- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- 2-6-1007/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01467-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- A. J., D. S., Č. K.
- Advokatai
- Ričardas Ralys, Virginijus Gžimaila
- Kategorijos
- 2.6.3.4Tėvystės nustatymas
išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. patikslintą ieškinį atsakovams A. J., D. S., Č. K., išvadą teikiančiai institucijai – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir lėšų vaikų išlaikymui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. patikslintu ieškiniu teismo prašo:
Nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.Nustatyti, kad atsakovas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. ir E. yra jo dukros.Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių dukrų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienai po 60 (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, pervedant pinigus į J. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) už einamąjį mėnesį iki 20 dienos. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.Paskirti ieškovę J. S. tvarkyti dukrų gaunamą išlaikymą uzufrukto teise.Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė J. S. nurodė, kad daugiau nei prieš 5 metus artimai draugavo su atsakovu Č. K., tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė A. S.. Atsakovas Č. K., sužinojęs apie nėštumą, ją paliko. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad Č. K. jai nepatiko, todėl ji su juo nutraukė bendravimą. Visą laiką žinojo, kad A. S. tėvas yra Č. K., kodėl teismui anksčiau nenurodė šių aplinkybių, paaiškinti negalėjo. Č. K. sakė, kad ji nuo jo laukiasi, tačiau po to kai su juo išsiskyrė, jokių ryšių su juo nebepalaikė. Č. K. taip pat nesidomėjo vaiku, ji nerodė iniciatyvos bendrauti, iš Č. K. išlaikymo vaikui nereikalavo. Ieškovė atsakovo Č. K. gyvenamosios vietos nežino, nepažįsta jo giminaičių. Kadangi tuo metu nebuvo nutraukusi santuokos su atsakovu D. S., santuoka nenutraukta iki šiol, A. S. tėvu buvo įrašytas D. S.. Atlikta DNR ekspertizė patvirtino, kad Č. K. yra vaiko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,99999996% tikimybe. Ieškovė nurodė, kad nuo 2011 metų pradėjo gyventi kartu su atsakovu A. J., iki šiol veda bendrą ūkį, jis registruotas darbo biržoje, tačiau dirba pavienius darbus ir taip prisideda prie šeimos išlaikymo. Atsakovas A. J., gimus dukrai A., žinojo, kad nėra vaiko biologinis tėvas. Jos nuomone, atsakovas A. J. žinojo, kad A. yra Č. K., o ne D. S. dukra. Atsakovas A. J. nenusišalino nuo A. auginimo, priežiūros, ją augina kaip savo tikrą dukterį, myli, rūpinasi. Duktė A. biologinio tėvo (Č. K.) nėra mačiusi, savo tėvu laiko atsakovą A. J. ir vadina jį tėčiu. Atsakovas A. J. sutinka įsivaikinti A. S.. Nors biologinis A. S. tėvas yra Č. K., ieškovė prašo nuginčyti D. S. tėvystę ir nustatyti, kad jos tėvas yra atsakovas A. J., nes A. S. savo tėvu laiko A. J., jį myli ir gerbia, vadina tėčiu. Tuo tarpu atsakovo Č. K. nėra niekada mačiusi, jo nežino, jis nepadeda vaiko auginti, neremia finansiškai. Ieškovė nurodė, kad gyvenant su atsakovu A. J., (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė E. Dėl tos pačios priežasties, kadangi nenutraukta jos santuoka su D. S., dukrai buvo suteikta S. pavardė, o sutuoktinis įrašytas kaip tėvas. Yra įsitikinusi, kad dukters E. tikrasis tėvas yra A. J.. A. J. tėvystę pripažįsta. Ieškovė prašo nuginčyti D. S. tėvystę ir nustatyti, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas A. J.. Nurodė, kad su A. J. iki šiol gyvena kartu, jis rūpinasi šeima, jie šiuo metu laukiasi dar vieno vaiko. Ieškinyje atsakovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių pabrėžė, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai (2007 m. spalio 31 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-460/2007). Šiuo atveju dukros A. ir E. nuo pat gimimo augo ne su atsakovais D. S. ir Č. K., todėl nelaiko jų savo tėvais. Tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl D. S. vardo palikimas dukrų gimimo įrašuose pažeistų jų teises turėti tikrą tėvą. Tai taip pat pažeistų D. S. interesus, nes jis nepagrįstai turėtų turtinių ir asmeninių pareigų A. ir E., nors tarp jų nėra kraujo ryšio ir nėra jokių santykių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio l dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo A. J. dukrų A. ir E. išlaikymui kiekvienai po 60 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo pradinio ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės J. S. atstovas advokatas Virginijus Gžimaila teismo prašė ieškinį tenkinti visiškai jame nurodytais pagrindais.
