Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintermoto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lintermoto“ prašymas dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-4951-794/2016 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Lintermoto“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi patenkintas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Lintermoto“. Atsakovės bankroto administratore paskirta G. Š.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos teisme 2016 m. rugpjūčio 10 d. gautas atsakovės UAB ,,Lintermoto“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties. Atskirajame skunde atsakovė taip pat pareiškė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Atsakovė nurodė, kad atskirojo skundo per įstatymo nustatytą terminą (t. y. iki 2016 m. liepos 11 d.) nepadavė dėl objektyvių priežasčių. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties negavo iki to laiko, kai šia nutartimi paskirta įmonės bankroto administratorė kreipėsi į įmonės vadovą su reikalavimu perduoti turtą bei dokumentus. Nurodė, jog teismo nutartis buvo išsiųsta atsakovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), kurį nurodė ieškovas, nors atsakovė veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), kur ir yra įmonės buveinė. Dėl neteisingai nurodyto adreso atsakovė negavo jokių procesinių dokumentų šioje civilinėje byloje.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Lintermoto“ prašymo dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti UAB „Lintermoto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė kito įmonės buveinės ar korespondencijos siuntimo adreso. Akcentavo aplinkybę, jog korespondencija įmonėje turi būti tvarkoma taip, jog laiško siuntimas registruotu paštu pasiektų adresatą. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodytų priežasčių, sąlygojusių nesavalaikį atskirojo skundo pateikimą, nepripažino svarbiomis. Teismo vertinimu, procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat teismas reikšminga pripažino aplinkybę, jog informacija apie paskirto teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo tinkamai paskelbta 2016 m. birželio 8 d. specialioje interneto svetainėje.

Atsakovė UAB „Lintermoto“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties pateikti ir priimti atsakovės atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės nurodytas procesinio termino praleidimo aplinkybes ir priežastis. Ieškovas galėjo sąmoningai nutylėti kitą žinomą atsakovės buveinės adresą. Pats teismas patvirtino, kad jam žinomais adresais siųsti procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis įmonių bankroto bylose teismų suformuota praktika ir, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, būti aktyvus. Atsakovė nebuvo informuota apie bankroto procesą, o šiuo metu atliekami bankroto proceso veiksmai laikytini neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovei nebuvo sudaryta galimybė įvykdyti ieškovo finansinius reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria nepatenkintas atsakovės prašymas dėl procesinio termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovės UAB „Lintermoto“ atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, netinkamai vertino pavėluotą atskirojo skundo dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą pateikimą sąlygojusias aplinkybes ir priežastis bei nebuvo pakankamai aktyvus. Atsakovės nuomone, ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Lintermoto“ iškėlimo, galėjo būti nesąžiningas, nes nutylėjo aplinkybes apie tai, kad faktiškai įmonės buveinė yra, o ir veikla vykdoma kitame mieste, todėl procesinių dokumentų įteikimas šiai įmonei ieškovo nurodytu adresu nebus sėkmingas. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl šių aplinkybių reikšmės praleisto procesinio termino atnaujinimui, pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos; kai skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 13 dalį nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (CPK 1 straipsnis). Todėl pagal nurodytą teisinį reguliavimą atskirasis skundas dėl tokios nutarties gali būti paduotas per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams paduoti (CPK 338 straipsnis). Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas rašytinio proceso tvarka 2016 m. birželio 30 d. priimta nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „Lintermoto“ bankroto bylą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 birželio 8 d. nutartis, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo bei paskirtas teismo posėdis, tą pačią dieną registruota pašto siunta išsiųsta atsakovės buveinės adresu, nurodytu ieškovo pareiškime, kuris sutampa su nurodytu atsakovės adresu Juridinių asmenų registre. Nepavykus įteikti, pašto siunta buvo grąžinta teismui. Pakartotinai 2016 m. birželio 13 d. išsiųsta pašto siunta adresato taip pat nepasiekė. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, tą pačią dieną registruota pašto siunta išsiuntė Juridinių asmenų registre atsakovės nurodytu buveinės adresu. Tačiau ir nurodyta nutartis buvo grąžinta teismui kaip neįteikta. Pažymėtina, jog pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Lintermoto“ buveinės adresas iki šiol nėra pakeistas ir yra įregistruotas patalpose adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo siųstas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą su pareikimu dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo pranešimas apie numatomą pareiškimo nagrinėjimą bei teismo nutartis iškelti šiai įmonei (atsakovei) bankroto bylą. Atsakovė, tvirtindama, kad faktinė jos buveinės vieta yra (duomenys neskelbtini), nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytoje vietoje ji vykdo veiklą. Įmonės faktinės buveinės ir veiklos vykdymo vietos atsakovė iki bankroto bylos jai iškėlimo nebuvo nurodžiusi (išviešinusi). Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, jog jos nurodytas naujas (kitas) buveinės ir veiklos vykdymo vietos adresas buvo nurodytas ir kontrahentams ar valstybės institucijoms. Pažymėtina ir tai, jog iš viešai prieinamų duomenų (pagal įmonės pavadinimą atlikus paiešką interneto paieškos sistemoje) nustatyta, jog ir šiuo metu viešoje erdvėje nėra informacijos apie atsakovės veiklos vykdymą jos nurodytoje vietoje, o buveinės vieta įvardijamas adresas, kuris fiksuotas Juridinių asmenų registre. Apeliantė nepagrįstai akcentuoja selektyviai atsirinktą pirmosios instancijos teismo motyvų ištrauką, kur esą pripažįstama, jog procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo įteikti. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios procesinių dokumentų teikimo atsakovei eigą, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės realiai (fiziškai) nepasiekė jai siųsta pašto siunta, tačiau pagal CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą toks procesinių dokumentų įteikimas pripažintinas tinkamu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, tinkamai taikė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas, o apeliantė netinkamai įgyvendindama pareigą pranešti (išviešinti) apie buveinės pasikeitimą (jei toks įvyko), arba neatsiimdama jai adresuojamos korespondencijos, siunčiamos įmonės veiklos adresu, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Pažymėtina, kad terminai atskirajam skundui paduoti yra susiję su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimu (CPK 7 straipsnis), todėl jų turi būti laikomasi, o procesinių terminų atnaujinimas siejamas tik su svarbių aplinkybių egzistavimu. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, juolab, kad apeliantė nepaneigė bylos duomenų, jog jai buvo siunčiami teismo dokumentai tinkamu adresu, bei nenurodė įtikinamų priežasčių, kodėl įmonės išviešintu adresu siuntos nebuvo priimamos. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, ieškovas sąmoningai nutylėjo jam žinomą naują (kitą) įmonės buveinės ir veiklos vykdymo vietos adresą. Nagrinėjamu atveju objektyvūs duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog apeliantės nurodytas adresas ieškovui buvo žinomas, nepateikti. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, nesiųsdamas pranešimo jam esą žinomu atsakovės adresu, pažeidė ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, apribojo jos galimybę patenkinti ieškovo finansinį reikalavimą. Apeliacinis teismas pažymi, jog šis argumentas susijęs ne su apskųstuoju teismo procesiniu sprendimu, o su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla. Pastarosios nutarties teisėtumo vertinimas yra už šios bylos apeliacinio nagrinėjimo ribų. Kita vertus, pažymėtina, kad tuo atveju, jei įmonė turi galimybę atsiskaityti ir atsiskaitys su visais kreditoriais (ką atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties nurodo apeliantė), bankroto byla gali būti nutraukta (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Bylos duomenys patvirtina, kad nuo teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą (2016 m. birželio 30 d.) iki atsakovės atstovo kreipimosi į teismą su atskiruoju skundu ir prašymu dėl procesinio termino atnaujinimo (2016 m. rugpjūčio 10 d.) praėjo beveik du mėnesiai, kas, apeliacinio teismo vertinimu, neleidžia nutarties apskundimo termino praleidimo laikyti nežymiu. Atsakovė tvirtina apie bankroto bylos iškėlimo faktą sužinojusi iš bankroto administratorės, kuri įsiteisėjus teismo nutarčiai pradėjo vykdyti įmonės bankroto procedūras. Šių aplinkybių kontekste apeliacinis teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, buvo areštuotas ir įmonės turtas. Todėl apeliacinio teismo neįtikina aplinkybė, jog šis turto arešto bankroto byloje faktas apeliantei nebuvo žinomas ir nesukėlė pastebimų padarinių (turto valdymo ar atsiskaitymo apribojimų). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės nurodytų priežasčių, sąlygojusių pavėluotą atskirojo skundo pateikimą, nepripažino svarbiomis ir pateisinamomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, kuria atsakovės prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo netenkintas ir tuo pagrindu atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, priimta atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.