- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2-4703-608/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02038-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- F. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Inga Rinkevičienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Ingai Rinkevičienei, atsakovo atstovui V. V. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublika, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė F. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, 34667,00 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėja Sonata Bieliauskienė 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-755-833/10, įpareigojo notarę V. Š. atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjų I. M. ir M. Z. prašymus paveldėti jiems pagal įstatymą likusią nepaveldėtą jų tėvui F. M. po mirties atkurtą nuosavybę, t. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir išduoti jiems paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus. Šioje nutartyje nurodyta, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Ieškovė nurodo, kad minėtos teismo nutarties nuorašą gavo paštu tik 2010 m. spalio 23 d., ieškovei raštu pareikalavus teismo, atskirąjį skundą dėl šios nutarties padavė tik 2010 m. lapkričio 2 d.. Atskirasis skundas buvo priimtas ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartimi patenkintas, nutartyje nurodant, kad Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje netinkamai aiškino ir pritaikė paveldėjimo teisės normas. Ieškovė nurodo, kad tik minėtos bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu sužinojo, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. notarė V. Š. , vykdydama įsiteisėjusią Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį, paveldėtojams I. M. ir M. Z. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą VŠ-1711 į likusią 1/3 dalį sklypo. Šio paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu 2010 m. spalio 4 d. valstybės įmonė „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teises. Paveldėtojas I. M. paveldėtą 1/6 sklypo dalį padovanojo vaikaičiui D. M. , o pastarasis 2011 m. birželio 30 d. minėtą turtą padovanojo motinai R. M. ir broliui P. M. . Kita paveldėtoja M. Z. 2011-06-29 savo turimą žemės sklypo dalį, t. y. 3/6 dalis žemės sklypo, padovanojo vaikaitei J. B. . Ieškovė laiko, kad dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo teisėjos Sonatos Bieliauskienės kaltės, o būtent dėl 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 d., nurodyto atskirojo skundo padavimo termino, ši nutartis neteisėtai įsiteisėjo ir jos pagrindu ieškovė neteko jai priklausančio paveldėto turto – 1/3 dalies 0,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė valstybės įmonės Registrų centro vertinimu yra 104000,0 Lt, ieškovė laiko, kad jai padaryta žala sudaro 1/3 dalį visos minėto sklypo vertės, t. y. 34667,00 Lt. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 2 d. numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo kaltės.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika ieškinio nepripažino. Nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovas laiko, kad dėl to, jog notarė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą I. M. ir M. Z. pagal teismo nutartį, kuri tuo metu buvo laikoma įsiteisėjusia, kalta ne bylą nagrinėjusi teisėja ar valstybė, o pati ieškovė, tinkamai nerealizavusi savo pareigų dalyvauti teismo posėdžiuose ir domėtis bylos eiga civiliniame procese. Siekiant atlyginti žalą civiliniame procese, įstatymų nustatyta tvarka turi būti konstatuota teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė. Aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ar pan. Nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyta tvarka jokių pažeidimų ar kaltų teisėjo (teismo) veiksmų nebuvo nustatyta, todėl atsakovas laiko, kad ieškovė neįrodė ir šios atsakomybės sąlygos. Kadangi ieškovė remiasi daugiau nei prieš metus galiojusia žemės sklypo vidutine rinkos verte, atsakovas laiko, jog ir ieškovės nuostoliai neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-755-833/10 medžiaga patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme priimtas pareiškėjų I. M. ir M. Z. skundas dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. , ir minėto skundo pagrindu iškelta civilinė byla (b.l. 1-3, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). Minėtoje civilinėje byloje 2010-01-27 parengiamajame posėdyje nutarta įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu F. B. (b.l. 73, civilinė byla Nr. 2-755-833/10), kuriai 2010-02-06 įteiktas skundo dėl notaro veiksmų nuorašas ir teismo šaukimas į 2010-03-10 11.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, ką patvirtina teismo pranešimų įteikimo pažymos (b.l. 86; 87, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). 