- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-22
- Bylos Nr.
- eAS-123-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02675-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- UAB „Sugintų ruoša“
- Pareiškėjas
- Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos UAB „Sugintų ruoša“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sugintų ruoša“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui UAB „Sugintų ruoša“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sugintų ruoša“ (toliau – ir atsakovas, Paramos gavėjas, UAB „Sugintų ruoša“) 199 773,95 Eur skolą ir priteisti 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2020 m. vasario 5 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. spalio 2 d. UAB „Sugintų ruoša“ pasirašė su NMA Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ paramos sutartį Nr. 3VK-KE-11-1-007972-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis). Paramos sutarties 1.1 papunkčiu atsakovas įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. (duomenys neskelbtini) „Pakaitinio kuro gamybos verslo vystymas“ (toliau – ir Projektas), nepažeisdamas Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.
Atsakovas 2013 m. gegužės 31 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą išmokėti 107 622,36 Eur paramos sumą. 2013 m. liepos 12 d. atsakovui buvo išmokėta prašoma suma. 2013 m. birželio 28 d. UAB „Sugintų ruoša“ pateikė antrąjį mokėjimo prašymą ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. jam buvo išmokėta 92 151,59 Eur paramos suma. Pareiškėjui nustačius, kad Paramos gavėjas padarė pažeidimą, 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-99 „Dėl UAB „Sugintų ruoša“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ pritaikė išmokėtos 199 773,95 paramos sumos susigrąžinimo sankciją bei nutraukė Paramos sutartį. Pareiškėjo teigimu, Paramos gavėjas, įgyvendindamas Projektą, padarė pažeidimą – Paramos gavėjas sukūrė dirbtines sąlygas siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti areštą atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms 199 773,95 Eur sumai.
Pareiškėjas nurodė, jog faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas gali siekti nuslėpti turimą turtą ar imtis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos lėšas. Pažymėjo, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir atsakovo veiksmai lėmė neteisėtą išmokėtą Europos Sąjungos paramą.
II.
Regiono apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjo NMA prašymą; prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – UAB „Sugintų ruoša“ turtui bei piniginėms lėšoms taikyti areštą 199 773,95 Eur dydžio sumai; išsiųsti nutartį valstybės įmonei Registrų centras ir įregistruoti nutartį valstybės įmonės Registrų centras Turto arešto aktų registre; kad nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra skubaus vykdymo.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo teigimu, atsakovas sukūrė dirbtines sąlygas, siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Įvertinusi paramos gavėjų UAB „Šilutės bioenergija“, UAB „Sugintų ruoša“ (atsakovo), UAB „Timbersita“ ir N. A. projektus, pareiškėjas nustatė, jog juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšiai.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad ginčo dalykas yra susijęs su Europos Sąjungos parama, jos panaudojimu bei netinkamai panaudotos paramos susigrąžinimu, iš prašymo turinio taip pat matyti, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, įvertinusi ginčo situacijos faktines aplinkybes, yra pritarusi NMA siūlymui dėl paramos susigrąžinimo, sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovo turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 199 773,95 Eur sumai. Teismas vertino, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti pažeistas ir viešasis interesas bei padaryta sunkiai atitaisoma ar didelė žala praradus reikšmingą Europos Sąjungos paramos dalį.
III.
Atsakovas UAB „Sugintų ruoša“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti pareiškėjo NMA prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad nėra tenkinamos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, nes pareiškėjo reikalavimas atsakovui nėra pagrįstas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus priemonių, ateityje galėtų pasunkėti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, neįrodė, kad atsakovas yra nesąžiningas. NMA teismui nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė, kad atsakovas negalėtų įvykdyti ieškovui palankaus teismo sprendimo. Atsakovo vertinimu, faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad UAB „Sugintų ruoša“ finansinė padėtis yra bloga. Atsakovas vykdo veiklą, turi turto, technikos, 2018 m. dirbo pelningai, bankroto ar restruktūrizavimo bylų teismuose nėra, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo taikyti Reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Atsakovas pažymi, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali pablogėti atsakovo finansinė padėtis, atsakovas negalės vykdyti savo veiklos ir užtikrinti darbo vietų ir darbo užmokesčio septyniems darbuotojams.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad sukūrė papildomas darbo vietas regione, kuriame yra vienas didžiausių nedarbo lygių Lietuvoje, mokėjo mokesčius (vien SODRA įmokos nuo 2013 metų siekia daugiau nei 235 000,00 Eur), atsakovui nutraukus veiklą bus pažeistas ir viešasis interesas.
