę. Naują kortelę bandė aktyvuoti, bet bankomatas nepriimdavo. Iš banko mokėjimo kortelės pinigų neišgrynino. Kai skambino į banką pasakė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis pripažįsta, kad aktyvavo banko mokėjimo kortelę ir ja pasinaudojo. Savo veiksmus vertina negerai, nes pasinaudojo banko mokėjimo kortele. Tokie kaltinamojo parodymai iš dalies atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 9-12), taip pat juos patvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: liudytojų J. V., J. K. parodymai, finansinių operacijų išrašai, fotonuotraukos iš bankomatų, skambučių į SEB banką garso įrašų apžiūros protokolai, kiti rašytiniai bylos duomenys.

Visų pirma, kaip matyti iš liudytojos J. V. parodymų, ši liudytoja viso proceso metu nuosekliai parodė, kad pamatė, jog iš įmonės sąskaitos nurašyti pinigai, tuomet ji pranešė apie tai bankui. 2016 m. ji važiavo į banką ir buvo informuota, kad jokių banko mokėjimo kortelių įmonei nereikia. Kai įsigijo įmonę šių metų pradžioje, kovo mėn. viduryje nuėjo su el. išrašu ir pasakė, kad neišduotų banko mokėjimo kortelės. Ji pasakė bankui, kad įmonė neturės jokių banko mokėjimo kortelių. Bet paskui pats bankas nurodė, kad išdavė antrą banko mokėjimo kortelę dėl neapdairumo. Banko išraše matėsi, kad kortelė išduota S. R. Ji turėjo išrašą iš VĮ Registrų centras, todėl matė, kad tai (duomenys neskelbtini). Be S. R. išduotos banko mokėjimo kortelės, niekas daugiau neturėjo (duomenys neskelbtini) išduotos banko mokėjimo kortelės. (duomenys neskelbtini) J. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nurodė, kad neėmė jokių banko mokėjimo kortelių. Dėl antros banko mokėjimo kortelės nežino, nes bankas informavo, kad jie pamatė ar per vėlai pamatė jos prašymą. Nežino, kodėl bankas išdavė antrą banko mokėjimo kortelę. Ji iš karto paprašė užblokuoti banko mokėjimo kortelę, raštiškai arba telefonu. Kiek išsiaiškino per banką, buvo išduota banko mokėjimo kortelė, kai S. R. buvo (duomenys neskelbtini), bet kai kortelės galiojimas pasibaigė, jie ir automatiškai pratęsė. Pradėjo aiškintis, kad žmogus iš banko mokėjimo kortelės nuėmė maksimumą, ką galėjo nuimti per tą dieną.

Tokius liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojo J. K. parodymai. Antai, liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nupirko (duomenys neskelbtini) ir būdamas (duomenys neskelbtini) buvo vieną kartą banke, kur jam buvo išduotas PIN kodų generatorius, tačiau per visą savo (duomenys neskelbtini) laikotarpį bei būnant (duomenys neskelbtini), nebuvo SEB banke ir jokios mokėjimo kortelės jam nebuvo išduotos. S. R. nepažįsta, nėra matęs. (duomenys neskelbtini) jam jokios mokėjimo kortelės ir PIN kodo generatoriaus neperdavė, perdavė tik antspaudą. Nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) įmonei metu buvo išduotos visai svetimam asmeniui banko mokėjimo kortelės. Įmonei mokėjimo kortelių nereikėjo, nes atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais, viską tvarkė buhalterė J. V. J. jam prieš kelis mėnesius sakė, jog įvyko nemalonus atvejis, jog nuo įmonės kortelės buvo nuimti pinigai. S. R. jokio įgaliojimo disponuoti banko sąskaita neišdavė, asmuo pavogė įmonės kortelę, suklastojo duomenis. SEB bankas taip pat buvo galimai netvarkingas, nesužiūrėjo duomenų (1 t., b. l. 37-39).

Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelių neturėjo, jos įmonei aktualios nebuvo, nes atsiskaitymai vyko bankiniais pavedimais. Teismas nustatė, kad banko mokėjimo kortelė Mastercard Business“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl banko klaidos buvo pagaminta ir išduota S. R., išsiunčiant kortelę jo gyvenamosios vietos adresu, pastarajam nebesant UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir šioje įmonėje nedirbant. Pats kaltinamasis S. R. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad bylai aktualiu laikotarpiu nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau visgi laikėsi pozicijos, kad jeigu jam bankas išdavė kortelę, tai jis turėjo teisę šia kortele disponuoti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-697/2023).