Teismo posėdžio metu atsakovas A. J. prašė ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nors ir žinodamas, kad nėra jos biologiniu tėvu, augina beveik nuo jos gimimo kaip tikrą savo dukrą, ja rūpinasi, myli, A. jį vadina tėvu ir nežino, kad jis nėra jos tikrasis biologinis tėvas. Atsakovas nurodė, kad su ieškove nuo 2011 metų gyvena kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį, gyvena iš jo apie 50 Eur per mėnesį uždirbamų pinigų ir ieškovės gaunamų apie 400 Eur pašalpų. Paaiškino, kad turi 7 metų sūnų A. J., tačiau su juo nebendrauja, išlaikymo jam nemoka, nes neturi pakankamai pajamų. Žino, kad dėl išlaikymo išieškojimo antstolės kontorai yra perduotas vykdomasis raštas. Su sūnumi nebendrauja, nes A. mama neleidžia. Atsakovas nurodė, kad neturi nuomonės dėl to, ar patenkintus ieškinį visiškai, nebus pažeista A. teisė žinoti savo tikrąjį biologinį tėvą, mano, kad šiuo metu nustačius, kad jos tėvas yra Č. K., o ne jis, dukra patirtų neigiamus išgyvenimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo A. J. atstovas advokatas R. R. prašė teismo patenkinti ieškinį visiškai. Nurodė, kad šioje byloje teismas turėtų remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, kurioje pasakyta, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Atstovo nuomone, teismui nustačius, kad atsakovas A. J., o ne Č. K. yra A. S. tėvas, būtų pirmiausia atsižvelgta į vaiko A. interesus.
Teismo posėdžio metu atsakovas D. S. prašė ieškinį patenkinti visiškai, nurodė, kad sutinka, jog būtų nuginčyti duomenys gimimo įraše apie tai, kad jis yra nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Paaiškino, kad su ieškove santuokos nėra nutraukęs, nes užsitęsė šios civilinės bylos nagrinėjimas, tačiau jau ruošia dokumentus santuokos nutraukimui. Paaiškino, kad nebegyveno su ieškove kuomet gimė A. ir E., todėl su jomis nebendravo ir tarp jų nėra jokio ryšio, išskyrus tai, kad gimimo liudijime įrašyta jo pavardė.
Atsiliepimas
Atsakovui Č. K. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsiliepimų į patikslintus ieškinius jis nepateikė, 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdyje paaiškino, kad nežino, ar yra A. S. tėvas, sutiko, kad byloje būtų paskirta DNR ekspertizė. Atsakovas Č. K. į 2016 m. gruodžio 16 d. teismo posėdį neatvyko, nors teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, tarpininkaujant policijai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo eigos nepateikė.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 388 straipsnio 2 dalį, nustatant tėvystę atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir tik išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui.
