- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 1-246-836/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00382-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Advokatai
- Laimonas Judickas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14.1Proceso išlaidų atlyginimas (BPK 103–105 str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.2.1.3.4.2Kai nagrinėjimo teisme metu nustatomi Baudžiamajame kodekse numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 254 str. 5 d.)
- 2.3.5.3Įrodymų tyrimo teisme atnaujinimas (BPK 295 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
nukentėjusiajai M. K., jos atstovams advokato padėjėjai D. Š. ir advokatui Laimonui Judickui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. R., 2020 m. balandžio 16 d. apie 00.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo artimą šeimos narį - sutuoktinę M. K. (buvusi pavardė R.), realizuodamas šį siekį, išreikštą šiais veiksmais: paėmė nuo stalo peilį, kurį pridėjo M. K. prie kaklo ir pasakė „nori padursiu“, taip sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. R. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip pasakojo nukentėjusioji. Buvo pridėjęs M. K. peilį prie kaklo ir grasino padurti. Gailisi dėl savo veiksmų. Su M. K. susitaikė, pasirašė susitaikymo protokolą, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad įvykio datos jau nepamena, galėjo būti 2020 m. balandžio mėnesį, G. bandė su ja konfliktuoti, ji nenorėjo su juo veltis į konfliktą ir apie 21.30 – 22.00 val. nuėjo miegoti į miegamąjį, o G. liko virtuvėje. Jau miegojo kai išgirdo balsą ir pamatė jai prie kaklo pridėta peilį. Bandė net nekvėpuoti, kad nesujudėtų jo ranka. Kai atsimerkė, G. stovėjo prie jos ir sakė „nori, padursiu“. Jo grasinimas tęsėsi apie pusę valandos, lakstė po namus, ėjo iš kambario į virtuvę ir atgal. Pasakė, kad ir pats nusižudys. Jo veiksmas nebuvo impulsyvus, nes jis valandą kažką veikė, planavo, tada atėjo jos padurti. Jis buvo pasiruošęs pasikarti. R. nenorėjo skirtis, jis buvo suplanavęs, kad nužudys ją ir pats nusižudys. Ji parašė G. sms žinutę, kad ji iškviestų policiją. Pirma atvažiavo G. Š. ir įbėgo į kambarį, o G. pabėgo. Ji pati išsikvietė policiją, tuo tarpu atvažiavo S. Dar buvo atvažiavusi ir R. mama. Lankėsi kartu pas psichologus, jam buvo aiškinama, kad negalima prieš ją smurtauti, kad negalima jos kontroliuoti. Kai gyveno (duomenys neskelbtini), ten jis prieš ją smurtavo – smaugė.
Tą vakarą atvažiavo policijos pareigūnai, peilį rado virtuvėje prie spintos numestą, dar grindyse ir žymė liko. Paskui pareigūnai rado įrankius pasikarti – 2-3 raiščius nuo chalato. Pareigūnai ilgai ieškojo R., bet nerado. Psichiatrė buvo perspėjusi, kad būtų atsargi, nes R. yra neprognozuojamas. Po įvykio R. gydėsi, todėl gyveno kartu. Prašo priteisti iš R. 5 000 Eur neturtinės žalos. Dabar su kaltinamuoju gyvena skirtinguose miestuose.
Liudytoja A. C. (V.), parodė, jog yra policijos pareigūnė, gali būti, jog šioje byloje rašė rašiau tarnybinį pranešimą, bet apie įvykį nieko nepamena. Pagarsinus pareigūnės A. V. tarnybinį pranešimą, ji patvirtino, jog pranešime įvykio aplinkybės nurodytos teisingai. Pamena, jog ieškojo vyro, nes jis grasino nusižudyti, be to namuose buvo rastas peilis.
Liudytoja G. Š. parodė, kad kaltinamasis yra pusseserės vyras. Jai apie 23-24 val. paskambino pusseserė M. ir ji nuvažiavo pas ją į namus. Sutiko M. kieme, kartu buvo jos pažįstama moteris. Labai trumpai pakalbėjo ir įėjo į namo vidų. Įvykio nematė. M. minėjo, kad yra neblaivi, turėjo kivirčą su vyru, o ji atvyko pabūti su vaikais, nes buvo iškviesti policijos pareigūnai. Su M. apie įvykį nekalbėjo. Vaikus išsivedė G. R. mama. Negali pasakyti, kodėl pinigai jai buvo pervesti iš G. R. sąskaitos. Dabar su M. K. nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio apie du metus, kodėl nutrūko jų santykiai, nežino. G. R. kartais parašo, paklausia kaip vaikai.