Teismas pažymi, kad šiuo atveju banko klaida nesuteikė teisės S. R. nei disponuoti jam realiai nepriklausančia įmonės banko mokėjimo kortele, nei disponuoti įmonės lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje. S. R. neabejotinai suprato, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esantys pinigai teisiškai jam nepriklauso, tai reiškia, kad yra svetimi. Be to, kaip matyti, kortelės aktyvavimui buvo reikalinga prisijungti prie interneto banko ir minėtą kortelę aktyvuoti, ką S. R. ir padarė. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad nors kaltinamasis S. R. teigė, kad banko mokėjimo kortelę aktyvavo bankomate, iš liudytojos V. B. ir SEB banko pateiktų duomenų matyti, kad banko kortelė yra aktyvuojama interneto banke, ten pat yra matomas ir PIN kodas. Akivaizdu, kad kaltinamasis S. R. teisminio nagrinėjimo metu duodamas parodymus bandė klaidinti teismą, nes banko kortelės aktyvuoti bankomate negalima, išvis jokie veiksmai realiai nėra įmanomi neturint kortelės PIN kodo, kuris šiuo atveju buvo interneto banke ir nėra siunčiamas kartu su banko mokėjimo kortele. Be to, tokią kaltinamojo poziciją paneigia ir aukščiau minėti SEB banko raštai, kuriuose nurodyta, kad mokėjimo kortelė pirmame veikos epizode aktyvinta S. R. privataus asmens interneto banke ir asmuo būtent ten sužinojo atnaujintos kortelės PIN kodą (1 t., b. l. 63-64, 105). Tai įtikinamai paneigia kaltinamojo duotus paaiškinimus, kurie yra vertintina kaip jo gynybinė versija. Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, nekyla abejonių, kad S. R., pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele, inicijuodamas finansines operacijas bankomate ir tokiu būdu identifikuodamas save kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir taip suklaidindamas banką, suprato, jog, tokiu būdu panaudojęs apgaulę ir išgryninęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančius pinigus, neteisėtai įgijo svetimą turtą. Čia papildomai pastebėtina, kad pinigai buvo gryninami operatyviai ir gryninant maksimalią leistiną grynųjų pinigų išėmimo sumą (2000 Eur per dieną), kas vėlgi rodo, kad kaltinamasis S. R. puikiai suvokė, jog elgiasi neteisėtai ir siekė pasisavinti kiek įmanoma daugiau įmonės lėšų, kol jo apgaulė neišaiškėjo.

Pastebėtina, kad kaltinamasis S. R. taip pat teigė, jog matė, kad įmonės banko sąskaitoje yra pinigų, tačiau teigė jų neišgryninęs ir nepasisavinęs. Tokia kaltinamojo pozicija yra paneigtina byloje surinktų ir ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma. Kaip jau aptarta aukščiau, tai, kad įmonė neturėjo banko kortelės, ji per klaidą buvo išduota (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) S. R., patvirtina nuoseklūs liudytojų J. V., J. K. parodymai. Teismas nenustatė jokių pagrindų šiems liudytojams nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį S. R. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. V. pastebėjo, kad iš įmonės banko sąskaitos buvo išgryninti pinigai ir iškart dėl to kreipėsi į banką bei policiją, blokavo mokėjimo kortelę, todėl visi pinigai išgryninti nebuvo, tačiau buvo išgryninta būtent dviejų dienų grynųjų pinigų išėmimo limito suma (2000 Eur x 2 = 4000 Eur). Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, fotonuotraukose iš bankomatų minėtų pinigų išgryninimo metu, užfiksuotas būtent kaltinamasis S. R. Nors kaltinamasis S. R. neigė, kad minėtose nuotraukose užfiksuotas jis, be to, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, asmuo akivaizdžiai bandė maskuotis naudodamas kepurę, medicininę kaukę, tokiu būdu vengdamas būti atpažintas, teismui sugretinus aukščiau aptartas aplinkybes su liudytojų parodymais, banko sąskaitų išrašais ir kaltinamojo S. R. išvaizda, nekyla jokių abejonių, kad minėtose nuotraukose užfiksuotas būtent kaltinamasis. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. ciniškai paaiškino, kad galbūt minėtose nuotraukose užfiksuotas jo dvynys, jis taip pat pripažino, kad brolio dvynio neturi. Taigi tokia kaltinamojo pozicija vertintina kaip bravūriškas siekis pasirodyti teismo procese.