2010-08-16 9.00 val. teismo posėdyje, neatvykus nei vienam byloje dalyvaujančiam asmeniui, teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2010 m. rugpjūčio 30 d. 9.00 val. (b.l. 119, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). 2010-08-27 nutartimi pratęstas sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas iki 2010-09-13 13.00 val. (b.l. 120, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). Vilniaus miesto antrasis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-755-833/10, patenkino pareiškėjų I. M. ir M. Z. skundą dėl notaro veiksmų ir įpareigojo notarę V. Š. atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjų I. M. ir M. Z. prašymus paveldėti jiems pagal įstatymą likusią nepaveldėtą jų tėvui F. M. po mirties atkurtą nuosavybę, t. y. 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir išduoti jiems paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus (b.l. 122, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). Minėtoje nutartyje nurodyta, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir išaiškinta, kad nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos. Iš Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-755-833/10 medžiagos matyti, kad minėtos nutarties kopija F. B. išsiųsta 2010 m. spalio 13 d., pastarajai raštu pareikalavus (b.l. 125; 126, civilinė byla Nr. 2-755-833/10), ir įteikta 2010 m. spalio 23 d., ką patvirtina pažyma (b.l. 128, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). Vilniaus miesto antrajame apylinkės teisme 2010 m. lapkričio 2 d. gautas F. B. atskirasis skundas dėl minėtos teismo nutarties, kuris teismo rezoliucija 2010 m. lapkričio 3 d. priimtas (b.l. 131, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi patenkino F. B. atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį, klausimą išsprendė iš esmės – nutarė atmesti pareiškėjų I. M. ir M. Z. skundą dėl notaro veiksmų (b.l. 155-159, civilinė byla Nr. 2-755-833/2010).
Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. 2010 m. rugsėjo 23 d. išdavė M. Z. ir I. M. paveldėjimo teisės liudijimą į 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15). Savo daiktines teises į minėtą turtą 2010-09-23 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu M. Z. ir I. M. Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2010 m. spalio 4 d., ką liudija Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 16). I. M. paveldėtą 1/6 sklypo dalį padovanojo vaikaičiui D. M. , o pastarasis 2011 m. birželio 30 d. minėtą turtą padovanojo motinai R. M. ir broliui P. M. . Kita paveldėtoja M. Z. 2011-06-29 savo turimą žemės sklypo dalį, t. y. 3/6 dalis žemės sklypo, padovanojo vaikaitei J. B. . Ieškovė laiko, kad dėl neteisėtų teisėjos veiksmų, t. y. neteisingo nutarties apskundimo termino nurodymo, dėl ko ji nepagrįstai įsiteisėjo, ieškovė prarado paveldėtą jai nuosavybės teise priklausantį turtą – 1/3 dalį žemės sklypo, esančio 0,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 2 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (LR CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.) ir kaltė (LR CK 6.248 str.).
Ieškovė neteisėtais teisėjo veiksmais, sąlygojusiais jai žalos atsiradimą, nurodo tai, kad teisėja 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 str. 1 d., nurodė neteisingą jos apskundimo apeliacine tvarka terminą, dėl ko ši nutartis neteisėtai įsiteisėjo ir šios nutarties pagrindu ieškovė neteko jai priklausančios paveldėto turto dalies – 1/3 dalies 0,68 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Ieškovė neįrodė minėtų aplinkybių, kuriais grindžia teisėjos kaltę dėl jai padarytos žalos. Nei ieškovės pateikti įrodymai, nei Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-755-833/10 medžiaga tokių aplinkybių nepatvirtina. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-755-833/10 nėra duomenų, patvirtinančių, kad bent vienam proceso dalyviui buvo išduota minėtoje civilinėje byloje 2010 m. rugsėjo 13 d. priimta įsiteisėjusi nutartis, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių šios nutarties įsiteisėjimo konstatavimą teisėjos veiksmais. Teismų sistemoje LITEKO nėra pažymėta apie 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties įsiteisėjimą. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad notarė V. Š. 2010 m. rugsėjo 23 d. paveldėjimo teisės liudijimą I. M. ir M. Z. išdavė vadovaudamasi įsiteisėjusia Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 str. 1 d. nustatytas teismo sprendimų (nutarčių) įsiteisėjimo taisykles, pirmos instancijos teismo nutartys įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu nutartis nėra apskųsta. Toks įstatymo nustatytas teismo nutarties įsiteisėjimo momentas suponuoja teismo atžymos apie nutarties įsiteisėjimą būtinumą. Vien nutarties apskundimo apeliacine tvarka termino pasibaigimo nepakanka konstatuoti, kad teismo nutartis yra įsiteisėjusi, nes tuo atveju, jeigu nutartis apskundžiama apeliacine tvarka, pasibaigus įstatymo nustatytam nutarties apskundimo terminui nutartis neįsiteisėja, o jos įsiteisėjimo terminas prasitęsia iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl teisėjos nurodyto neteisingo nutarties apskundimo termino ši nutartis neteisėtai įsiteisėjo, tačiau iš tokios formuluotės nėra aišku, kas ir kokiu pagrindu nustatė minėtos nutarties įsiteisėjimo momentą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nutarties įsiteisėjimas patvirtintas teisėjo ar kito teismo pareigūno. Be to pažymėtina, kad ieškovė žalos priežastimi nurodo būtent bylą nagrinėjusios teisėjos, o ne kito teismo pareigūno neteisėtus veiksmus, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiama tik dėl valstybės pareigos atlyginti padarytą žalą teisėjui vykdant teisingumą, nes kito teismo pareigūno atsakomybės klausimai nėra ieškinio dalykas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 str. 1 d. numato, kad teismo nutarties, priimtos šio kodekso nustatyta rašytinio proceso tvarka, apskundimo atveju atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad nutartis priimta bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka. Tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, patvirtina ir 2010 m. rugpjūčio 16 d. protokolinė nutartis, priimta Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-755-833/10 (b.l. 119, civilinė byla Nr. 755-833/10), kuria nutarta skundą dėl notaro veiksmų nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Iš civilinės bylos Nr. 755-833/10 medžiagos, taip pat iš teismų sistemos LITEKO matyti, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje buvo nutarta teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2010-08-30, vėliau 2010-08-27 nutartimi sprendimo priėmimo ir paskelbimo terminas pratęstas, tačiau byloje nėra duomenų, kad F. B. buvo pranešta apie sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką. F. B. atskirasis skundas dėl teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties teisme gautas 2010 m. lapkričio 2 d., jis priimtas laikant paduotu per įstatymo nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą. Tokios aplinkybės patvirtina, jog 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas neteisingas nutarties apskundimo terminas, t. y. apskundimo termino eigos pradžia, tačiau ieškovė neįrodė, jog ši teismo klaida sąlygojo jai ieškinyje nurodytą turtinę žalą - ieškovės paveldėto turto praradimą. Minėtų žalingų pasekmių buvimas ieškovės neįrodytas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo įgijusi nuosavybės teisės į jos nurodyto žemės sklypo dalį, todėl teisėjos veiksmai negalėjo sąlygoti ieškovei ir minėto turto netekimo.
Ieškovės teiginys, kad ji paveldėjo 1/3 dalį 0,68 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nepagrįstas. Ieškovės tėvas F. M. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš bylos medžiagos, palikimo atsiradimo dieną palikėjo F. M. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą dar nebuvo atkurtos. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 2.5-41-28864 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje mirusiajam F. M. (F. M. ) nuspręsta atkūrimo nuosavybės teises į piliečiui F. M. , mirusiam (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,68 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nuspręsta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį 0,137 ha žemės bus atkurtos vėliau (b.l. 16-17, civilinė byla Nr. 2-755-833). Taigi nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos F. M. jau po jo mirties. Vilniaus miesto 21-ojo notarų biuro notarė V. Š. 2009 m. balandžio 30 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą I. M. ir M. Z. į 2/3 dalis minėto žemės sklypo (b.l. 18-19, civilinė byla Nr. 2-755-833/2010). Minėtame paveldėjimo teisės liudijime konstatuota, kad į 1/3 dalį žemės sklypo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas F. B. neišduotas.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi palikimo atsiradimo metu F. M. priklausė tik turtinės teisės į nuosavybės atkūrimą, kurias ir paveldėjo ieškovė. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso ypatumas toks, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtą. Taigi mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. ne turtą, o turtinę reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus, subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Toks teisės į nuosavybės teisių atkūrimą paveldėjimo ypatumas yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011, taip pat 2008 m. vasario 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008.
