Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-36-1219/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-03
Bylos Nr.
1-36-1219/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08279-2024-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Slavinskis
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
V. L.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-36-1219/2025Proceso Nr. 1-01-1-08279-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 3 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Marius Slavinskis,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, Danutei Dokšienei, Laimai Gedminaitei,dalyvaujant prokurorams Arūnui Gailiui, Daivai Armalienei,kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,nukentėjusiajai V. L. (buvusi pavardė – J.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo data: (duomenys neskelbtini), pilietybė: Lietuvos Respublikos, deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas:

· Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2024 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta laisvės apribojimo bausmė 4 mėnesiams be intensyvios priežiūros;

· Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, areštu 90 parų. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta ? ir paskirta bausmė - areštas 60 parų. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2024 m. vasario 3 d., 14.40 val., iki 2024 m. vasario 4 d., 12.25 val. – 1 diena,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis A. L. 2024 m. kovo 2 d., apie 01 val. 55 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 promilių neblaivumas) išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo neblaivios (nustatytas 1,64 promilių girtumas) sugyventinės V. L. (buvusi pavardė – J.), tyčia suduodamas ranka ne mažiau 10 smūgių pastarajai į veido sritį, tuo padarydamas žaizdas dešinėje veido pusėje bei lūpų srityse, suimdamas jai už kaklo ir jį spausdamas, pešdamas plaukus, tokiu būdu sukėlė savo sugyventinei, V. L. (buvusi pavardė – J.) fizinį skausmą.

2. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

2.1. Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad tikslios datos nepamena. Pamena, kaip tą vakarą, kai jie su V. kartu išgėrinėjo, tarp jų įvyko konfliktas. Baigėsi taip, kad jis prieš ją ranką pakėlė, 10 smūgių nebuvo. Prisipažįsta, kad „užmetė“ jai, kad už plaukų „biški“ patampė, bet daugiau nieko. Tai buvo 2024 metais. Mėnesio nepamena. Paros laiko nepamena. Viskas vyko V. namuose, adreso nepamena, tai buvo (duomenys neskelbtini). Metų laiko nepamena. Buvo neblaivus. Jei neklysta „užmetė“ į galvą, ir už plaukų patampė „biški“. Į veidą buvo 2-3 smūgiai daugiausiai, bet iš delno, ne iš kumščio. Į lūpos sritį jam atrodo nepataikė, negali tiksliai pasakyti. Galėjo būti smūgių – 3-4 daugiausiai. Pareigūnai turėjo ją nuvežti į ligoninę. Už kaklo jai suėmęs nebuvo, nepamena, plaukus pešė. Smūgių daugiau būti negalėjo. Kiek buvo išgėręs kai vyko konfliktas, nepamena. Su V. J. išgėrinėjo visą vakarą. Nebuvo visiškai ant tiek „girtas“, kad neatsimintų dėl smūgių, kažkiek buvo apsvaigęs. Galėjo padaryti sužalojimus dešinėje veido pusėje ir lūpų srityse. Galėjo iš jo būti tokie veiksmai: laikė jai už kaklo ir spaudė, ir pešė plaukus, sukėlė fizinį skausmą tokiu būdu. Iš dalies pripažįsta dėl to, kad per daug smūgių prirašyta. Jeigu jis būtų 10 smūgių jai dėjęs, kas iš jos veido būtų likę, būtų ne vienoje pusėje, būtų abiejose pusėse mėlynės. Neneigia to, kad yra padaryta asmens apžiūra ir tam tikri tie sužalojimai yra nurodyti. Gailisi dėl to ką padarė savo buvusiai sugyventinei V. J.. Jis atsiprašė. Kaltinimą pripažįsta visa apimtimi. Būtų galima suprasti, kad jis konkretaus suduotų smūgių skaičiaus negali nurodyti, tačiau kaltinime nurodomus sužalojimus nukentėjusiajai patvirtina. Kritiškai vertina savo elgesį. Nebesielgs taip daugiau. Nori mokytis. Ar jam nukentėjusioji atleido, tiksliai nepamena, bet jam atrodo, kad atleido. Pamena, kad atsiprašinėjo. Tą vakarą, jie vienas kitą išprovokavo, konfliktas kilo dėl jų asmeninių santykių. Tiksliai dėl ko, nepamena. Nukentėjusioji taip pat buvo neblaivi. Adreso nepamena. Gatvės nepamena. Viskas vyko bute. Butas yra prie „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Gatvės pavadinimo neatsimena. Gailisi už padarytus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio pagrindu.

