Telšių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovams A. J., D. S., išvadą teikiančiai institucijai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, nustatymo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės J. S. atstovas advokatas Virginijus Gžimaila teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais pagrindais, byloje ekspertizės neskirti, remtis šalių paaiškinimais.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. J. atstovas advokatas R. R. prašė teismo patenkinti ieškinį visiškai, byloje ekspertizės neskirti, remtis šalių paaiškinimais.

Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. prašė ieškinį patenkinti visiškai, nurodė, kad nėra E. S. biologinis tėvas, nes su ieškove jau senai artimų santykių nepalaiko. Gimimo liudijime įrašytas tėvu, nes jo ir ieškovės santuoka vis dar nenutraukta. Prašė byloje ekspertizės neskirti, remtis šalių paaiškinimais.

Išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad, skyriaus nuomone, J. S. ieškinio reikalavimai dėl tėvystės E. S. nustatymo bei išlaikymo priteisimo atitinka nepilnametės interesus. Atstovo nuomone, byloje netikslinga skirti ekspertizę tėvystės nustatymui. 2017 m. balandžio 6 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), augina tris nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute, šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmokos vaikams, nedarbo draudimo išmoka, bei A. J. gaunamas atlygis už pavienius darbus. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. S., kuri iki šiol nenutraukta. Tačiau ieškovės paaiškinimais, ji nuo 2011 metų gyvena su A. J. ir jos įsitikinimu, E. biologinis tėvas yra A. J.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra gimusi ieškovės J. S. ir atsakovo D. S. santuokoje. Atsakovas D. S. E. S. gimimo įraše įrašytas jos tėvu (9 b. l.). Santuoka tarp J. S. ir D. S. iki šiol nėra nutraukta.

Teismo posėdžio metu šalys savo paaiškinimais patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovės ir atsakovo D. S. santuoka yra faktiškai iširusi nuo 2011 metų, kuomet ieškovė kaip šeima pradėjo gyventi su atsakovu A. J. (Duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. S. šeima yra sugyventinis – A. J., dukros A., E. ir E. S. (11 b. l.). 2016 m. gruodžio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad D. S. nėra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, nuspręsta išregistruoti jo tėvystę, panaikinant Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie D. S., kaip A. S. ir E. S. tėvą. Nustatyta, kad A. J. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo nėra.

CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Tokiu atveju ieškinyje ieškovė turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta teismo medicininė DNR ekspertizė, nustatanti, kad atsakovas A. J. yra E. S. tėvas, nes, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų tėvystės nustatymui, tai patvirtina šalių paaiškinimai, kad ieškovė ir atsakovas A. J. nuo 2011 metų iki šiol kartu gyvena kaip sugyventiniai, santuokos nėra sudarę, nes nenutraukta ieškovės santuoka su atsakovu D. S., būtent dėl šios priežasties ieškovės sutuoktinis D. S. ir buvo įrašytas E. S. tėvu. Atsakovas A. J. ir ieškovė bendrai augina E. S., bei kitas dvi dukras, jas auklėja, atsakovas prisideda prie šeimos išlaikymo. 2017 m. vasario 21 d. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Kruopių seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. S. šeimą sudaro sugyventinis – A. J.. Be to, 2016 m. gruodžio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta A. J. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl atsižvelgiant į tai, kad E. gimė vėliau, tai yra 2017 metais, o kaip bylos šalys – ieškovė ir atsakovas A. J., nurodė, jų santykiai nuo 2011 metų nebuvo nutrūkę, teismas įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, sprendžia, kad byloje yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad D. S. nėra E. S., gim. 2017-01-01, tėvas ir išregistruoti jo tėvystę, bei nustatyti, kad atsakovas A. J. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra. Nepilnametė E. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su mama. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai užtikrinusi teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, sukūrusi netinkamas šeimos aplinkos sąlygas, todėl, teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jos interesams, užtikrins stabilų vaikų gyvenimą jų poreikius atitinkančioje aplinkoje (CK 3.174 straipsnis). Taip pat bendru sutarimu nustatytina atsakovo A. J. su dukra E. bendravimo tvarka.

Ieškovė taip pat prašo pakeisti dukters pavardę iš „S.“ į „J.“, t. y. vaikui suteikti tėvo pavardę. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje bei CK 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. CK 3.167 straipsnyje numatyta, kad gimus vaikui, jam yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas sutinka, kad dukrai būtų suteikta jo pavardė, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo tenkintinas.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Byloje nėra ginčo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio iš atsakovo A. J. nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. J. oficialių pajamų neturi, dirba pavienius darbus, nekilnojamojo turto neturi. 2016 m. gruodžio 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad jis turi pareigą išlaikyti savo sūnų A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo A. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. kovo 7 d. iki jos pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai).

Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovė, nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

CPK 96 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovei J. S. ir atsakovui A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, kuriais jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog pagrindinį interesą byloje turėjo ieškovė bei atsakovas A. J., vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovo D. S. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Nustatyti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas ir išregistruoti jo tėvystę, panaikinant Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie D. S., kaip E. S. tėvą.

Nustatyti, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pakeisti E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pavardę iš „S.“ į „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti, kad atsakovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su dukra E. S., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendraus pagal bendrą vaiko motinos ir tėvo susitarimą.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2017 m. kovo 7 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Akmenės rajono apylinkės teisme.