- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-15
- Bylos Nr.
- 2S-1050-889/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00310-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Milda Skersienė (pirm.)
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- S. R.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. teisių perėmėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei S. R. dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-194-666/2014 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei S. R. dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi buvo patenkintas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo: patvirtinta 2014 m. liepos 22 d. tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d., 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartimis ištaisyti rašymo apsirikimai 2014 m. liepos 22 d. nutartyje, šios nutartys yra sudedamoji 2014 m. liepos 22 d. nutarties dalis.
2. 2022 m. rugsėjo 20 d. teisme gautas ieškovo R. R. teisių perėmėjos A. M. prašymas papildomai išaiškinti 2014 m. liepos 22 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį, nurodant, jog žemės sklypo savininkai (naudotojai) S. R. ir R. R. žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą (tomas II, bylos lapas 102): po 464 kv. m ploto dalį atskirai; 20 kv. m dalimi, pažymėta raide „C“, naudojasi bendrai; S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudojasi atskirai žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raide „A“, viena dalis „A“ sudaro 441 kv. m, o kita dalis „A“ sudaro 23 kv. m; taip pat prašo valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui išsiųsti įregistruoti 2014 m. birželio 25 d. matininko E. P. parengtą ir Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino ieškovo teisių perėmėjos prašymo dėl nutarties išaiškinimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
3.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutarties rezoliucinė dalis yra suformuluota aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai. Teismas pažymėjo, kad minėta nutartimi nebuvo patvirtintas matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, o buvo patvirtinta 2014 m. liepos 22 d. šalių sudaryta taikos sutartis su joje nustatytomis sąlygomis. Tačiau, nors 2014 m. liepos 22 d. priimta teismo nutartis yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje buvo pateiktas kitas tos pačios dienos 2014 m. birželio 25 d. matininko E. P. parengtas žemės sklypo planas, o jame nurodytos žemės sklypo dalys skiriasi ir yra nurodyta dar viena 23 kv. m žemės sklypo dalis, pažymėta raide „A“, ieškovei kilo klausimų, pagal kurį žemės sklypo planą yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, taigi teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi išaiškino, kad žemės sklypo savininkai (naudotojai) S. R. ir R. R. naudojasi po 464 kv. m dydžio dalimi atskirai, o 20 kv. m. dalimi, pažymėta raidę „C“, naudojasi bendrai; S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“.
3.2. Nutarties priėmimo motyvai išsamiai išdėstyti motyvuojamoje dalyje, nurodant, kad byloje pateiktas žemės sklypo planas, 2014 m. birželio 25 d. parengtas matininko E. P., jame matyti, kad žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai (naudotojai) S. R. ir R. R. naudosis taip: 464 kv. m ploto dalimis naudosis atskirai ir 20 kv. m – bendrai; S. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“. Taip pat nustatyta, kad 2014 m. liepos 22 d. taikos sutartimi šalys susitarė užbaigti civilinę bylą ir teismas 2014 m. liepos 22 d. patvirtino taikos sutartį. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), S. R. ir R. R. naudosis pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. paruoštą žemės sklypo planą: 464 kv. m dydžio dalimis naudosis atskirai ir 20 kv. m dydžio dalimi naudosis bendrai; S. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“. Pareiškėja naujoji žemės sklypo dalies bendraturtė A. M. prašo papildomai išaiškinti, kad S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudojasi atskirai žemės sklypo dalimis, pažymėtomis raide „A“, viena dalis „A“ yra 441 kv. m, o kita dalis „A“ yra 23 kv. m. Teismas, priimdamas nutartį, nepatvirtino taip išdėstytos taikos sutarties sąlygos, t. y. taikos sutartimi šalys nesusitarė nurodyti 441 kv. m ir 23 kv. m plotų, todėl teismas negali išaiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.