3.1. Nukentėjusioji V. L. nurodė, kad šios nusikalstamos veikos padarymu yra įtariamas jos sugyventinis A. L., dėl to ji pasinaudos jai įstatymo suteikta teise ir parodymų neduos, į klausimus neatsakys. Paaiškino tik tai, jog nei iš karto po incidento, nei vėliau į gydytojus nesikreipė ir nesikreips, taip pat nevyks apžiūrai pas teismo med. ekspertą, nors užduotis jai įteikta asmeniškai. Taip pat parodė, kad A. L., kaip nukentėjęs asmuo, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jokios žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 27-29).

3.2. Liudytoja E. P. parodė, kad 2024 m. kovo 2 d., apie 01 val. 45 min., būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), su vyru J. P. išgirdo laiptinėje, jog kaimynė V. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežino), šaukiasi pagalbos išėjusi į laiptinę šaukdama „kvieskite policiją, gelbėkit“, moteris verkė. Ji su savo vyru į laiptinę nėjo, tačiau aiškiai girdėjo kaip kaimynė V. J. šaukėsi pagalbos tris kartus. Išbėgdavo į laiptinę, o ją atrodo kažkas įtempdavo atgal į jų butą, smarkiai trenkdavo durimis, o po kiek laiko vėl moteris išbėgdavo ir šaukdavo „gelbėkit, kvieskit policiją“. Ji su vyru susirūpinę ir išsigandę iškvietė policijos pagalbą. Kadangi aš gyvena ketvirtame aukšte, o kaimynai V. J. ir jos vyras A. L. (daugiau duomenų nežino) penktame aukšte, todėl tiesiogiai nematė kas ten įvyko. Tiesiog girdėjo didelį triukšmą, durų trankymą ir V. J. pagalbos šauksmą, bei verkimą (t. 1, b. l. 48-50).

3.3. Liudytojas J. P. parodė, kad 2024 m. kovo 2 d., apie 01 val. 45 min., būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), su žmona E. P. išgirdo laiptinėje didelį triukšmą, ir šaukiančią kaimynę V. J., gyvenančią (duomenys neskelbtini) (daugiau duomenų nežino), ši šaukėsi pagalbos išėjusi į laiptinę sakydama „kvieskite policiją, gelbėkit“, girdėjosi kaip moteris verkė. Jis su savo žmona į laiptinę nėjo, tačiau aiškiai girdėjo kaip kaimynė V. J. šaukėsi pagalbos tris kartus. Išbėgdavo į laiptinę, o ją atrodo kažkas įtempdavo atgal į butą ir smarkiai trenkdavo durimis, tada po kiek laiko vėl moteris išbėgdavo ir šaukdavo „gelbėkit, kvieskit policiją“. Su žmona išsigandę, kad ten kažkas gali būti blogai, iškvietė policijos pagalbą. Kadangi jis gyvena ketvirtame aukšte, o kaimynai V. J. ir jos vyras A. L. (daugiau duomenų nežino) penktame aukšte, tiesiogiai nematė kas ten įvyko. Tiesiog girdėjo didelį triukšmą, durų trankymą ir V. J. pagalbos šauksmą, bei verkimą (t. 1, b. l. 42-45).