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis S. R. po pirmosios banko mokėjimo kortelės, kurią bankas jam išdavė ir išsiuntė per klaidą, šią kortelę aktyvavo, neteisėtai ja pasinaudojo ir išgrynino įmonei priklausančias pinigines lėšas, t. y. 4000 Eur. Visgi, J. V. pastebėjus minėtus veiksmus ir po jos kreipimosi bankui užblokavus banko mokėjimo kortelę, S. R. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad jam būtų išduota dar viena nauja banko mokėjimo kortelė. Iš skambučio į banką apžiūros protokolo aiškiai matyti, kad S. R. pokalbio su banko darbuotoja metu nurodo, kad pametė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, todėl reikalinga užsakyti naują mokėjimo kortelę. Liudytoja V. B. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad S. R. atvyko atsiimti naujai pagamintą mokėjimo kortelę ir pasirašė kaip (duomenys neskelbtini), nors tokių įgaliojimų S. R. neturėjo ir dėl to ginčo nėra. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis S. R. negalėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl kreipėsi į banką dėl naujos kortelės išdavimo, nors nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas kaltinamojo teiginius apie tai, kad jis tiesiog norėjo turėti banko mokėjimo kortelę, vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, kuri yra aiškiai nepagrįsta ir neatitinka jokios gyvenimiškos logikos. Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. R. neteisėtai disponavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, neteisėtai ją naudojo ir išgrynino iš įmonės sąskaitos 4000 Eur, kuriuos neteisėtai pasisavino, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, o jo padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pažymi, kad kaltinamasis S. R. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį pirmame nusikalstamos veikos epizode dėl to, kad <...> neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę <...> o būtent: jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 12 d., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, melagingai prisistatęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir taip suklaidinęs AB „SEB“ banko darbuotojus dėl teisės įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, paštu, jo gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) gavęs naujai pagamintą įmonės banko kortelę, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išduotą banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Mastercard Business“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad S. R. pirmosios nusikalstamos veikos metu banko mokėjimo kortelę įgijo per banko klaidą ir jokių veiksmų jos įgijimui neatliko, o melagingai prisistatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir taip suklaidino SEB banko darbuotojus dėl teisės įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę antrame veikos epizode, tačiau pastebėtina, kad jau pirmame epizode kaltinamasis minėtą mokėjimo kortelę naudojo neteisėtai. BK 214 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato atsakomybę už svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtą įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą. Teismas nustatė, kad kaltinamasis S. R. tiesiog pasinaudojo jam per klaidą išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele, specialiai neatlikdamas jokių veiksmų šiai kortelei įgyti ar laikyti. Svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių naudojimas yra kriminalizuotas BK 215 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad S. R. veiksmuose nėra BK 214 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės būtino požymio – neteisėto įgijimo, o neteisėtu šios kortelės laikymu jis nėra kaltinamas, todėl S. R. dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pirmame epizode išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad kaltinamojo S. R. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, kvalifikuotos teisingai, nes jo apgaulės būdu užvaldytas turtas yra viršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos, be to, jis neteisėtai įgijo svetimą mokėjimo priemonę (past. – antrame veikos epizode) bei neteisėtai inicijavo finansines operacijas.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes S. R., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) vienas nesunkus nusikaltimas nuosavybei ir du apysunkiai nusikaltimai finansų sistemai, veikos baigtos), kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 24-36). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. R. nepaisant anksčiau atliktos realios laisvės atėmimo bausmės, jam skirtų švelnesnių bausmių rūšių, kaip antai bauda ar laisvės apribojimas, areštas, ir vėl nusikalto, padarė tris naujus nusikaltimus, todėl jam skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas sankcijoje numatytas mažesnis nei vidurkis, skiriamas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo ir bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis S. R. iš dalies pripažino savo kaltę, nėra duomenų apie kitus ikiteisminius tyrimus ar baudžiamąsias bylas jo atžvilgiu, be to, valstybinis kaltintojas prašo atidėti jam skiriamos bausmės vykdymą, yra pagrindas suteikti kaltinamajam S. R. galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus, netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, siekiant pasiekti bausmei keliamus tikslus, tikslinga taip pat skirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą turtinę žalą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nors kaltinamasis pareikšto civilinio ieškinio nepripažino, teismas konstatuoja, kad žala kilo būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, todėl iš kaltinamojo priteistina 4000 Eur civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 17-27 d. veika), ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir S. R. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir skirti S. R. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. R. tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti S. R. baudžiamojo poveikio priemonę – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytą 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) turtinę žalą.

S. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį (pirmas nusikalstamų veikų epizodas) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civiliniam ieškovui iš S. R. 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų) turtinei žalai atlyginti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.