F. B. buvo žinoma apie jos, kaip F. M. įpėdinės, turtines teises į nuosavybės teisių atkūrimą į minėtą žemės sklypą nuo 2008 m. birželio 20 d., taip pat apie nuosavybė teisių atkūrimo faktą bei būtinumą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į jai priklausančią minėto sklypo dalį bei įregistruoti daiktines teises, t. y. apie būtinumą realizuoti paveldėtą reikalavimo teisę tam, kad palikėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos ir nustatyta tvarka perduotos įpėdiniams. Tai liudija I. M. ir M. Z. per notarą ieškovei įteikti pranešimai (b.l. 13-14, 20-21, civilinė byla Nr. 2-755-833/10). Tačiau per visą laiką iki šiol ieškovė neatliko aktyvių veiksmų, kad priimtų turtą, į kurį atkurtos palikėjo nuosavybės teisės, neprisidėjo prie nuosavybės atkūrimo dokumentų tvarkymo, raginama nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į jai priklausančią žemės sklypo dalį išdavimo, neįregistravo savo daiktinių teisių į šį sklypą. Tokios aplinkybės liudija, kad dėl to, jog ieškovė neįgyvendino paveldėtos savo reikalavimo teisės į nuosavybės atkūrimą, ieškovei nebuvo perduotas nuosavybėn nekilnojamasis turtas, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos palikėjui po jo mirties. Neteisingo nutarties apskundimo termino nurodymas nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovei ieškinyje nurodytų teisinių pasekmių, t. y. jos turto praradimo, nes ieškovė paveldėjo ne konkretų turtą, o turtines teises, kurių nerealizavo, neatlikdama veiksmų, būtinų turto, į kurį atkurtos palikėjo nuosavybės teisės, perėmimui savo nuosavybėn.
Ieškovės paveldėtos turtinės teisės nėra išnykę, tačiau dėl susiklosčiusių keleto priežasčių visumos, ieškovei yra sudarytos kliūtys minėtų teisių realizavimui. Tokios kliūtys atsirado notarei išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į minėtą sklypo dalį M. Z. ir I. M. , pastariesiems įregistravus paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu atsiradusias jų daiktines teises Nekilnojamojo turto registre ir dovanojimo sutartimis perleidus turtą tretiesiems asmenims. Akivaizdu, kad vien neteisingas nutarties apskundimo termino nurodymas nesukėlė ir negalėjo sukelti tokių teisinių pasekmių, jeigu kiti asmenys nebūtų atlikę atitinkamų aktyvių veiksmų: išdavę paveldėjimo teisės liudijimo, įregistravę paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu daiktinių teisių į turtą ir galiausiai perleidę turto tretiesiems asmenims pagal dovanojimo sutartis. Vertinant minėtų įvykių įtaką ieškovei atsiradusioms pasekmėms matyti, kad tiesioginė priežastis yra M. Z. ir I. M. veiksmai, kuriais šie asmenys realizavo savo teises, pripažintas jiems vėliau apeliacine tvarka panaikinta Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-755-833/10. Ieškovė nekvestionuoja minėtos nutarties jos esmės teisėtumo bei pagrįstumo aspektu ir ieškinyje to neįvardija kaip atsiradusios žalos priežasties, o teisėjos veiksmų neteisėtumą įvardija tik kaip neteisingą šios nutarties apskundimo termino nurodymą, todėl teismas analizuoja tik neteisingo nutarties apskundimo termino nurodymo įtaką žalingų ieškovei pasekmių atsiradimui. Kaip patvirtina aukščiau paminėti įrodymai, teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp neteisingo nutarties apskundimo termino nurodymo ir atsiradusių ieškovei pasekmių nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsiradę kliūtys ieškovei realizuoti jos paveldėtas turtines teises į nuosavybės atkūrimą negali būti pašalintos. Ieškovė neginčijo nei paveldėjimo teisės liudijimo į 1/3 dalį žemės sklypo išdavimo, nei I. M. ir M. Z. daiktinių teisių į minėtą sklypą, nei šio sklypo dovanojimo