3.4. Liudytojas K. M. parodė, kad 2024 m. kovo 2 d., laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 01.00 val., buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi į Bendrąjį pagalbos centrą gautas moters telefoninis pranešimas apie tai, jog sugyventinis prieš ją smurtauja, o būtent - sudavė smūgį per veidą. Kartu su Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. B. vyko tikrinti šios informacijos. Nuvykus į iškvietimo vietą, minėtu adresu buvo rasta V. J. bei jos sugyventinis A. L.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. Moters kūne ir veide jokių smurto požymių nebuvo matyti. V. J. paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, nori, jog išvežtų jos sugyventinį iš namų, kadangi yra nepageidaujamas. Paklausus V. J. dėl suduoto smūgio, moteris nuolat keitė parodymus, vienu metu teigė, jog sudavė vieną smūgį, tačiau fizinis skausmas nebuvo sukeltas, vėliau - neigė smūgio sudavimą. Įvertinus visą informaciją, buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, A. L. supažindintas su orderio sąlygomis. Išvestas iš buto bei pasiūlyta socialinė pagalba - nuvežti į nakvynės namus, tačiau pastarasis atsisakė, sakydamas, jog turi kur apsigyventi. Po kurio laiko, tą pačią naktį, valandos laikotarpyje, vėl buvo gautas pranešimas vykti tuo pačiu adresu, vėl dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Nuvykus tikrinti šios informacijos, būnant laiptinėje prie durų pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) buvo girdėti, kaip buto viduje moteris verkia. Duris atidarė V. J., kuri buvo išsigandusi, verkė bei ant jos veido matėsi akivaizdūs, ką tik padaryti sužalojimai, t. y. apdraskytas veidas, lūpos sumuštos su kraujuojančiomis žaizdomis, moteris susitaršiusiais plaukais (nes prieš tai, kai buvo atvykę jokių sužalojimų V. J. veide nesimatė). V. J. verkė balsu, matėsi, jog prieš ją tikrai buvo panaudotas fizinis smurtas. Bute buvo rastas A. L. (nors galima sakyti prieš valandą laiko jam buvo išduotas orderis nesiartinti ir nesilankyti minėtame bute 15 parų). V. J. paaiškino, jog jiems išvykus, po kurio laiko kažkas pabeldė į duris. Nieko blogo neįtardama (galvodama, jog grįžo policijos pareigūnai) nuėjo atidaryti duris, kai pamatė A. L. kuris, galima sakyti „įsiveržė“ į vidų ir pradėjo smurtauti prieš ją - čiupo už plaukų. Moteris teigė, jog bandė šauktis pagalbos, bet A. L. „įsivilko“ ją į namus kur pradėjo kumščiais suduoti smūgius į galvos ir veido sritį. Sudavė ne mažiau 10 smūgių. Moteris buvo stipriai susijaudinusi, tačiau keletą kartų patvirtino, jog jos sugyventinis „daug“ sykių jai sudavė, „daužė galvą“, pešė plaukus, „čiupo“ už gerklės (smaugė). V. J. parodė, kaip A. L. jai čiupo už plaukų, t. y. parodė galvoje vietą, kurioje buvo suimti plaukai, kaip įtempė ją į vidų. Paaiškino, jog kumščiais sudavė į galvos ir veido sritį, dėl ko atsirado sužalojimai ir lūpų srityje, ir veide, taip pat suėmė už kaklo, smaugė, liepė šokti per langą ir nusižudyti. Keletą kartų V. J. buvo pasiūlyta medikų pagalba, tačiau pastaroji atsisakė. Dar nori paminėti, kai V. J. pasakojo aplinkybes, kuriomis prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, A. L. būdamas kitame kambaryje visą laiką šaukė savo sugyventinei, kad ji nepasakotų nieko, maldavo jam atleisti, prašė, jog nieko nesakytų, neduotų parodytų ir jo „neskandintų“. Buvo atlikta V. J. asmens apžiūra, užfiksuoti sužalojimai veide. Pasitvirtinus smurtui artimoje aplinkoje, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o smurtą panaudojęs asmuo - A. L., sulaikytas ir išvežtas į areštinę (t. 1, b. l. 59-62).

