- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2S-2235-273/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V. B.
Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. atstovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005 pagal pareiškėjo V. B. skundą suinteresuotam asmeniui antstolei S. V. dėl antstolio veiksmų
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. spalio 11 d. nutartimi ( t. 1, b.l. 68–69, t. ) iš dalies patenkino pareiškėjo V. B. skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, pripažino, kad antstolė S. V., vykdydama 2004 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-388/04, 2005 m. balandžio 12 d. pranešimu pavėluotai pranešė apie numatomus 2005 m. liepos 27 d. atlikti vykdymo veiksmus, likusioje dalyje skundą atmetė.
Kauno apygardos teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartimi (t.1, b.l. 125–129, t. ), iš dalies patenkinęs pareiškėjo atskirąjį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį pakeitė, panaikino nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundo reikalavimas pripažinti patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigoti antstolę tinkamai informuoti apie iš naujo numatomus atlikti vykdymo veiksmus, ir šią pareiškėjo skundo dalį patenkino, pripažino antstolės S. V. 2005 m. balandžio 27 d. sudarytą patikslintą turto aprašą neteisėtu ir įpareigojo antstolę iš naujo įstatymų numatyta tvarka informuoti pareiškėją apie numatomą patikslinti 2003 m. sausio 23 d. turto aprašą, atitinkantį CPK 677-678 str. reikalavimus, likusioje dalyje nutarties nekeitė.
Šalies argumentai
P. V. B. įgaliotas atstovas A. B. 2013-03-29 prašymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą pagal 2006-02-08 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsisakė išduoti pareiškėjui V. B. vykdomąjį raštą pagal 2006-02-08 Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7833-713/2005.
Šalies argumentai
P. V. B. įgaliotas atstovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl 2014 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. B. 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pagal Teismų įstatymo 12 str. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, todėl pareiškėjas privalo tinkamai įvardinti teismus, kuriems teikia atskirąjį skundą. Pagal CPK 111 str., 306 str. atskirajame skunde privalo būti nurodyti dalyvaujantys byloje asmenys, kurie buvo bylos šalimi. Kadangi nagrinėjamoje byloje suinteresuotu asmeniu buvo tik antstolė S. V., pareiškėjas privalo sutikslinti šalis. CPK 306 str. 1 d. 5 p. nurodyta, jog atskirajame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (atskirojo skundo dalykas). Kadangi pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl 2014-06-04 Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria nutrauktas procesas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo, todėl jis privalo aiškiai suformuluoti reiškiamą reikalavimą.
III. Atskirojo skundo motyvai
P. V. B. atstovas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį.
Pareiškėjo atstovas nurodo, kad atskirajame skunde yra teisingai ir tinkamai nurodyta kuriam apeliacinės instancijos teismui yra paduodamas atskirasis skundas ir kurio pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas yra skundžiamas instancine tvarka. Nutartyje nėra motyvų, kuriais remiantis būtų padaryta išvada, jog neva neteisingai ir netinkamai yra įvardinti minėti teismai. Pagal CPK 45str.tik teisminio nagrinėjimo metu teismas gali su pareiškėjo sutikimu keisti atsakovą ar suinteresuotą asmenį tinkamu atsakovu ar suinteresuotu asmeniu, jeigu ieškinys ar skundas ir kitas procesinis dokumentas yra pateikti ne tam asmeniui, kuris privalo dalyvauti byloje. Todėl nutartyje neteisėtai ir nepagrįstai nustatyta, kad byloje dalyvaujančiu asmeniu buvo tik antstolė S. V., nes tada yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai ir 2014-06-04 nutartyje neišspręsti reikalavimai suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai bei pažeistas CPK 137str. 2 d. 4 p.,nes antstolės S. V. atžvilgiu jau yra išnagrinėtas tas pats ginčas tuo pačiu LR CPK 510-512 str. pagrindu ir dėl to paties dalyko. Taip pat nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nustatoma, kad yra neva netinkamai suformuluotas reikalavimas dėl 2014-06-04 nutarties, kuria atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą, nes reiškiamas reikalavimas turi būti suformuotas aiškiai. Iš atskirojo skundo teksto turinio, reikalavimas yra suformuotas aiškiai ir tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Asmens teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, realizuojama paduodant apeliacinį (atskirąjį) skundą, kuris kartu yra priemonė apeliaciniam procesui pradėti. Apeliacinio skundo turiniui ir formai taikytini bendrieji CPK 111 straipsnyje įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, o taip pat CPK 306 straipsnyje įtvirtinti apeliacinio skundo turinio reikalavimai. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, atskirajam skundui taipogi taikomi CPK 306 straipsnyje įtvirtinti turinio reikalavimai.
Apeliacinis teismas pažymi, jog sprendžiant apeliacinių (atskirųjų) skundų priėmimo klausimus bei siekiant proceso koncentruotumo (CPK 7 straipsnio 1 dalis) negalima be pakankamai rimto pagrindo taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą. Bylos proceso dalyvių pateiktas procesinis dokumentas turi būti priimamas bei atliekami su tuo susiję teismo procesiniai veiksmai, jeigu tokio dokumento trūkumai yra tik formalūs ir nedarantys esminės įtakos procesinio dokumento galiojimui pagal turinį ir formą. Procesiniai dokumentai, įskaitant atskiruosius skundus, perduotini trūkumams pašalinti tik tais atvejais, kai tie trūkumai yra ne vien formalaus pobūdžio, bet ir esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus, pvz., pradėti apeliacinį procesą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2007). Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą, suformuoja procesinio dokumento „trūkumų esmingumo“ kriterijų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo V. B. įgaliotas atstovas A. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino vykdomajam raštui išduoti atnaujinimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui V. B. 7 dienų terminą nuo nutarties gavimo pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus, t.y. įvardinti teismus, kuriems teikia atskirąjį skundą, sutikslinti bylos šalis, aiškiai suformuluoti reiškiamą reikalavimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad atskirajame skunde yra nurodyta kuriam apeliacinės instancijos teismui yra paduodamas atskirasis skundas ir kurio pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra skundžiamas, kad atskirojo skundo reikalavimas yra suformuluotas aiškiai. Apeliacinio teismo nuomone, nurodytas trūkumas dėl šalių sutikslinimo, taip pat neatitinka aukščiau paminėto „trūkumų esmingumo“ kriterijaus. Todėl nurodyti trūkumai traktuotini tik kaip formalūs trūkumai ir neturėtų būti kliūtis pradėti apeliacinį procesą, t. y. priimti atskirąjį skundą, konstatuojant jo trūkumus. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo atskirojo skundo dalyko (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar pagrindo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas) formulavimo apskritai iš pareikšto atskirojo skundo yra neaiškus apelianto reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių apeliacinis teismo procesas apskritai negali vykti. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos prasmę apelianto prašymu (atskirojo skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas turi teisę pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nutartį pakeisti, ją panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės ar, ją panaikinęs, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atskirajame skunde nurodytas teismas, kuriam teikiamas atskirasis skundas, nurodytos šalys, iš atskirojo skundo galima suprasti, jog apeliantas nesutinka su 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti. Todėl nėra teisinių prielaidų pripažinti, jog apeliacinis procesas dėl atskirojo skundo negalėjo būti pradėtas ir dėl to nustatant apeliantui terminą trūkumų pašalinimui.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tik formaliai įvertinęs situaciją, neatsižvelgęs į proceso eigą ir apelianto galimus lūkesčius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Kadangi apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis), atskirojo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.