- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2-551-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00169-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Uno“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Uno“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-376-459/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Uno“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Uno“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB ,,Rasa“ 186 038 Eur skolą, 12 329,74 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. spalio 15 d. pervedė atsakovei, kuri yra jos akcininkė, valdanti 25 proc. akcijų, 211 038 Eur sumą. Šie pinigai buvo pervesti atsakovei kaip paskola, kurios dalį, t. y. 25 000 Eur, atsakovė jau yra grąžinusi. Nors ieškovė 2020 m. balandžio 7 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl likusios 186 038 Eur paskolos dalies grąžinimo, atsakovė atsisakė ją grąžinti, nepagrįstai teigdama, kad tai jai teisėtai priklausanti ieškovės pelno dalis.
3. Atsakovė UAB ,,Rasa“ 2021 m. vasario 23 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00014-20 dėl ieškovės ir jos vadovo veiksmų, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, teisėtumo.
4. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamos civilinės bylos dalyku esančios aplinkybės, susijusios su ieškovės atsakovei išmokėtų lėšų pagrindu, sudaro ir pradėto ikiteisminio tyrimo dalyką. Šiame ikiteisminiame tyrime yra paskirta ekspertizė, kurios metu bus vertinamas ir ieškovės išmokėtų piniginių lėšų pagrįstumas. Specialistui, be kita ko, yra pavesta atsakyti į klausimus: kada, kokio dydžio ir kokiu pagrindu ieškovė gavo pinigines lėšas iš UAB „Tilžės turgus“, UAB ,,Rasa“, UAB „Gavera“ bei R. P.; kokio dydžio ir kokių dokumentų pagrindu ieškovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti įsiskolinimai UAB „Tilžės turgus“, UAB ,,Rasa“, UAB „Gavera“, R. P. ir kokio dydžio pinigines lėšas, kokių dokumentų pagrindu šie asmenys skolingi ieškovei 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, ikiteisminiame tyrime bus nustatyta, kokiu konkrečiu pagrindu ieškovė išmokėjo lėšas akcininkams, o tai yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00014-20.
6. Teismas nurodė, kad esminis nagrinėjamos civilinės bylos klausimas yra ginčo sumos sumokėjimo atsakovei paskirtis. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atitinkamos lėšos atsakovei buvo išmokėtos kaip paskola, o atsakovė siekia įrodyti, kad šios lėšos buvo išmokėtos kaip pelno dalis akcininkei. Teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime Nr. 04-6-00014-20 specialistui atlikus tyrimą dėl ieškovės išmokėtų lėšų pagrįstumo bei atsakius į klausimus, kokiu pagrindu ieškovė išmokėjo lėšas akcininkams, bus atsakyta ir į esminį šioje civilinėje byloje kylantį klausimą, t. y. ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę.
7. Teismas, remdamasis nurodytais argumentais, padarė išvadą, kad ikiteisminiame tyrime ir civilinėje byloje nagrinėjamos tos pačios aplinkybės, tarp civilinės bylos ir ikiteisminio tyrimo yra tiesioginis ryšis, t. y. ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Todėl egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 164 straipsnio 4 punkte numatytas pagrindas civilinei bylai sustabdyti.
8. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovės UAB ,,Uno“ argumentus, kad pateiktoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) užduotyje nurodyti klausimai ekspertui priskirtini ne prie specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų, o prie teisės klausimų. Pažymėjo, kad pačioje užduotyje yra nurodyta jos rūšis ir tipas – ekonominis pirminis vienos srities, t. y. UAB „Uno“ ūkinės finansinės veiklos, tyrimas. Pasak teismo, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas dėl ieškovės gautų ir pervestų piniginių lėšų buhalterinės apskaitos, todėl nėra pagrindo teigti, kad specialistui, atliekančiam ekspertizę, suformuluoti teisinio pobūdžio klausimai.
9. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad sustabdžius civilinę bylą bus užtikrintas tinkamas ir teisingas jos išnagrinėjimas bei išvengta dviejų viena kitai galimai prieštaraujančių išvadų dėl ieškovės lėšų išmokėjimo akcininkams. Civilinės bylos sustabdymas dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo ir jame paskirtos ekspertizės visiškai atitiktų ekonomiškumo ir efektyvumo principus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė UAB ,,Uno“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Į klausimą, kada, kokio dydžio ir kokiu pagrindu ieškovė pervedė pinigines lėšas atsakovei, gali būti atsakyta remiantis civilinės bylos medžiaga. Byloje kartu su ieškiniu yra pateikta ieškovės atliktų mokėjimų atsakovei suvestinė, iš kurios matyti, kada ir kokio dydžio lėšas ieškovė pervedė. Be to, byloje paaiškinimus davė ieškovės finansininkė, kuri nurodė, kad pinigai buvo pervesti kaip avansas.
10.2. Ikiteisminio tyrimo objektas nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla. Ikiteisminio tyrimo objektu yra ieškovės pajamos, o ne jos kitiems asmenims išmokėtos lėšos.
10.3. Atsakovė, teikdama teismui ikiteisminio tyrimo duomenis ir nepateikusi prokuroro leidimo tuos duomenis skelbti, galimai nesilaikė įstatymo reikalavimų neskelbti ikiteisminio tyrimo medžiagos tol, kol ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas. Nėra žinoma, ar prokuroras leis skelbti ir naudoti specialisto išvadą, pateiktą ikiteisminiame tyrime.
10.4. Klausimas kokiu pagrindu buvo atsakovei pervestos lėšos yra teisinio pobūdžio, o ekonominę ekspertizę atliksiantys asmenys negali turėti teisinių žinių ir teikti išvadų nagrinėjamai civilinei bylai aktualiu klausimu. Specialistai nėra kompetentingi teisiškai kvalifikuoti susiklosčiusių santykių tarp ieškovės ir atsakovės.
10.5. Teismas bylą sustabdė ne iki specialisto išvados gavimo momento, bet iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas. Specialisto išvada bus gauta gerokai anksčiau nei bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, tačiau teismas visiškai neargumentavo ir nenurodė, kokios bylai reikšmingos aplinkybės bus nustatinėjamos po specialisto išvados gavimo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB ,,Rasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
11.1. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu tiriamos faktinės aplinkybės ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Ikiteisminiame tyrime specialistui atsakius į klausimus, kokiu pagrindu ieškovė išmokėjo lėšas akcininkams, bus atsakyta į esminį klausimą civilinėje byloje, t. y. ar ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ir ikiteisminiame tyrime, ir civilinėje byloje yra nagrinėjamos tos pačios aplinkybės ir tarp jų yra tiesioginis prejudicinis ryšis, t. y. ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
11.2. Ikiteisminiame tyrime paskirtos ekspertizės užduotis yra ieškovės ūkinės finansinės veiklos tyrimas, todėl nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ekspertui pavesta užduotis kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius.
11.3. Į civilinę bylą nėra pateikta paskolos sutartis (kadangi ši neegzistuoja), kuri patvirtintų, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Taip pat nėra visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų, kurie patvirtintų, kad atsakovei buvo išmokėti dividendai. Dėl to į klausimą, kaip kvalifikuoti ginčo sumą, galės būti atsakyta tik atlikus ekonominę ekspertizę.
11.4. Nei teisės aktuose, nei galiojančioje ir aktualioje teismų praktikoje nėra numatytos pareigos asmeniui, teikiančiam prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo remiantis ikiteisminiame tyrime nagrinėjamomis aplinkybėmis, pateikti prokuroro leidimą atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis. Ieškovė akivaizdžiai ignoruoja faktą, kad civilinė byla yra sustabdyta iki ikiteisminio tyrimo pabaigos, kuomet nebus reikalingi jokie leidimai ikiteisminio tyrimo duomenims atskleisti.
11.5. Nei teisės aktuose, nei suformuotoje teismų praktikoje nėra nurodyta, kad teismas bylą gali stabdyti tik iki atitinkamų įrodymų gavimo, o ne iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliantės UAB ,,Uno“ įsitikinimu, įstatyme numatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai šiuo konkrečiu atveju neegzistuoja, kadangi joje esančių duomenų visiškai pakanka kilusiam šalių ginčui išnagrinėti ir teisingam sprendimui civilinėje byloje priimti, todėl bylos sustabdymo procesinio instituto taikymas nebus efektyvus. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apeliantės pozicijai pritaria.