Liudytoja I. A. R., parodė, kad įvykio datos nepamena, galėjo būti 2020 m., apie 24 val. jai paskambino M., pasakė, kad susipyko su G. ir iškvietė policiją. Sakė, kad bijo, kad G. ko nors sau nepasidarytų, dar pasakė, kad reikia, kad pabūti su vaikais. Kai atėjo, jau buvo G., kuri nuėjo pas vaikus, buvo dar S. M. sakė, kad G. gali sau ką nors pasidaryti. Su pareigūnais važiavo prie prūdo ieškoti sūnaus, ten jo nerado, grįžo atgal pas R. į namus. Pabuvo gan ilgai, bet niekas nevyko, paklausė policijos pareigūnų, ar gali eiti namo ir išėjo. Paryčiais pas ją atėjo G., paprašė leisti pamiegoti. Pamiegojo, atsikėlė ir išėjo. Apie įvykį jai pasakė M., ji pasakė, kad G. gąsdino, kad nori nusižudyti. Po tos nakties ji nieko neklausinėjo, niekuo nesidomėjo. Vaikų pas save nebuvo pasiėmusi, nes jie miegojo. Nemano, kad sūnus galėjo M. grasinti, nes nėra pastebėjusi jame agresijos. Sūnus ir M. abu yra karšti, dažnai susiginčydavo, bet ir toliau kartu gyvendavo.
Liudytoja I. S. parodė, kad įvykio metu ji nebuvo, su M. kalbėjo kitą dieną telefonu. Sesuo papasakojo, kad G. R. grasino jai peiliu miegant. Sakė, kad jie vakare išgėrinėjo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas ir sesuo nuėjo miegoti. G. R. atėjo su peiliu. Sakė, kad buvo iškviesta policija. Sesuo sakė, kad G. R. kišo jai peilį prie gerklės. Sakė, kad rašė žinutes G., kad iškviestų policiją. G. policijos neiškvietė, policiją išsikvietė pati sesuo. Sesuo buvo išsigandusi, sutrikusi. Tas įvykis ją labai paveikė, atsirado tikas veide, mano, kad nuo išgąsčio. G. Š. neiškvietė policijos, mano, kad dėl to, kad perspėtų G. R.. G. Š. tokia yra, kad visada palaiko vyrus. Po tos nakties G. R. vartojo vaistus, gydėsi dėl psichologinių problemų.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais.
Ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktajame skyriuje pradėtas 2024 m. birželio 19 d. pagal M. K. skundą (1 t., b. l. 1, 4-8, 10-11).
2020 m. balandžio 16 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2020 m. balandžio 16 d. apie 00.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), G. R. grasino peiliu savo sutuoktinei M. R., pridėjęs peilį jai prie kaklo ir sakydamas, kad nužudys. Atvykus policijos pareigūnams, G. R. iš įvykio vietos pasišalino. M. R. nustatytas 1,03 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 25-27).
2020 m. balandžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti name, (duomenys neskelbtini). Virtuvės patalpose, po virtuviniu stalu, prie metalinės kojos, ant grindinio rastas numestas virtuvinis peilis, kuris paimtas iš įvykio vietos. Ant miegamojo lovos sujaukta patalynė (1 t., b. l. 28-35).
2020 m. balandžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. R., atvykęs į Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK tarnybines patalpas dėl 2020 m. balandžio 16 d. įvykusio konflikto su sutuoktine, paaiškino, kad nakties metu, tikslios valandos nenurodė, jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilo žodinis konfliktas tarp jo ir neblaivios sutuoktinės M. R.. G. R. neneigė, kad gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, kuriame buvo sutuoktinė M. R., rankoje turėjo peilį, tačiau peiliu sutuoktinei negrasino ir nesikėsino jai sutrikdyti sveikatą. Kaip nurodė G. R., jis su peiliu atėjo iš virtuvės, kurioje gaminosi sau valgyti. Kai sutuoktinė dėl žodinio konflikto iškvietė policijos pareigūnus, jis pasišalino iš namų. Kur buvo visą naktį, G. R. atsisakė nurodyti (1 t., b. l. 48-49).