3.3. Teismas pažymėjo, kad teismas yra išsiuntęs VĮ Registrų centrui visas nutartis, priimtas civilinėje byloje Nr. A2-194-666/2014, ir matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovo teisių perėmėja prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir prašymą dėl nutarties išaiškinimo jos nurodytu būdu patenkinti; įpareigoti teismą išsiųsti VĮ Registrų centrui matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. sudarytą žemės sklypo planą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Pareiškėja nurodo, jog tarp taikos sutarties šalies teisių perėmėjos ir kitos taikos sutarties šalies vyksta ginčai dėl jų kaip bendraturčių taikos sutartimi nustatytos naudojimosi sklypu tvarkos, nes abi šalys skirtingai aiškina ir supranta taikos sutarties sąlygas. To priežastis tapo aplinkybė, jog atsakovės atstovė skirtingais bylos etapais teismui pateikė du netapačius matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. sudarytus žemės sklypo planus. Teismo buvo prašoma išaiškinti, vadovaujantis kuriuo planu buvo patvirtinta taikos sutartis. Šalims kilo neaiškumų; toliau vykstant ginčams dėl taikos sutarties sąlygų, pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, jog nutarties, kuria patvirtina taikos sutartis, rezoliucinė dalis yra aiški, suprantama, nedviprasmiška, nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Teismas nepagrįstai atsisakė konkrečiai, aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinti, jog 2014 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje yra nurodytas E. P. 2014 m. birželio 25 d. sudarytas žemės sklypo planas (tomas II, bylos lapas 102), kuriame pažymėtos žemės sklypo dalys: „A“ – 441 kv. m ir 23 kv. m, „B“ – 464 kv. m, „C“ – 20 kv. m, S. R. naudojasi dalimi „B“, R. R. – dalimi „A“, „C“ dalimi šalys naudojasi bendrai.
4.3. Taip pat akivaizdu, jog planas net ir po 2022 m. kovo 1 d. rezoliucijos VĮ Registrų centrui nėra išsiųstas, dėl to iki šiol šioje įstaigoje yra kitas planas be pažymėtos 23 kv. m dalies A, o tai sąlygoja šalių ginčus.
4.4. Pareiškėjai nesuprantamas teismo argumentas, jog nutartimi nebuvo patvirtintas naudojimosi sklypu planas, nes naudojimosi sklypu tvarka negalima be matininko parengto žemės sklypo plano.
Šalies argumentai
4.5. Pareiškėja neprašo pakeisti taikos sutarties sąlygų – ji tik prašo nurodyti, kad šalys privalo vadovautis civilinėje byloje pateiktu taikos sutarties patvirtinimo procese matininko parengtu planu, esančiu civilinės bylos antrajame tome, 102 lape. Akivaizdu, kad tokiu išaiškinimu nutartis nebūtų pažeista ar pakeista.
Atsiliepimas
5. S. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Šalies argumentai
5.1. S. R. nurodo, jog 2017 m. gegužės 31 d. Valstybės įmonėje Registrų centre įregistruota S. R. ir R. R. naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka, pagrindas – 2014 m. liepos 22 d. teismo nutartis.
5.2. Ieškovės atstovas kreipėsi S. R. dėl bendraturtės A. M. teisių pažeidimo pašalinimo ir pateikė E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą planą, jame pažymėta, kad R. R. naudojasi sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, kuri susideda iš dviejų dalių – 441 kv. m ploto ir A 23 kv. m ploto.
5.3. Atsakovė S. R. kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę ir pateikė du sklypo planus: 2014 m. birželio 25 d. parengtą matininko E. P. ir gautą iš ieškovės atstovo ir tos pačios dienos to paties matininko parengtą plano kopiją, patvirtintą VĮ Registrų centro. Būtent šiuos planus advokatė pateikė teismui prašydama, kad teismas išaiškintų, pagal kurį žemės sklypo planą, 2014 m. birželio 25 d. parengtą matininko E. P., vykdyti teismo nutartį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
5.4. Taikos sutartyje ir VĮ Registrų centre įregistruotame sklypo plane nėra numatytų jokių papildomų sklypo dalių, priskirtinų sklypo daliai, pažymėtai raide „A“.
5.5. Faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės argumentas, jog VĮ Registrų centrui nėra pateiktas įregistruoti matininko E. P. parengtas planas, pagal kurį teismas nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp S. R. ir R. R., nepagrįstas.
5.6. R. R. užsakymu, matininkas parengė sklypo planą naudojimosi juo tvarkai nustatyti. Pagal šį planą šalys pasirašė taikos sutartį, teismas taikos sutartį patvirtino. Sutartyje numatyta, kad žemės sklypu S. R. ir R. R. naudosis pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą: 464 kv. m ploto dalimis naudosis atskirai ir 20 kv. m ploto dalimi naudosis bendrai; S. R. naudosis sklypo dalimi, žymima raide „B“, R. R. naudosis žemės sklypo dalimi, žymima raide „A“. 2017 m. balandžio 11 d. S. R. pateikė VĮ Registrų centrui teismo nutartį ir E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą sklypo planą. 2017 m. gegužės 31 d. VĮ Registrų centras įregistravo naudojimosi žemės sklypu tvarką teismo nutarties pagrindu.