Papildomai pateiktu prašymu atsakovas prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Pareiškėjas NMA atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Pareiškėjo nuomone, atmestinas atsakovo atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad NMA kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių galėjo tik atsakovui negrąžinus lėšų per 60 kalendorinių dienų nuo 2019 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. BRK-7354 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išsiuntimo dienos. Atsakovas pažymi, jog ABTĮ nenustatyta galimybė pareiškėjams kreiptis tik dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, dėl šios priežasties NMA kartu kreipėsi ir dėl skolos priteisimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, bei Atsakovui apskundus NMA Sprendimą, byla dėl skolos priteisimo sustabdoma ir bylinėjimasis gali užtrukti apie 2 metus. Atsižvelgiant į tai, kad NMA sprendime išsamiai, detaliai ir motyvuotai pateikė pagrindimą dėl nustatytų pažeidimų, bei į tai, kad jie įrodo Atsakovo nesąžiningumą, yra tikėtina, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, turtas įgytas už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos lėšas bus iššvaistytas.
Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgiant į atsakovo padarytus Projekto pažeidimus bei turtinę padėtį, yra didelė tikimybė, kad teismui priėmus sprendimą NMA naudai jo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų arba net taptų negalimas. NMA nuomone, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad susigrąžintina paramos suma (194 227,02 Eur) yra akivaizdžiai didelė, todėl yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nesąžiningumo įrodinėjimas nagrinėjamu atveju neaktualus, nes sprendžiamas ne laikinųjų apsaugos priemonių, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas.
Pareiškėjas pažymi, jog NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA atsiskaito ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – Ministerija), bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo NMA prašymas ir pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – UAB „Sugintų ruoša“ turtui bei piniginėms lėšoms taikytas turto areštas 199 773,95 Eur dydžio sumai, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; <...> reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Pareiškėjas siekia, kad laikinai, kol bus išnagrinėta administracinė byla, būtų areštuotas UAB „Sugintų ruoša“ turtas bei piniginės lėšos 199 773,95 Eur sumai. Teisme pateiktu skundu, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti, pareiškėjas siekia iš UAB „Sugintų ruoša“ prisiteisti 199 773,95 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir palūkanas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, jog prašomos priteisti skolos suma yra didelė, be to gali kilti reali grėsmė, jog už paramos lėšas įgytos investicijos bus perleistos tretiesiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitų veiksmų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas.
Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovui yra išmokėta 199 773,95 Eur paramos lėšų. NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SKP-99 buvo nustatytas pažeidimas, kad atsakovas pažeidė programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas, t. y. tyrimo metu nustatyta, kad skirtingų projektų asmenys (UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Šilutės bioenergija“, N. A. ir UAB „Timbersita“) tarpusavyje derino veiksmus, todėl dirbtinai sukūrė sąlygas ir vieną projektą dirbtinai išskaidė į keturis projektus – UAB „Sugintų ruoša“ sukūrė dirbtines sąlygas siekdamas įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Atsižvelgdama į pažeidimų mastą ir sunkumą, NMA nusprendė susigrąžinti iš atsakovo visas išmokėtas paramos lėšas – 199 773,95 Eur bei nutraukti Paramos sutartį. Įvertinusi tai, koks pažeidimas nustatytas atsakovo atžvilgiu, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas elgsis sąžiningai.
Įvertinus nustatytas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgiant į atsakovo finansinę būklę bei pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį, matyti, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad NMA 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatytas 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos lėšų grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, nepaneigia fakto, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 199 773,95 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Atsakovas prašė priteisti jam iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimamas ne atsakovo naudai, todėl jo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo UAB „Sugintų ruoša“ atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.