Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas N. P. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Vilniaus AVPK) viršininko 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 10-V-146 „Dėl sumos žalai atlyginti išskaitymo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. P. darbo užmokesčio“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2020 m. kovo 1 d. apie 6:10 val., vairuodamas tarnybinį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (Šaukinys (duomenys neskelbtini)) Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės automobilių angare kliudė atraminį stulpo išsikišimą ir apgadino automobilio kairės pusės galinį slenkstį. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2020 m. balandžio 8 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-13009 „Dėl tarnybinio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo“ (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame, be kita ko, nurodė, kad šioje situacijoje atsirado žala dėl pareigūno neatsargių veiksmų, ir padarė išvadą, kad automobilis buvo eksploatuojamas nedaug viršytos tarnybinės rizikos sąlygomis, todėl yra pagrindas taikyti materialinę atsakomybę, žalos sumą mažinant iki vienos valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio sudarančios sumos, t. y. 176 Eur.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgdamas į Tarnybinį pranešimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 38 straipsniu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-753 patvirtinto Tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 26 punktu, Vilniaus AVPK viršininkas 2020 m. balandžio 15 d. priėmė Įsakymą, kuriuo pripažino, kad dėl pareiškėjo kaltės Vilniaus AVPK patyrė 646,99 Eur žalą, ir nustatė, kad iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaičiuotina žalos dalis yra 176 Eur, taip pat nurodė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Buhalterinės apskaitos valdybai išskaičiuoti 176 Eur iš pareiškėjo darbo užmokesčio.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal žodinį Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vadovybės nurodymą, po pamainos tarnybiniai automobiliai visada turi būti paliekami angare, o ne kieme. Kai angare būna daug automobilių, būna sunku statyti automobilį ir važiuoti per angarą, nes tarnybiniai automobiliai „(duomenys neskelbtini)“ yra platūs, ilgi ir jais sunku manevruoti. Taip pat prie angaro sienų yra palikta daug įvairių įrankių, atliekų, kitų daiktų, kurie susiaurina pravažiavimą tarp sienos ir atraminio stulpo, kurį pareiškėjas kliudė. 2020 m. kovo 1 d. 6:00 val. angare buvo tamsu, nebuvo šviesos, o atramos betoninis išsikišimas niekaip nebuvo pažymėtas, todėl pareiškėjas jo nematė. Pareiškėjas tarnybinį automobilį apgadino po naktinės pamainos, buvo pavargęs, vairavo visą naktį, tą naktį turėjo 12 iškvietimų. 2020 m. kovo 1 d. darbo krūvis buvo itin didelis. Į šias aplinkybes Vilniaus AVPK privalėjo atsižvelgti nustatydamas materialinės atsakomybės sąlygas.

5. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas Įsakyme privalėjo nurodyti konkrečią nuorodą į atitinkamo teisės akto nuostatą, kuri įtvirtina atitinkamą pareigą, reikalavimą ar veiklos principą, kurio jis turėjo laikytis, tačiau nesilaikė ir dėl to apgadino tarnybinį automobilį. Vilniaus AVPK nenustatė vienos iš privalomų materialinės atsakomybės požymių – neteisėtos veikos. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas turėjo būti grindžiamas ne Statuto 38 straipsniu, o Statuto 43 straipsniu.