5.7. Nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tenkino A. R. ir R. R., tarp bendraturčių nebuvo jokių ginčų ir konfliktų dėl naudojimosi sklypu. Šios aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad šalys buvo priėmusios sprendimą asmeninio apsisprendimo pagrindu. Tuo atveju, jeigu ieškovės netenkina nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, ji turi galimybę teikti pasiūlymus dėl nustatytos naudojimo tvarkos pakeitimo, jeigu yra tam pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta patenkinti jos prašymą dėl nutarties išaiškinimo.
8. CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų; teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-194-666/2014 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei S. R. dėl naudojimosi žemės sklypu, gyvenamosiomis ir negyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo. Teismo nutartimi buvo patenkintas šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo: patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2014 m. liepos 30 d. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d., 2017 m. kovo 30 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartimis nutarta ištaisyti rašymo apsirikimus 2014 m. liepos 22 d. nutartyje, šios nutartys yra sudedamoji 2014 m. liepos 22 d. nutarties dalis. Kaip matyti iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto, taikos sutarties šalys susitarė, jog žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), S. R. ir R. R. naudosis pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą: 464 kv. m dydžio dalimis naudosis atskirai ir 20 kv. m dydžio dalimi naudosis bendrai; S. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“.
11. Pareiškėja nurodo, jog byloje yra pateikti du tos pačios datos netapatūs matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengti žemės sklypo planai: bylos antrajame tome 102 lape esančiame plane dalį „A“ sudaro dvi dalys – 441 kv. m ir 23 kv. m dydžio, tuo tarpu kitame plano variante dalies „A“ 23 kv. m dydžio dalis nėra nurodyta, taigi dalies „A“ plotas sudaro tik 441 kv. m, nors lentelėje įrašytas 464 kv. m „A“ dalies plotas. Šalys nesutaria, pagal kurį iš planų patvirtinta taikos sutartis, todėl kilo būtinybė išaiškinti nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis.
12. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išaiškinti nutartį, motyvuodamas tuo, jog nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, konkreti ir suprantama.
13. Pažymėtina, jog atsakovės atstovė byloje taip buvo pateikusi prašymą dėl nutarties išaiškinimo ir grindė jį tomis pačiomis aplinkybėmis – jog egzistuoja du tos pačios datos to paties matininko parengti planai. Teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi prašymas dėl nutarties išaiškinimo patenkintas: teismas išaiškino, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi patvirtinta taikos sutarties sąlyga, jog žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai (naudotojai) S. R. ir R. R. naudojasi pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą: po 464 kv. m – atskirai, 20 kv. m dalimi, pažymėta raide „C“ naudojasi bendrai; S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“.
14. Įvertinęs susiklosčiusią situaciją, apeliacinės instancijos teismas nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išaiškinti teismo nutarties turinio. Šiuo konkrečiu atveju turi būti įvertinta klausimo, dėl kurio kyla neaiškumų, specifika. Šalys taikos sutartimi, be kitų, klausimų išsprendė ir klausimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo ir mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra nuspręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022 ir joje nurodyta teismų praktika). Taigi naudojimosi sklypu tvarkos klausimui išspręsti naudojimosi sklypu tvarkos planas (projektas) yra būtinas.
15. Nagrinėjamu atveju naudojimosi sklypu tvarka buvo patvirtinta pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą: 464 kv. m dydžio sklypo dalimis šalys naudojasi atskirai ir 20 kv. m dydžio dalimi, pažymėta raide „C“ naudojasi bendrai; S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“. Taigi nutartyje įvardyta tiek plano sudarymo data, tiek esminės jo sąlygos. Į bylą yra pateikti du tos pačios datos to paties matininko sudaryti planai. Šalims neaišku, pagal kurį iš dviejų planų numatyta naudojimosi sklypu tvarka. Pagal bylos antrame tome 102 lape esantį planą, „A“ dalį sudaro dvi dalys – 441 kv. m ir 23 kv. m dydžio, tuo tarpu kitame plano variante dalies „A“ 23 kv. m dydžio dalis nėra nurodyta, taigi dalies „A“ plotas sudaro tik 441 kv. m, nors lentelėje įrašytas 464 kv. m „A“ dalies plotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje buvo nurodyta, jog šalių atskirai naudojamos dalys sudaro 464 kv. m ploto dydį, planas, kuriame nėra nubraižyta 23 kv. m dalies „A“ dalis, neatitinka nutartimi patvirtintų naudojimosi tvarkos sąlygų (konkrečiai – tos sąlygos, jog šalys atskirai naudosis 464 kv. m ploto dydžio dalimis). Esant tokiam šio plano turinio ir teismo nutartimi patvirtintos naudojimosi tvarkos sąlygų neatitikčiai, laikytina, jog naudojimosi tvarka buvo patvirtinta pagal matininko planą, kuriame atskirai nubraižyta „A“ dalies 23 kv. m dydžio dalis.
