- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- I-3737-428/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 550 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų 1 lokalinio sektoriaus miegamojoje patalpoje, kurioje būdavo nuo 18 iki 22 nuteistųjų. Nurodė, kad pastatas yra prastos būklės, jame gausu asbesto, miegamieji kambariai įrengti virš gamybinių patalpų. Nurodė, jog laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. atliko bausmę 2, 18, 9, 17 būriuose pareiškėjui nebuvo užtikrintas gyvenamojo plotas vienam asmeniui. Vienu sanitariniu mazgu, kuriame buvo 3 klozetai ir 4 pisuarai, naudojosi 60 nuteistųjų. Dėl sanitarinių įrenginių trūkumo tekdavo laukti eilėse. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė diskomfortą, emocinę depresiją, dvasinių ir psichologinių išgyvenimų. Tokiais veiksmais atsakovė padarė pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis vertina 550 000 Eur suma ir prašo priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), atsiliepime (b. l. 6–12) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-04-30 iki 2016-10-20 pareiškėjas atliko bausmę 13 būryje (7 lokalinis sektorius), kuriame minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjui nebuvo pažeista, o 22 būryje, kuriame vienam nuteistajam mažiausias tekęs plotas buvo nuo 2,53 kv. m iki 2,71 kv. m. Pažymėjo, kad 22 būryje, už pataisos įtaigos esančiame bendrabutyje, buvo apgyvendinti nuteistieji, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba be palydos. Prie bendrabučio buvo du kiemai, kuriuose pareiškėjas galėjo laisvai judėti. Nuteistieji galėjo naudotis sporto sale, lauke buvo įrengtas lauko sporto inventorius: krepšinio lenta, lygiagretės, skersinis. Nuteistieji galėjo dirbti ūkio brigadoje (87 etatai; pareiškėjas prašymo dėl priėmimo į darbą nebuvo pateikęs), dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisiją dėl perkėlimo į pageidaujamą būrį ar lokalinį sektorių, jei jo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Alytaus PN bendrabučio, kuriame gyveno pareiškėjas, stogas dengtas rulonine stogo danga (2 bendrabutis, 7 lokalinis sektorius ir 22 būrys). Asbestiniu stogu dengtų bendrabučių Alytaus PN nėra. Asbestas Alytaus PN pastatų konstrukcijose, šiluminėse trasose ar elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas. Darbo cechai ir jų patalpos priklauso VšĮ „Mūsų amatai“. Virš darbo cechų gyvenamųjų patalpų nėra. Sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 16.5 punktu. Sanitariniai mazgai atskirti nuo miegamųjų patalpų, 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokalinis sektorius) įrengtos 9 prausyklos, penki tualetai ir pisuaras, 22 būryje įrengti 4 sanitariniai mazgai, juose - 10 praustuvių, 5 dušo kabinos, 1 vonia, 6 unitazai. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovė prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės veiksmais laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m. ir nuo 2015 m. iki 2017 m. jį kalinant Alytaus PN kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose, nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besirūpinantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (LVAT 2012-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios 2008 m., nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019-02-18 (b. l. 3). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį iki 2016 m. vasario 17 d. yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nepatogumų, psichologinių kančių, emocinę depresiją. Teismas pažymi, kad jei pareiškėjas jautė išgyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog, gavęs atsakovės atsiliepimą, kuriuo buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Šioms aplinkybėmis, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2008 m. iki 2011 m. ir nuo 2015 m. iki 2016-02-17 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo Alytaus PN sąlygos laikotarpiu nuo 2016-02-18 iki 2016-10-20.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.
Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę bendrabučio tipo patalpose.
Laikotarpiu nuo 2016-02-18 iki 2016-05-12 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 lokalinio sektoriaus 13 būrio 1 miegamąją patalpą, kurios plotas 41,95 kv. m, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,22 kv. m; laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-08-16 pareiškėjas buvo paskirtas į 22 būrio 8 miegamąją patalpą, kurios plotas 70,55 kv. m, joje įrengtos 26 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,71 kv. m, laikotarpiu nuo 2016-08-16 iki 2016-10-20 pareiškėjas buvo paskirtas į 22 būrio 4 miegamąją patalpą, kurios plotas 17,73 kv. m, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam nuteistajam tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,53 kv. m (b. l. 13, 15–16).
Pareiškėjas atsakovės pateiktų duomenų apie patalpas, kuriose jis gyveno, jų plotus bei miegamųjų vietų skaičių, neginčijo. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais oficialiais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-10-20 pareiškėjui 22 būryje nebuvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte numatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (sanitarinių įrenginių trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017). Todėl pareiškėjo argumentai dėl trūkstamų sanitarinių įrenginių lieka nustatyti laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-10-20, kai buvo nustatyta, jog pareiškėjui teko mažesnis gyvenamasis plotas nei numato teisės aktai.
Pareiškėjas nurodė, kad sanitarinių įrenginių skaičius sanitariniame mazge buvo nepakankamas, reikėdavo laukti eilėse. Nurodė, kad sanitariniame mazge įrengti 3 klozetai ir 4 pisuarai, kuriais naudojosi 60 nuteistųjų. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuriame būryje trūko sanitarinių įrenginių, tik apibrėžė ginčo laikotarpį.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 6, 8 ir 13 būriuose (7 lokalinis sektorius) įrengtos 9 prausyklos, 5 tualetai ir 1 pisuaras.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d., toliau – Materialinio buitinio aprūpinimo norma), buvo nustatyta, jog tualete turi būti 1 klozetas arba unitazas ir 1 pisuaras dvylikai asmenų.
Atsakovės atstovas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio byloje, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė teismui objektyviais įrodymais pagrįstų duomenų apie tai, kiek konkrečiai asmenų naudojosi minėtais klozetais ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nenurodei kiek nuteistųjų buvo ginčo laikotarpiu būriuose. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai (žr., pvz., LVAT 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), sprendžia, jog Alytaus PN nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad laikotarpiu nuo 2016-02-18 iki 2016-05-12, pareiškėjui gyvenant 13 būryje trūko sanitarinių įrenginių, o tai sudaro pagrindą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės veiksmų neteisėtumą.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016-05-12 iki 2016-10-20 bendrabučio tipo patalpose neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius) bei laikotarpiu 2016-02-18 iki 2016-05-12 pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas skaičius sanitarinių įrenginių, todėl konstatuotina, kad Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo laikyti kameroje, atitinkančioje teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinto pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumų, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių netinkamų kalinimo sąlygų poveikio pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei įrodymų, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje esantis Alytaus PN 2019-03-08 medicinos dokumentų išrašas (b. l. 30–31) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016-02-18 iki 2016-10-20 pareiškėjas nesirgo ir į Alytaus PN gydytojus nesikreipė. Byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatyto pažeidimo poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, jog bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamosios patalpos ploto, o tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą (173 paras bendrabučio tipo patalpose trūko nuo 0,39 iki 0,57 kv. m. ploto), įvertinus tai, kad šį plotą dar labiau mažino patalpose įrengtų baldų užimamas plotas, taip pat konstatavus pažeidimus dėl nepakankamo sanitarinio mazgo įrenginių skaičiaus, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgus į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką bei į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamų padarinių (pavyzdžiui, išgyvenimų, sukrėtimų, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1000 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. D. (V. D.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.