13. Kaip buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą civilinę bylą sustabdė taikydamas CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytą fakultatyvų bylos sustabdymo pagrindą, t. y. kai pats teismas pripažįsta tokio sustabdymo reikalingumą. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad apeliantės ir jos vadovo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, atitinka CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtinto bylos sustabdymo sąlygas.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviu civilinės bylos sustabdymo pagrindu, tačiau sprendimas dėl procesinių veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas tik esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).
15. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat yra pasisakyta, kad vien tik ta aplinkybė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
16. Dar daugiau, teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviu pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, kad bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti arba visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma arba netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka. Bet kuriuo atveju teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kliūtimi vykti procesui civilinėje byloje pripažino ikiteisminio tyrimo byloje FNTT duotą ekspertui pavedimą (užduotį) atsakyti, be kita ko, ir į klausimus, kada, kokio dydžio ir kokiu pagrindu apeliantė gavo / pervedė lėšas savo akcininkėms, įskaitytinai ir nagrinėjamos civilinės bylos atsakovei UAB ,,Rasa“. Teismas sprendė, kad tik gavus specialisto atsakymus galės būti išnagrinėtas ir civilinėje byloje pareikštas reikalavimas dėl paskolos iš atsakovės UAB ,,Rasa“ priteisimo.
18. Ir nors ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos aplinkybės gali būti susijusios su civilinėje byloje šalių ginčo objektu tapusiais apeliantės mokėjimais atsakovei laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2019 m. spalio 15 d., visgi, kaip nurodyta anksčiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinio proceso stabdymas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo galimas tik išskirtiniais atvejais – jei civilinio proceso tvarka ginčui aktualių aplinkybių neįmanoma nustatyti ar toks nustatymas būtų neekonomiškas. Išskirtinio atvejo buvimo apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia.
19. Bendroji įrodinėjimo pareiga lemia, kad kiekviena šalis leistinais įrodymais turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į šiuos reikalavimus (CPK 12, 178 straipsniai). Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, todėl ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, apeliantė, inicijavusi bylą dėl suteiktos atsakovei paskolos grąžinimo, turi įrodyti tokius faktus, kad buvo sudarytas būtent paskolos sandoris ir paskolos dalykas perduotas atsakovei, o atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, turi įrodinėti, kad paskolos dalykas jai neperduotas ir paskolos sandoris nesudarytas, arba įrodinėti paskolos dalyko grąžinimą.
20. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokių abejonių, kad tiek apeliantė, siekdama savo pareikšto materialinio reikalavimo patenkinimo, tiek atsakovė, siekdama pagrįsti savo nesutikimą su apeliantės reikalavimu, turi visas galimybes teikti įrodymus, susijusius su ginčo objektu, įrodinėti paskolos santykių buvimą ar, priešingai, jų nebuvimą. Kitaip tariant, kaip ieškinio faktinis pagrindas nurodytų aplinkybių pagrįstumas gali būti nustatytas (patikrintas) civilinio proceso tvarka, šalims naudojantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, o teismui taikant įrodymų tyrimą bei vertinimą reglamentuojančias teisės normas.
21. Iš esmės sutiktina ir su tokiais apeliantės argumentais, kad pačiam civilinę bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, atlikti teisinę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikaciją (identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius). Nei ikiteisminio tyrimo institucijai, nei ekspertui negali būti perkelta teismui tenkanti pareiga teisiškai kvalifikuoti apeliantės atliktus mokėjimus atsakovei, jeigu nagrinėjant bylą iš esmės būtų nustatytas tokių mokėjimų faktas.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas šios civilinės bylos nagrinėjimą, suklydo aiškindamas CPK nuostatas, reglamentuojančias fakultatyvaus bylos sustabdymo instituto taikymo tikslus, todėl skundžiama 2021 m. kovo 2 d. nutartis panaikinama, o atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Rasa“ prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-00014-20 netenkinti.