Nukentėjusioji M. K. (buvusi pavardė – R.) apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. balandžio 16 d., nakties metu, namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis G. R. konflikto metu grasino ją nužudyti, realiai kėsinosi tai padaryti. Konflikto metu ji nuėjo į miegamojo kambarį ir atsigulė į lovą, siekdama nebendrauti. Po kurio laiko į miegamojo kambarį atėjo neblaivus sutuoktinis G. R., kuris rankoje laikė peilį ir pradėjo jai juo grasinti, sakydamas „nori padursiu“. Tai yra, G. R. pažadino ją, prikišęs peilį jai po kaklu. Ji nejudėjo, nekvėpavo. Po to, sutuoktinis pats pasišalino iš miegamojo kambario. Ji išsigando, todėl 00.09 val. parašė savo pusseserei G. Š. SMS pranešimą, kad pastaroji kviestų policiją, nes pati gulėjo lovoje, bijojo, kad jos nepapjautų. Po kurio laiko, pas juos į namus atvyko pusseserė G. Š. ir pasakė G. R., kad iškvietė policiją. Tai sužinojęs sutuoktinis pabėgo iš namų. Atvykus policijai, sutuoktinis jau buvo pasišalinęs. 2020 m. balandžio 17 d. dienos metu jai paskambino anyta I. R. ir informavo, kad G. R. yra pas ją, jam viskas gerai. Po šio įvykio sutuoktinis G. R. jos atsiprašė, pažadėjo lankyti elgesio korekcijos kursus pas psichologus, gėrė stiprius vaistus, todėl tada ji juo patikėjo ir jam atleido. Jos žiniomis G. R. gydėsi (duomenys neskelbtini). Vėliau vyro elgesys nepasikeitė, jis nepadarė jokių išvadų, jie kartu vyko pas psichologą. Po kurio laiko, jai paskambino vyro psichiatrė ir pasakė, kad pastarasis nutraukė vaistų vartojimą. Vėl prasidėdavo pykčio ir agresijos priepuoliai. Vėliau, 2022 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), G. R. vėl agresyviai elgėsi jos atžvilgiu, persekiodavo ją. Kai ji pabėgo nuo pastarojo ir išsikraustė į (duomenys neskelbtini), G. R. atsikraustė jai iš paskos ir išsinuomojo butą priešais jos butą. Persekiojo ją gatvėje ir parduotuvėje, veržėsi į jos namus, grasino, jog jeigu negrįš pas jį, nužudys ją ir vaikus. Ji dėl R. R. veiksmų yra kvietusi ir policijos pareigūnus. Kadangi kiekvienas asmuo turi atsakyti už savo padarytą veiką, nutarė su pareiškimu kreiptis į prokuratūrą. Po fizinio ir psichologinio smurto kreipėsi į medikus, nes stipriai pablogėjo jos sveikata, nuolat jaučia baimę ir nerimą, vartojo medikų skirtus vaistus (1 t., b. l. 61-64).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos duomenų bazėje dėl įtariamojo G. R. yra registruotas įvykis 2022 m. rugpjūčio 20 d. 05.28 val., kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes pranešėja namuose konfliktavo su vyru G. R., kuris išgirdęs, jog moteris kviečia policiją, pasišalino. Pareigūnus pasitiko M. R. ir paaiškino, kad tarp jos ir vyro G. R. įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jiems esant (duomenys neskelbtini), vyras kalbino jaunas merginas. Fizinio skausmo M. R. nepatyrė. Kartu buvo mažamečiai vaikai, močiutė M. K.. Smurto artimoje aplinkoje faktas nepasitvirtino. ROIK Nr. 0122000496412. Kitų įvykių neregistruota (1 t., b. l. 82-83).
M. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jos manymu G. R. turėjo romaną su liudytoja G. Š.. Savo tokius įtarimus grindžia pridėtais G. R. banko išrašais. Viename iš pavedimų tiesiogiai nurodoma, kad pervedama „už gerą naktį“ (angl. „for good night“). Dėl šios aplinkybės M. K. mano, kad šios liudytojos parodymai turi būti vertinami kritiškai (1 t., b. l. 88-93).
Nukentėjusiosios M. K. atstovas advokatas L. Judickas pateikė prašymą prijungti prie tyrimo medžiagos duomenis (dokumentus), liudijančius, kad M. K. turėjo pagrindo bijoti G. R., nes pastarasis 2012 m. rugsėjo 23 d. 01.00 val., dar jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 95-96).
Iš byloje pateikto susitaikymo protokolo matyti, kad M. K. sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Dėl bylinėjimo išlaidų – kad nereiktų vienas kitam pervedinėti pinigų, šalys sutarė padaryti užskaitymą. Po santuokos nutraukimo M. K. tenka didesnė turto dalis, todėl ji G. R. turi mokėti kompensaciją. Bylinėjimosi išlaidos užskaitomos kaip kompensacijos dalis. Civilinio ieškinio dėl 5 000 eurų neturtinės žalos priteisimo atsisako.
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal šią BK normą, būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y., kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne kokiais nors kitais neigiamais padariniais, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo (realumą). Įstatymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi būti išreikštas grasinimas, taigi jis gali būti išreiškiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raštu, pasitelkiant elektronines ryšio priemones, konkliudentiniais veiksmais. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-172-788/2017). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).
Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtina ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, ir kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji M. K. parodė, kad kaltinamasis prikišęs peilį jai po kaklu, grasino padurti ir toks grasinimas jai atrodė realus, ji bijojo dėl savo gyvybės. Liudytoja I. S. parodė, kad nukentėjusioji jai apie įvykį papasakojo analogiškas aplinkybes, t. y. kad kaltinamasis grasino jai peiliu, pokalbio metu aiškiai girdėjosi, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, balse girdėjosi baisus nerimas. Liudytoja G. Š., nors ir nurodė, kad apie jokį smurtą ar grasinimus ji neatsimena, tačiau patvirtino, kad nakties metu jai paskambino nukentėjusioji, nes kažkas atsitiko, kad atvykusi matė, kaip nukentėjusioji išsikvietė pareigūnus, kad būdama namo viduje laukė, kol policijos pareigūnai išsiaiškins aplinkybes. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad G. R., 2020 m. balandžio 16 d. apie 00.20 val., namuose, (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti savo artimą šeimos narį - sutuoktinę M. K., realizuodamas šį siekį, išreikštą šiais veiksmais: paėmė nuo stalo peilį, kurį pridėjo M. K. prie kaklo ir pasakė „nori padursiu“, taip sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis tyčia grasino nužudyti nukentėjusiąją, pridėdamas jai prie kaklo peilį ir pasakydamas „nori padursiu“. Nukentėjusioji šiuos kaltinamojo veiksmus suprato kaip realią grėsmę jos gyvybei, labai išsigando, kvietėsi pagalbą. Toks bauginimas peiliu pridėtu prie kaklo bei žodžiais „nori padursiu“ vertintinas kaip realus grasinimas nužudyti. Kaltinamasis aiškiai suprato savo atliekamais veiksmais (peilio pridėjimu prie kaklo bei grasinimu padurti) keliamą išgąstį nukentėjusiajai ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Padarytas baigtas nusikaltimas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. Jis neteistas (1 t., b. l. 108), nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 109), teigia vykdantis individualią veiklą, dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų neregistruotas (1 t., b. l.114-117), nuo 2022 m. balandžio 8 d. lankėsi dėl psichikos sveikatos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-81). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kad kritiškai ją vertina, daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė. Nukentėjusiajai turtinė žala nepadaryta, neturtinės žalos nukentėjusioji atsisakė, susitarė dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo. 2025 m. vasario 21 d. rašytiniu susitarimu, kaltinamasis ir nukentėjusioji patvirtino, kad visiškai susitaikė, emocinių ir moralinių nuoskaudų nebeturi, teisinė taika tarp jų yra atkurta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nėra aplinkybių, užkertančių kelią BK 38 straipsnio taikymui, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Todėl sutinkamai su BK 38 straipsniu kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, BPK 254 straipsnio 5 dalimi baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl kitų procesinių klausimų.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 104-105), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusioji byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo (1 t., b. l. 141-145), tačiau susitarime dėl susitaikymo nurodė, kad civilinio ieškinio atsisako, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarimu dėl susitaikymo taip pat susitarė, kad kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokato/advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti - viso 9 957,42 Eur ir tai bus padaryta civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-16-750/2025 buvo tenkintas M. K. ir G. R. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5.17 punktu „Šalys pareiškia ir susitaria, kad G. R. įsipareigoja atlyginti M. K. 9 957,42 Eur (devynis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt septynis eurus 42 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-246-836/2025), o 5.18 punkte numatė, kad „Šalims atlikus priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymą laikytina, kad G. R. prievolė sumokėti 9 957,42 Eur (devynių tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 42 ct) sumą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra pasibaigusi visišku įvykdymu. M. K. prievolė sumokėti G. R. 70 000 Eur (septyniasdešimt tūkstančių eurų 00 ct) kompensaciją yra sumažinta iki 60 042,58 Eur (šešiasdešimt tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų 58 ct)“.
Šalims susitarus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šiam susitarimui esant patvirtintam minėtu teismo sprendimu, teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje (pagal advokato L. Judicko 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. vasario 24 d. gautus prašymus) yra atlygintos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) peilis, pakvitavimu grąžintas M. K. (1 t., b. l. 56), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra; 2) kompaktinis diskas su duomenimis, saugomas byloje (1 t., b. l. 96), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (7,93 Eur), neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
G. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Procesą pagal nukentėjusiosios M. K. civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.
Nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato/advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti - viso 9 957,42 Eur, šalims susitarus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir šiam susitarimui esant patvirtintam teismo sprendimu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nepriteisti, teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje (pagal advokato L. Judicko 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. vasario 24 d. gautus prašymus) yra atlygintos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:1) peilį, pakvitavimu grąžintą M. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jai disponuoti savo nuožiūra; 2) kompaktinį diską su duomenimis, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje.
Išaiškinti G. R.: kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 dalis). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.