16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nemano, kad toks nutarties išaiškinimas keičia nutarties nutartį, nes teismo nutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos sąlygos nėra keičiamos, tiesiog patikslinama, kokiame konkrečiame naudojimosi plane jos yra numatytos. Kaip jau minėta, naudojimosi tvarkos planas yra būtinas sprendžiant klausimą dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas pasisako dėl to, kas nebuvo ištirta ir išnagrinėta šioje byloje. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Akivaizdu, jog šios nutarties dalies dviprasmiškumą sąlygoja tai, kad egzistuoja du tos pačios datos to paties matininko parengti planai. Vienas iš jų neatitinka teismo nutartimi patvirtintų naudojimosi tvarkos sąlygų, todėl, akivaizdu, jog nutartį būtina išaiškinti, patikslinant plano, pagal kurį patvirtinta naudojimosi tvarka, duomenis, ir tai teismo nutarties esmės nepakeis.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal pareiškėjos atstovo pateiktus duomenis, VĮ Registrų centre nėra įregistruotas nei vienas iš matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtų planų. Pareiškėjos atstovui pasikreipus į VĮ Registrų centrą, kad šis pateiktų galiojančio ir registre įregistruoto ginčo žemės sklypo plano su nustatyta ir pažymėta bendraturčių naudojimosi tvarka kopiją, VĮ Registrų centras pateikė pareiškėjos atstovui 2012 m. liepos 13 d. matininko E. P. parengto sklypo plano kopiją. S. R. į bylą pateikė 2014 m. birželio 25 d. E. P. sudarytą planą su žyma, jog jis 2019 m. spalio 2 d. gautas iš VĮ Registrų centro archyvo. Nors iš Registrų centro duomenų matyti, jog naudojimosi sklypu tvarka teismo nutarties pagrindu yra įregistruota, tačiau, esant tokiems prieštaringiems duomenims dėl planų, nėra pagrindo išvadai, jog naudojimosi sklypu tvarka įregistruota pagal kurį nors vieną konkretų iš E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtų planų. Taip pat dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas mano, jog būtų tikslinga VĮ Registrų centrui nusiųsti matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą planą, kurio pagrindu pagal šios nutarties išaiškinimus buvo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka.
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl nutarties išaiškinimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės: pareiškėjos prašymas dėl nutarties išaiškinimo tenkintinas ir išaiškintina 2014 m. liepos 22 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis, nurodant, jog žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai (naudotojai) S. R. ir R. R. naudojasi pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą: po 464 kv. m ploto dalimi – atskirai, 20 kv. m dalimi, pažymėta raide „C“, naudojasi bendrai; S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“, o R. R. naudojasi atskirai žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, viena dalis „A“ sudaro 441 kv. m, o kita dalis „A“ sudaro 23 kv. m (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
19. Pareiškėja pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atskirojo skundo parengimą, prašo priteisti jų atlyginimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos laikytinos realiomis, proporcingomis, todėl, atskirąjį skundą patenkinus, jų atlyginimas priteistinas pareiškėjai iš atsakovės S. R. (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovo R. R. teisių perėmėjos A. M. prašymą dėl nutarties išaiškinimo.
Išaiškinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartį, nurodant, jog žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypo savininkai (naudotojai) S. R. ir R. R. naudojasi pagal matininko E. P. 2014 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą: po 464 kv. m dydžio dalimi naudojasi atskirai, 20 kv. m dalimi, pažymėta raide „C“, naudojasi bendrai; S. R. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „B“; R. R. naudojasi atskirai žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“, viena „A“ dalis sudaro 441 kv. m plotą, o kita „A“ dalis sudaro 23 kv. m plotą.
Priteisti ieškovo R. R. teisių perėmėjai A. M. iš atsakovės S. R. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.