Atsakovas Č. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl nagrinėjamoje byloje jo būvimo vieta nustatyta tik policijos pagalba, kurios prašant jam įteikti ir procesiniai dokumentai. Į teismo posėdžius atsakovas savanoriškai nevyko, į 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl DNR ekspertizės paskyrimo, buvo atvesdintas policijos pagalba, 2016 m. gruodžio 16 d. telefonu paaiškino, kad į teismo posėdį neatvyks, nuomonės dėl ieškinio neturi.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, sprendė, kad byloje nėra galimybės užtikrinti atsakovo Č. K. dalyvavimo. Todėl, atsižvelgdamas ir į civilinės bylos pobūdį, kad jos nagrinėjamas užsitęsė (byla iškelta 2013 m. lapkričio 29 d.), joje surinkti visi įrodymai, bylą nagrinėjo atsakovui Č. K. nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Audrius Klišauskas teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), augina du nepilnamečius vaikus: A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės šeima gyvena Socialinio būsto fondui priklausančiame bute, jame du kambariai, visi patogumai. Gyvenimui naudojamas vienas kambarys, kitame kambaryje atliekamas remontas. Kambaryje yra būtiniausi gyvenimui reikalingi baldai: viena lova, stalas, spinta, sekcija. Butas šildomus kietu kuru – malkomis. Kambaryje šilta, švaru, tvarkinga. Šeimos pajamas sudaro socialinė pašalpa, išmokos vaikams, nedarbo draudimo išmoka, bei A. J. gaunamas atlygis už pavienius darbus. Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. S. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. S., kuri iki šiol nenutraukta. Pasak J. S., ji nuo 2011 metų vasaros gyvena su atsakovu A. J., A. tuo metu buvo trys mėnesiai, (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė E.. A. J. pripažįsta, kad yra E. S. biologinis tėvas. Atsakovo teigimu, A. nuo trijų mėnesių augina kaip savo dukrą, tarp jų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys. Atsakovas išreikė norą pripažinti tėvystę A.i. A. J. teigimu, A. biologinis tėvas mergaitės neaugino, su ja nebendravo, jų nesieja tėvo ir dukters ryšys. Biologinis A. tėvas jai yra svetimas žmogus, kurio nepažįsta. Akmenės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis A. S. paaiškino, kad atsakovas A. J. nuo mažens A. augina, kaip savo dukrą. Lankantis ieškovės šeimoje, mergaitė atsakovą vadina tėčiu, šis ryšys yra abipusius, atsakovas A. laiko savo dukra ir tai viešai deklaruoja. Bendraujant su A., mergaitė nupiešė savo šeimą, save pavaizdavo šalia tėčio, kurį įvardijo vardu – A.. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovas D. S. nėra A. S. ir E. S. nei biologinis tėvas, nei socialinis, psichologinis tėvas, kad E. S. biologinis tėvas yra A. J., todėl Vaiko teisių apsaugos skyrius, vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgdamas į mažamečio vaiko interesą žinoti savo tėvus ir būti jų globojamu, mano, kad J. S. ieškinys dalyje dėl atsakovo D. S. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo E. S. atitinka nepilnamečių A. ir E. S. interesus. Tačiau šioje byloje svarbiausia yra nustatyti asmenis, kurie ne tik gali (socialinės tėvystės atveju), bet ir turi (biologinės tėvystės atveju) vykdyti įstatymo jiems nustatytas tėvo teises ir pareigas. Išlaikymas vaikui yra tik viena iš tėvo pareigų, svarbiausias tikslas tėvystės nustatymo bylose yra išspręsti vaiko identiteto klausimą. Atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad A. S. biologinis tėvas yra Č. K., kurio tėvo valdžia A. atžvilgiu nėra apribota. Esant šioms aplinkybėms, skyrius mano, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti, jog A. J. yra A. S. tėvas, taip paminant biologinio tėvo Č. K. įstatymu nustatytas teises ir pareigas į dukrą bei A. teisę žinoti savo kilmę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta trumpa vienerių metų ieškinio senatis dėl tėvystės nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl dukters A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimo, nustatymo ieškiniu į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 22 d., prieš tai 2013 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuri jai buvo suteikta 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu (1 tomas, 6–7 b. l.). Apie ginčijamus duomenis sužinojo 2011 m. gegužės 31 d., jų įrašymo dieną. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir atsižvelgiant į tai, kad socialinės, teisinės tėvystės išsaugojimu nėra suinteresuotas atsakovas D. S., ieškinio senaties terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dėl dukters E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvystės nuginčijimo, nustatymo byloje reikalavimą pareiškė 2015 m. vasario 26 d. (1 tomas, 100 b. l.). Apie ginčijamus duomenis sužinojo 2014 m. liepos 22 d., jų įrašymo dieną. Taigi, nustatyta, kad ieškovė dėl šio reikalavimo vienerių metų ieškinio senaties termino nėra praleidusi.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Europos Žmogaus Teisių teismas yra pasisakęs, kad siekdamos užtikrinti teisinį šeimos santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui.
CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Tokiu atveju ieškinyje ieškovė turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalis, kaip pagrindinį įrodymą tėvystei nustatyti, įtvirtino mokslinius įrodymus (ekspertizių išvadas dėl giminystės ryšio įrodymo).