3.5. Liudytojas R. B. parodė, kad 2024 m. kovo 2 d., laikotarpiu tarp 00.00 val. ir 01.00 val., buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi į Bendrąjį pagalbos centrą gautas moters telefoninis pranešimas, apie tai, jog sugyventinis prieš ją smurtauja, o būtent - sudavė smūgį per veidą. Kartu su Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju K. M. vyko tikrinti šios informacijos. Nuvykus į iškvietimo vietą, minėtu adresu buvo rasta V. J. bei jos sugyventinis A. L.. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs. A. L. gulėjo lovoje. Moteris paaiškino, jog tarp jos ir sugyventinio įvyko konfliktas, nori, jog sugyventinis išeitų iš jos namų, jog yra nepageidaujamas. Vienu metu užsiminė, jog neva konflikto metu A. L. jai sudavė smūgį, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, po to moteris jau aiškino, jog smūgio nebesudavė. Vizualiai apžiūrėjus V. J., ant jos kūno ar veido jokių smurto požymių, sužalojimų, paraudimų nebuvo matyti. Namų aplinka gana tvarkinga, nebuvo jokių pėdsakų ar požymių dėl galimo fizinio smurto panaudojimo. Įvertinus visą situaciją, A. L. išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Pastarąjį apie tai informavo ir liepė išeiti iš namų. Jam pasiūlyta socialinė pagalba - nuvežti į nakvynės namus, tačiau pastarasis atsisakė, sakydamas, jog turi kur apsigyventi. Po kurio laiko, kažkur valandos laikotarpyje, vėl buvo gautas pranešimas vykti tuo pačiu adresu, vėl dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Nuvykus tikrinti šios informacijos, būnant laiptinėje prie durų pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo girdėti, kaip buto viduje moteris verkia, šaukiasi pagalbos, girdėjosi bildesiai. Duris atidarė V. J., kuri buvo išsigandusi, verkė bei ant jos veido matėsi akivaizdūs, ką tik padaryti sužalojimai, t. y. apdraskytas veidas, lūpos sumuštos su kraujuojančiomis žaizdomis, moteris susitaršiusiais plaukais. Namai suversti, išdaužyti ir suversti įvairūs daiktai, baldai. V. J. išvaizda, bei namų aplinka suponavo apie fizinio smurto panaudojimą moters atžvilgiu. Pati moteris pradėjo sakyti, jog jiems ir A. L. išėjus, po kelių minučių kažkas pabeldė į duris. Moteris pamanė, jog greičiausiai jie (policijos pareigūnai) grįžo patikslinti kokios informacijos, dėl pirminio iškvietimo. Tačiau vos tik jai atidarius duris, A. L. įsiveržė į vidų, čiupo jai už plaukų ir įtempė į kambarį, kur pradėjo kumščiais jai suduoti smūgius. Smurtu įtariamas A. L. elgėsi ramiai, uždėjus jam antrankius jis buvo su juo miegamojo kambaryje, o kolega K. M. su V. J. buvo kitame kambaryje. A. L. išgirdęs kaip V. J. pasakoja aplinkybes, kuriomis jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, A. L. šaukė jai, jos maldavo atleisti, „nesodinti“, atsiprašinėjo. Nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, buvo priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, A. L. sulaikyti ir uždaryti į areštinę. Kol atvyko pareigūnai sulaikytąjį įtariamąjį išvežti į Šiaulių areštinę, visą laiką jis buvo su įtariamuoju, o kolega, kaip ir minėjo, aiškinosi aplinkybes kitame kambaryje su V. J.. Atvykus kolegų ekipažui ir perdavus sulaikytąjį, grįžo į įvykio vietą, kur atliko V. J. asmens apžiūrą. Asmens apžiūros metu, V. J. rodė kūno vietas, kuriose jos sugyventinis buvo suėmęs už plaukų, rodė kaip juos tempė, rodė galimas smūgių sudavimo vietas bei akivaizdžius sužalojimus veido (lūpų) srityje. Paaiškino, jog kumščiais sudavė smūgius, taip pat suėmė už kaklo, smaugė, liepė šokti per langą ir nusižudyti. Keletą kartų V. J. buvo pasiūlyta medikų pagalba, tačiau pastaroji atsisakė, tvirtino, jog dėl suduotų smūgių patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 53-56).

