Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-1926/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
2-1926/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
Pareiškėjas
K. L.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „KL Handel import export“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Baltrema“
Civilinė byla Nr. 2-1926/2012Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 126.3.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų ir atstatydinimo, civilinėje byloje Nr. B2-1037-513/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „KL Handel import export“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltrema“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. nutartimi UAB „Kl Handel import export“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ (t.1, b.l. 176-178).

Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo K. L. pareiškimą dėl BUAB „Kl Handel import export“ bankroto administratoriaus veiksmų ir atstatydinimo, teisėtumas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. L. (atsakovo BUAB „Kl Handel import export“ akcininkas, vadovas) kreipėsi į teismą dėl bankroto administratoriaus UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ įgalioto asmens E. M. veiksmų ir atstatydinimo. Nurodė, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo E. M. negali būti laikoma nešališka, nes ji yra ne tik UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, bet ir UAB „Tempo invest“, kuri, kaip ir atsakovas, verčiasi laivų pardavimais, jų technine priežiūra ir remontu, direktorė. Pažymėjo, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo E. M. su antstole V. Da. 2012 m. birželio 12 d. atvyko į BUAB „Kl Handel import export“ aptarnavusios UAB „Klaipėdos investicijos centras“ buveinę ir atliko visų dokumentų poėmį, taip pažeidžiant bankrutuojančios įmonės vadovo ir akcininko teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo K. L. pareiškimą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad prie pareiškimo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovo bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pažymėjo, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atstatydinti bankroto administratorių nutarė BUAB „Kl Handel import export“ kreditorių susirinkimas ar kreditorius (kreditoriai). Konstatavo, kad pareiškimą padavė neįgaliotas asmuo. Dėl kitų pareiškime keliamų klausimų išaiškino, kad kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų nagrinėja kreditorių susirinkimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas K. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį ir grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įpareigojant Klaipėdos apygardos teismą savo iniciatyva pradėti svarstyti klausimą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. Nurodo, kad, nors pavieniai kreditoriai negali teikti pareiškimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, tačiau gali teikti informaciją dėl paskirto bankroto administratoriaus atstatydinimo, t.y. informuoti teismą, jog administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas K. L. teismui teikė informaciją ir įrodymus, sudarančius pagrindą svarstyti bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimą, o teismas savo iniciatyva turėjo šį klausimą nagrinėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Laivo sandėlis“ prašo pareiškėjo K. L. atskirojo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kadangi teismas pareiškėjo K. L. pareiškimą atsisakė priimti, tai reiškia, kad pareiškėjas nebuvo tinkamas subjektas, turintis teisę pateiki tokio pobūdžio pareiškimą, nesilaikė pareiškimo padavimo tvarkos.

2. Ieškovas UAB „Laivo sandėlis“ neturi jokių duomenų, jog teismo paskirtas bankroto administratorius UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“ bei jo įgaliotas asmuo E. M. yra šališkas ir suinteresuotas asmuo. Kiti kreditoriai jokių nusiskundimų bankroto administratoriumi ir jo darbu neturi. Ieškovas taip pat neturi jokių duomenų, kad UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras" bei jo įgaliotas asmuo E. M. būtų praradę teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti BUAB „KL Handel import export“ akcininko K. L, pareiškimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų ir atstatydinimo konstatavęs, jog pareiškimą padavė neįgaliotas asmuo.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 8 dalyje ir 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra įtvirtinti 4 atvejai, kuomet teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iš pareigų: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas (komitetas) kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo; 3) kai kreditorius, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, pateikia teismui prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo; 4) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iš kitų šaltinių teismas gauna informaciją, kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Taigi, įstatymo leidėjas numatė galimybę 3 subjektams kreiptis dėl administratoriaus atsistatydinimo (atstatydinimo), tai yra kreditorių susirinkimui (komitetui), pačiam administratoriui arba kreditoriui (kreditoriams), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Be to, teismų praktikoje pripažįstama teismo prerogatyva ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iš minėtų subjektų administratoriaus atstatydinimo klausimo nekėlė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ši teismo prerogatyva aiškinama atsižvelgiant į paties bankroto proceso tikslą bei bankroto bylos nagrinėjimo principus, vadovaujantis kuriais teisme vykstantis bankroto procesas turi būtų ekonomiškas, operatyvus ir objektyvus, tokiu būdu užtikrinant tinkamą tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek jos savininkų bei kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lūkesčių gynimą (CPK 5 str., 7 str., ĮBĮ 10 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012, 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1109/2012, 2012 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327/2012, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2009).

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš bylos medžiagos, tiek pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis, matyti, kad civilinėje byloje Nr. B2-1037-513/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laivo sandėlis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kl Handel import export“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Baltrema“, iki šiol nėra teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, taigi pareiškėjas K. L. nėra įgijęs kreditoriaus statuso.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors specialiame teismines bankroto procedūras reguliuoti skirtame įstatyme įtvirtinta tokia teisinė reglamentacija, kuri kitiems asmenims (pavyzdžiui, atskiram bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininkui, individualios įmonės savininkui ir kt.) nesuteikia teisės tiesiogiai reikšti teismui prašymą pakeisti bankroto administratorių, tačiau įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus, bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininko, individualios įmonės savininko ir pan. teismui pateikta informacija. Bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2009). Kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.), turi bendro pobūdžio procesinę teisę reikšti teismui prašymus, ir teismas turi šiuos prašymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 str.). Taigi teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens prašymo atstatydinti administratorių, o turi tokį prašymą išnagrinėti iš esmės kaip bet kurį kitą procesinį prašymą, ir jį tenkinti arba jo netenkinti.

Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas netenkina kreditorių susirinkimo (komiteto) ar daugumą balsų turinčio kreditoriaus prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo, jeigu nustato, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimas atstatydinti administratorių buvo priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytą kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimų priėmimo tvarką, ar prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos arba jeigu patenkinus prašymą būtų pažeisti kreditorių susirinkimo (komiteto) sprendimui nepritarusių, kreditorių susirinkime (komitete) nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininko prašymą dėl administratoriaus atstatydinimo, nėra saistomas ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, kuriems esant prašymas dėl administratoriaus atstatydinimo netenkinamas. Kadangi bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininko prašymas atstatydinti administratorių nesiremia daugumos kreditorių valia, teikdamas prašymą bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininkas turi pateikti svarius argumentus ir įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kodėl paskirtasis administratorius yra netinkamas eiti pareigas. Jei teismas, nagrinėdamas tokį prašymą, preliminariai nenustato reikšmingų administratoriaus netinkamumo požymių, toks prašymas gali būti atmetamas neišklausius prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant prašymo netenkinimo motyvus. Ir priešingai, jei tokio bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės akcininko prašyme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikšmingus, jis turi žodžiu arba raštu išklausyti prašomo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327/2012, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-67/2009).

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti apelianto pateiktus duomenis apie galimą administratoriaus netinkamumą. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliantas įrodinėjo teismo prerogatyvą bet kurioje proceso stadijoje vertinti iš bet kurio byloje dalyvaujančio asmens gautus duomenis apie administratoriaus netinkamą pareigų vykdymą bei spręsti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (CPK 12, 178 str., ĮBĮ 11 str. 8 d. 3 p.).

Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto K. L. atskirąjį skundą tenkina ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikina, todėl apelianto K. L.prašyme nurodytos aplinkybės turi būti nagrinėjamos iš esmės, atsižvelgiant į šioje nutartyje pateikiamus išaiškinimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti.

Teisėjai Artūras DriukasRasa GudžiūnienėEgidijus Žironas