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra gimusios ieškovės J. S. ir atsakovo D. S. santuokoje (1 tomas, 13 b. l.). Atsakovas D. S. yra įrašytas tėvu A. S. ir E. S. gimimo liudijimuose (1 tomas, 10, 98 b. l.), o santuoka tarp J. S. ir D. S. iki šiol nėra nutraukta.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada įrodo, kad D. S. nėra vaiko A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas (1 tomas, 174 – 177 b. l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada įrodo, kad D. S. nėra vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas (2 tomas, 31–34 b. l.).
Todėl ieškovės reikalavimas – nuginčyti duomenis gimimo įraše apie tai, kad atsakovas D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tenkintinas.
Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas A. J. yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčo dėl tėvystės nustatymo E. S. nėra. Minėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada įrodo, kad D. S. nėra vaiko E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas (2 tomas, 31–34 b. l.), iš šalių paaiškinimų matyti, kad tarp atsakovo ir vaikų –A. ir E. nėra susiformavusio socialinio ryšio, nes D. S. su vaikais nebendravo, jų neaugino ir neišlaikė. Ieškovė ir atsakovas A. J. paaiškino, kad E. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu yra atsakovas A. J.. Šalys nurodė, kad nuo 2011 metų gyvena kartu kaip sugyventiniai, veda bendrą ūkį, kartu augina dvi dukras A. S. ir E. S.. A. J. nėra biologinis A. tėvas, tačiau ją nuo mažens augina kaip savo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė E.. Kadangi ieškovės santuoka su D. S. nenutraukta, dukrai E. suteikta S. pavardė, o sutuoktinis įrašytas kaip tėvas. Šalys paaiškino, kad tarp atsakovo A. J. ir dukterų – tiek E., tiek A. yra susiformavęs glaudus ryšys, atsakovas jomis rūpinasi, jas augina, auklėja.
CK 3.148 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta teismo medicininė DNR ekspertizė, nustatanti, kad atsakovas A. J. yra E. S. tėvas, nes, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų tėvystės nustatymui, tai patvirtina šalių paaiškinimai, kad ieškovė ir atsakovas A. J. nuo 2011 metų iki šiol kartu gyvena kaip sugyventiniai, santuokos nėra sudarę, nes nenutraukta ieškovės santuoka su atsakovu D. S., būtent dėl šios priežasties ieškovės sutuoktinis D. S. ir buvo įrašytas E. S. tėvu. Atsakovas A. J. ir ieškovė bendrai augina E. S., ją auklėja, atsakovas prisideda prie šeimos išlaikymo. Išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius sutinka su J. S. ieškiniu dalyje dėl atsakovo D. S. tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo E. S., nurodo, kad atsakovas A. J. E. augina, auklėja, išlaiko, tarp jų yra susiklostęs glaudus vaiko ir tėvo santykis. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad byloje nustatytina, kad atsakovas A. J. yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Dėl tėvystės nustatymo A. S..
Bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas Č. K. (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2 tomas, 157–160 b .l.). Tačiau ieškovė ir atsakovas A. J. teismo prašo nustatyti, kad atsakovas A. J. yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovė ir atsakovas bei jų atstovai teismo prašo remtis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), mano, kad jų reikalavimas labiausiai atitinka A. interesus. Atsakovas Č. K. teismui atsiliepimo į ieškinį, patikslintą ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, tai yra teismui iš esmės nepateikė nuomonės dėl tėvystės nustatymo A. S.. Išvadą teikianti institucija – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šioje byloje svarbiausia yra nustatyti asmenis, kurie ne tik gali (socialinės tėvystės atveju), bet ir turi (biologinės tėvystės atveju) vykdyti įstatymo jiems nustatytas tėvo teises ir pareigas. Išlaikymas vaikui yra tik viena iš tėvo pareigų, svarbiausias tikslas tėvystės nustatymo bylose yra išspręsti vaiko identiteto klausimą. Atlikus DNR ekspertizę nustatyta, kad A. S. biologinis tėvas yra Č. K., kurio tėvo valdžia A. atžvilgiu nėra apribota. Esant šioms aplinkybėms, skyrius mano, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti, jog A. J. yra A. S. tėvas, taip paminant biologinio tėvo Č. K. įstatymu nustatytas teises ir pareigas į dukrą bei A. teisę žinoti savo kilmę.