3.6. Tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad informacijos patikrinimą atlikęs pareigūnas - Telšių AVPK Telšių RPK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas K. M.. Nurodyta, kad 2024-03-02 dirbo kartu su Telšių AVPK Telšių RPK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu R. B.. Apie 02 val. 00 min. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas nurodymas vykti į iškvietimą adresu, (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta: pranešėjas girdi kad pas kaimynų bute moteris šaukia gelbėkit, vyksta konfliktas, girdisi ir vyriškas balsas. GMP nežino ar reikalinga, bute yra 2 mažamečiai vaikai. Nuvykus nurodytu adresu iš buto girdėjosi riksmai, pagalbos šauksmai. Buto duris atidarė V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri buvo labai susijaudinusi ir verkė. Ant V. J. veido matėsi sužalojimai. Bute daiktai buvo išmėtyti. Kitame kambaryje buvo A. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo agresyvus, [...]. V. J. buvo akivaizdžiai neblaivi, jai buvo nustatytas 1,64 prom. neblaivumas. V. J. teigė, kad jos sugyventinis A. L. grįžęs į butą jai trenkė iš rankos ne mažiau kaip 10 kartų veido sritį, ją smaugė bei tampė už plaukų, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. V. J. teigė, kad medikų pagalba jai nereikalinga (t. 1, b. l. 11-14).

3.7. Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15-22).

3.8. Asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas asmuo – V. J.. Apžiūros metu galvos srityje, kairėje veido pusėje sužalojimų nesimato. Dešinėje veido pusėje ties žandikauliu matomos dvi kraujuojančios žaizdos - įdrėskimai ant viršutinės lūpos, kairėje pusėje matoma kraujuojanti žaizda, po apatine lūpa, kairėje pusėje matomos tamsiai rausvos spalvos, sudžiūvusios dėmės, galimai kraujo dėmės. Apžiūrint asmens kaklą, sužalojimų nesimato. Apžiūrint asmens kūną, sužalojimų nesimato. Rūbai nesuplėšyti (t. 1, b. l. 66-72).

3.9. Apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, nešiojamu vaizdo registratoriumi užfiksuotas vienas vaizdo ir garso įrašas. Atidarius vaizdo ir garso įrašą mato atvykusius pagal pranešimą policijos pareigūnus į penkiaaukščio daugiabučio namo penkto aukšto (duomenys neskelbtini) butą. Pareigūnams atėjus prie buto durų bute girdimas verksmas. Pasibeldus į duris, vaizdo įrašo rodomu laiku 00:01:39 val., buto duris atidaro moteris, vilkinti šviesų chalatą, susitaršiusiais plaukais. Moteris užsidengia veidą rankomis ir balsu verkdama išeina iš buto. Pareigūnui įėjus į butą kambario tarpduryje stovi vyras, vilkintis tamsų sportinį kostiumą su baltų juostų elementais rankovėse. Moteris nurodė: kad jai trenkė daug kartų į veidą, galvą, visur, iš kumščio, pešė plaukus, pasakė, kad jis ją nužudys; vyras jos atsiprašė; jai pačiupo už gerklės; sudavė mažiausiai 10 kartų; už kaklo ėmė; pradėjo ją smaugti; ją mušo kambaryje (t. 1, b. l. 73-77).