sutarčių. Taigi nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė negalinti išsireikalauti turto iš jį be pagrindo įgijusių asmenų natūra arba jo vertės pinigais. Ieškovės atstovė teismo posėdyje pripažino, jog netvirtina, kad ieškovė negali atgauti turto, tačiau neatliko veiksmų dėl šio turto išreikalavimo natūra ir senaties terminas tokiam reikalavimui nėra suėjęs, tiesiog šiame procese ieško kaltų. Tokios aplinkybės patvirtina, jog ieškinyje nurodytų turtinių pasekmių ieškovei nėra atsiradę, taigi nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Nesant žalos, negali būti ir priežastinio ryšio. Ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas netinkamas, kadangi atsakovo – valstybės veiksmuose nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovės pažeistos teisės gali būti atkuriamos ginčijant atitinkamus sandorius ir išreikalaujant turtą iš tų asmenų, kurie jį įgijo be teisėto pagrindo.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog ieškovė turėjo realias galimybes užkirsti kelią atsiradusioms kliūtims jos paveldėtai reikalavimo teisei realizuoti. Jeigu ieškovė būtų tinkamai ir laiku, kartu su kitais įpėdiniais ėmusis veiksmų minėtai teisei realizuoti – gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti savo daiktines teises nekilnojamojo turto registre, būtų užkirstas kelias apskritai teisminiams ginčams. Taip pat net ir iškėlus teisme civilinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir M. Z. skundą dėl notaro veiksmų, ieškovė visiškai nesidomėjo bylos eiga, nedalyvavo teismo posėdžiuose, teismo iniciatyva įtraukus ją dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu bei nustatyta tvarka jai pranešus apie civilinės bylos iškėlimą. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilėje byloje Nr. 2-755-833/10 F. B. įteikta 2010 m. spalio 23 d. (b.l. 128, civilinė byla Nr. 2-755-833/10), t. y. iki dovanojimo sutarčių, kuriomis perleistas ieškovės nurodytas turtas, sudarymo. M. Z. ir I. M. daiktinės teisės į 1/3 žemės sklypo dalį paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2010 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, todėl ieškovė turėjo ir galėjo žinoti apie tai, jog turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu užkertant kelią turto perleidimui pagal dovanojimo sutartis. Tačiau ieškovė turėdama galimybes, kitų įpėdinių raginama nepateisinamai ilgą laiko tarpą neatliko veiksmų, būtinų realizuoti paveldėtą turtinę teisę, tokiu savo pasyvumu sąlygodama konfliktinę situaciją tarp įpėdinių bei aukščiau nurodytus teisminius ginčus.
Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad ieškinyje nurodytų neteisėtų teisėjos veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą visuma (nepagrįstas nutarties įsiteisėjimas) neįrodyta, taip pat neįrodyta kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga – žala, kuri ieškinyje nurodyta kaip ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto praradimas. Atsižvelgiant į teisės į nuosavybės atkūrimą pagal Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą paveldėjimo specifiką, ieškovei atsiradusios neigiamos pasekmės yra ne jos turto praradimas, o kliūtys jai realizuoti paveldėtą turtinę teisę į nuosavybės atkūrimą, kurių atsiradimo priežastimi buvo ne neteisėti teisėjos veiksmai, o trečiųjų asmenų veiksmai ir pačios ieškovės nepateisinamas vengimas realizuoti paveldėtą turtinę teisę. Nesant valstybės veiksmuose būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmetamas.
Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės F. B. valstybės naudai 26,50 Lt (dvidešimt šešis litus, penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.