Sutiktina su šalių pozicija, kad iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, teismas turėtų priimti pirmiausia vaiko interesus labiau atitinkantį sprendimą. Tačiau, teismo vertinimu, toks sprendimas turi būti priimamas tik nustačius ir tinkamai įvertinus ginčo išsprendimui būtinas sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo doktrinoje yra ne kartą pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo bylose svarbu nustatyti kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Išaiškinta, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Pažymėta, kad vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu gali būti svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Akcentuota, kad tokio pobūdžio bylose turi būti ginama ir vaiko teisė žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1dalis), kuri pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Taigi, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti teisinį tėvo (atsakovo A. J.) ryšį su vaiku A. S.. Kaip matyti, A. S. tėvu gimimo liudijime įrašytas D. S., todėl nustatytina, kad teisinio ryšio tarp atsakovo A. J. ir vaiko A. nėra. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio bylose remtis vien tik socialiniu ryšiu negalima, todėl vien dėl to teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo paneigti vaiko biologinę tėvystę ir nustatyti, kad atsakovas A. J. yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Šalims išaiškintina, kad atsakovas A. J. siekdamas įgyti biologiniam tėvui būdingas ir įstatyme įtvirtintas teises ir pareigas A. atžvilgiu, gali pasinaudoti įvaikinimo institutu.
CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismui peržengus pareikštų reikalavimų ribas nebus pažeisti asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai, Č. K. procesinės teisės, nes Č. K. byloje įtrauktas atsakovu, jam tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, išaiškintos teisės ir pareigos, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepateikė, neatvyko į teismo posėdį, todėl teismas bylą nagrinėjo jam nedalyvaujant, nusprendęs, kad byloje nėra galimybės užtikrinti atsakovo Č. K. dalyvavimo.
Minėta, kad bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra atsakovas Č. K. (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2 tomas, 157–160 b .l.). Matyti, kad 5 metų amžiaus vaikas A. dėl savo amžiaus negeba formuluoti savo pažiūrų, išreikšti nuomonę, todėl jos pasaulėžiūrą, ryšius iš esmės formuoja mama, kuri ir sprendžia, ar pranešti vaikui apie jo biologinį tėvą. Matyti, kad atsakovas Č. K. ir vaikas A. vienas kito nepažįsta, nėra bendravę, tačiau, teismo vertinimu, dėl to moralinę atsakomybę turėtų prisiimti vaiko mama – ieškovė, nes būtent ji nusprendė vaikui nepranešti informacijos apie jos biologinį tėvą, nutraukti ryšius su Č. K. bei su juo nebendrauti. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo paneigti vaiko biologinės tėvystės, todėl byloje nustatytina, kad atsakovas Č. K. yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nepilnamečiai vaikai A. ir E. gyvena su mama. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų netinkamai užtikrinusi teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, sukūrusi netinkamas šeimos aplinkos sąlygas, todėl, teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų A. ir E. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jų interesams, užtikrins stabilų vaikų gyvenimą jų poreikius atitinkančioje aplinkoje (CK 3.174 straipsnis).
Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 380 Eur). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas Č. K. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirba, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo Č. K. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2013 m. lapkričio 22 d. iki jos pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovė, nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Byloje nėra ginčo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydžio iš atsakovo A. J. nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas A. J. nedirba, nekilnojamojo turto neturi, turi pareigą išlaikyti savo sūnų A. J., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip pats paaiškino, jos nevykdo, nes neturi lėšų, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo A. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2013 m. lapkričio 22 d. iki jos pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovė, nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.
CPK 96 straipsnio 4 ir 5 dalyje numatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovei J. S. ir atsakovui A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, kuriais jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog pagrindinį interesą byloje turėjo ieškovė bei atsakovas A. J., vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovų D. S. ir Č. K. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Nustatyti, kad D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas ir išregistruoti jo tėvystę, panaikinant Akmenės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie D. S., kaip A. S. ir E. S. tėvą.
Nustatyti, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti, kad Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2013 m. lapkričio 22 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo Č. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos – 2013 m. lapkričio 22 d., iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Akmenės rajono apylinkės teisme.