3.10. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas 2024-03-02, telefono, [...] skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. Skambučio laikas 01:56 val., trukmė 1:13 min. Įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro operatorės bei pranešėjo - vyro pokalbis. Pranešėjas praneša, kad „čia pas mus kaimynai... moteris rėkauja, kad padėkit, padėkit...“, „girdėjau, kad šaukė...“, „reikia vykti į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 78-80).

4. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.

4.1. Visų anksčiau aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L. 2024 m. kovo 2 d., apie 01 val. 55 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,34 promilių neblaivumas) išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir jo neblaivios (nustatytas 1,64 promilių girtumas) sugyventinės V. L. (buvusi pavardė – J.), tyčia suduodamas ranka ne mažiau 10 smūgių pastarajai į veido sritį, tuo padarydamas žaizdas dešinėje veido pusėje bei lūpų srityse, suimdamas jai už kaklo ir jį spausdamas, pešdamas plaukus, tokiu būdu sukėlė savo sugyventinei, V. L. (buvusi pavardė – J.) fizinį skausmą, todėl jo padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudėtį.

5. Bausmės skyrimo motyvai.

5.1. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5.2. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

5.3. Teismas pažymi, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino ir teisme nurodė esminius savo atliktus neteisėtus veiksmus. Teismas nenustatė, kad kaltinamojo prisipažinimas būtų nenuoširdus, kad duodamas parodymus jis būtų vertęs kaltę kitiems, taip siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Jei asmuo pripažįsta esmines bylos aplinkybes, duoda nuoseklius, išsamius parodymus, jų nekeičia, net tuo atveju, jei jis savo elgesį vertina tik kaip netinkamą ar neteisėtą, bet ne nusikalstamą, yra pakankamas pagrindas teigti, jog asmuo visiškai pripažino savo kaltę. Tuo tarpu kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-632/2005).

5.4. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

5.5. Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės paskirties kriterijais, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

5.6. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis nedirba, yra teistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios.

5.7. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam arešto bausmę.

5.8. Yra sąlygos taikyti kaltinamajam BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl paskirtoji bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

5.9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinama su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu A. L. paskirta 60 parų arešto bausme, ir galutinė subendrinta bausmė paskiriama – areštas 90 parų.

5.10. Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2024 m. kovo 2 d., 2 val. 10 min., iki 2024 m. kovo 3 d., 11 val. 35 min. (t. 1, b. l. 180-184, 185-187), todėl jo laikinojo sulaikymo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

5.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitoma atlikta bausmė pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytą laikotarpį.

6. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

7. Kardomoji priemonė.

7.1. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paskirta pagrįstai, šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai išnyko, todėl kardomoji priemonė panaikinama nuo nuosprendžio paskelbimo (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

8. Proceso išlaidos.

8.1. Pažymėtina, jog pagal BPK 51 straipsnio l dalies 7 punktą gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, siekiant užtikrinti Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą.

8.2. Kaltinamajam gynėja advokatė Kristina Adomavičienė paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 2 dalies pagrindu.

8.3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. sausio 23 d. rašte nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 176,42 Eur.

8.4. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

8.5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. L. nedirba, bei į tai, kad gynėjas paskirtas remiantis BPK 51 straipsnio l dalies 10 punktu, 2 dalimi (minėta), į tai, kad įgyvendinant A. L. teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, bei į teisingumo, sąžiningumo principus, iš A. L. nepriteisiamos išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. galutinę sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu A. L. paskirta 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti 1 (vieną) A. L. laikinojo sulaikymo dieną – nuo 2024 m. kovo 2 d., 2 val. 10 min., iki 2024 m. kovo 3 d., 11 val. 35 min., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį, ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. rugsėjo 13 d. nuosprendyje nurodytą įskaitytą laikotarpį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2025 m. vasario 3 d.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Slavinskis