- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 2VP-795-527/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00488-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kreditorius
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio A. Š. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese suinteresuotiems asmenims išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suinteresuotam asmeniui statiniais - veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas 2016-02-24 prašymu prašo vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/07396/1, kuri užvesta pagal 2008-09-23 išduotą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-34359 dėl 17 201,05 Lt (kas atitinka 4 981,77 Eur) skolos išieškojimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (išieškotojai) iš skolininko R. R., skolininką R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2013-07-19, vykdymo procese pakeisti į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybinės įmonės Turto banko. Pareiškėjas nurodė, jog 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 0-1238 pagrindu skolininko turtą – 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0650-7382, ir 1/2 veršidės, unikalus Nr. 4400-0523-7554, esančius (duomenys neskelbtini)., Nekilnojamojo turto perdavimo–priėmimo aktais Nr. TP-1-16/453111-1 ir Nr. TP1-15/453111 perėmė Turto bankas ir įregistravo patikėjimo Nekilnojamojo turto registre.
Atsiliepimas
2. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į prašymą prašo šį prašymą tenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje, mirus skolininkui R. R., neatsirado jo nei įpėdinių pagal įstatymą, išvardintų CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, nei įpėdinių pagal testamentą, todėl jo palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Kadangi nagrinėjamoje byloje ir išieškotojas, ir palikėjo įpėdinio atstovas yra VMI prie LR FM, papildomo įpėdinio informavimo apie vykdomą išieškojimą antstoliui (ar išieškotojui) atlikti nereikėjo. Ši aplinkybė duoda pagrindą išvadai, jog skolininkui R. R. mirus ir jo palikimui perėjus valstybei, yra pagrindas mirusį skolininką vykdomojoje byloje pakeisti į skolininką valstybę.
3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI prie FM) atsiliepime prašo šį prašymą tenkinti. Atsiliepime nurodyta, jog antstoliui, vykdančiam išieškojimą Kauno apskrities VMI naudai, iki skolininko mirties areštavus skolininko nekilnojamąjį turtą ir išviešinus turto areštą, buvo pasiekta CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Kadangi materialinis teisių ir pareigų perėjimas įvyko, yra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas vykdymo procese vykdant Kauno apskrities VMI vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-34359 pakeisti 2013-07-19 mirusį skolininką pakeisti jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.
Motyvuojamoji dalis
4. Antstolio prašymas tenkintinas iš dalies.
5. Nustatyta, kad antstolio A. Š. kontoroje nuo 2008-09-29 yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/12/07396/1 pagal 2008-09-23 išduotą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (išieškotojos) sprendimą Nr. 14-19-34359, t. y. vykdomąjį dokumentą, dėl 17 201,05 Lt (kas atitinka 4 981,77 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko R. R., kuris 2013-07-19 mirė.
6. Taip pat nustatyta, jog 2015-04-07 palikimo perėjimo valstybei liudijimo (b. l. 14–20) pagrindu skolininko R. R., mirusio 2013-07-19, turtas, neatsiradus jo nei įpėdinių pagal įstatymą, išvardintų CK 5.11 straipsnio 1 dalyje, nei įpėdinių pagal testamentą, paveldėjimo teise perėjo valstybei.
7. Iš NTR įrašų matyti, kad viešame registre yra įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė į R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtą – 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 21–22), 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais - veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas (b. l. 23–25). Vadovaujantis Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis LRV 2004-05-26 nutarimu Nr. 634 ir 2015-03-13 LRV nutarimu Nr. 259 pakeistomis, nuo 2015-03-20 valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas, žemės sklypų (jų dalių), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai būtų priskirti – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Taisyklių 10⁵ p.).
8. Iš NTR įrašų bei vykdomosios bylos Nr. 0110/12/07396/1 medžiagos matyti, kad antstolis A. Š. 2012-12-19 areštavo skolininkui priklausančius žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, taip pat statinį - veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, įrašai viešame registre galioja nuo 2012-12-19.
9. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (reikalavimo teisės perleidimas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nustatytais atvejais), teismas, jeigu yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, pagal kurio 1 dalį pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.
10. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. CK 5.1 straipsnis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo atsako visu savo turtu, išskyrus CK nustatytus atvejus (CK 5.52 str. 1 d.).
11. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. LAT yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (LAT 2011-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. LAT praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (LAT 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2011).
12. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagristi hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (LAT 2013-03-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2013). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, LAT yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (LAT 2009-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-7-190/2009), tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant ji viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (LAT 2012-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2012), palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (LAT 2011-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-540/2011). Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (LAT 2012-11-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-63/2012).
13. Antstoliui A. Š., vykdančiam išieškojimą Kauno apskrities VMI naudai, iki skolininko, mirusio 2013-07-19, mirties 2012-12-19 areštavus skolininko nekilnojamąjį turtą ir išviešinus turto areštą viešame registre, teismo nuomone, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog materialinis teisių ir pareigų perėjimas yra įvykęs, todėl yra CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, vykdymo procese vykdant Kauno apskrities VMI vykdomąjį dokumentą Nr. 14-19-34359 pakeisti 2013-07-19 mirusį skolininką Robertą jo teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, o taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri, kaip nustatyta, patikėjimo teise valdo skolininko 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0650-7590 (b. l. 21–22).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/07396/1, kuri užvesta pagal 2008-09-23 išduotą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. 14-19-34359 dėl 17 201,05 Lt (kas atitinka 4 981,77 Eur) skolos išieškojimo Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai iš skolininko R. R., skolininką R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusį 2013-07-19, vykdymo procese pakeisti į naują skolininką – Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės Turto banko (į. k. 112021042) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927).
Nutartį išsiųsti antstoliui ir suinteresuotiems asmenims bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.