Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1245-873/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-06-03
Bylos Nr.
1-1245-873/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Civilinis ieškovas
V. D.
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1245-873/2015Teisminio proceso Nr.1-17-1-02295-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Joanai Krivaitei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. D.,kaltinamajam E. K.,vertėjams Olgai Macijauskienei, Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2014 m. lapkričio 8 d., apie 23.15 val., 5G maršruto autobuse, sustojusiame Pašilaičių autobusų žiede, esančiame Vilniuje, Gabijos g., apsvaigęs nuo alkoholio, žadinamas autobuso vairuotojo V. D., kadangi buvo paskutinis sustojimas, užpuolė V. D. ir be jokios pagrįstos priežasties tyčia sudavė kumščiu V. D. 5 smūgius į galvos sritį, tada sugriebė V. D. už drabužių ir stipriai patraukė, tuo suplėšydamas ant V. D. kaklo buvusią sidabrinę grandinėlę, nuo kurios nukrito ir dingo sidabriniai papuošalai, kurių vertė 76,75 Eur, po to pargriovė V. D. ant sėdynių ir išlipo iš autobuso, V. D. bandant jį sekti, kad galėtų perduoti policijai, prie pastato, esančio Vilniuje, Gabijos 30, pastebėjęs, kad yra sekamas, kitų žmonių akivaizdoje vėl užpuolė V. D. ir sudavė kumščiu V. D. vieną kartą į dešinę ranką ir vieną kartą į galvos sritį, po to koja įspyrė V. D. į sėdmenis, tokiais smurtiniais veiksmais padarydamas V. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose su kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosikaulių ir dešinio skruostikaulio lūžiais ir muštinėmis žaizdomis viršutinėje lūpoje su 11-12 dantų vainikų panirimais. Šiais veiksmais E. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų ir pažeidė viešąją tvarką - viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai, duodamas parodymus paaiškino, kad įvykio dieną jis po darbo susitiko su draugu, jam pasiūlė važiuoti pas merginą į Šeškinę. Įvyko konfliktas su vienu vaikinu, E. K. susiruošė važiuoti į Lazdynus, pas seserį. Siesikų stotelėje įsėdo į autobusą. Po to jis nieko neatsimena, tik tai, kad užėjo į piceriją, pastebėjo, jog rankos kruvinos. Jis nusiplovė rankas, užsisakė alaus, paskui išėjo parūkyti, pastebėjo atvažiuojančius pareigūnus. Ką nurodytą dieną jis gėrė, neatsimena, atrodo, alų, degtinę. Jam atrodo, kad jis išgėręs miegojo, gal galvojo, kad jį kas nors nori apvogti. Gali būti, kad nukentėjusiojo papuošalai prarasti dėl jo kaltės.

Nukentėjusysis V. D. paaiškino, kad viskas vyko lapkričio 8 d., apie 23.30 val., jis buvo baigęs darbą. V. D. dirba autobuso vairuotoju, pastebėjo, kad autobuse guli vaikinas. Pagalvojo, kad jis girtas, pabandė žadinti. Jis galvojo, kad reikia pažadinti, nes kaip po to vaikinas grįš iš autobusų parko. V. D. ėmė žadinti, vaikinas atsistojo, iš karto ranka sudavė jam į akį. V. D. nieko negalėjo matyti, tada vaikinas apie penkis smūgius sudavė į veidą. V. D. išėjo iš autobuso, norėjo skambinti policijai. Tuo metu atvažiavo kitas autobusas, jo vairuotojo paprašė padėti iškviesti policiją, paaiškino, kad jį sumušė. Vairuotojas ėmė skambinti į policiją. Paskui kaltinamasis vėl sudavė V. D. į rankas ir kojas. Po to vaikinas nuėjo į piceriją, atvažiavo policija. Kai policija atvažiavo, jaunuolis išėjo iš picerijos, V. D. parodė, kuris jaunuolis jį sumušė. Jaunuoliui policija uždėjo antrankius. Jaunuolio ranka buvo kraujuota. V. D. nuvažiavo į ligoninę, jam ten padarė nuotrauką, labai skaudėjo du viršutinius dantis. Buvo nuskilę dantys. Praėjo trys mėnesiai, bet niekas neatsistatė, dantis reikės pašalinti, nes jais negali kramtyti. Lūpą labai skauda, buvo suduotas smūgis, jam sunku net kalbėti. Labai skaudėjo galvą, buvo stiprus sutrenkimas. Kai važiavo į ligoninę, pastebėjo, kad nėra kryželio, medaliono, kurie buvo kartu. Grandinėlė buvo sidabrinė, kainavo 265 Lt. V. D. nebuvo pažįstamas su kaltinamuoju, jį norėjo tik pažadinti, kad eitų namo. Kaltinamasis nieko nesakė, kol žadino, kažką burnojo, kai atsistojo, iš karto sudavė V. D. smūgį į akį. Pirmas smūgis buvo į akį, paskui buvo du smūgiai į abu smilkinius, paskui į lūpą. Į nosį nukentėjusiajam pataikė, kai buvo smūgis į akį. Penktas smūgis buvo į pakaušį. Kai nukentėjusįjį pasivijo, sudavė jam į galvą, koja spyrė į sėdmenis. Buvo smūgis į ranką, į dešinį petį. Kai vijosi, nukentėjusiajam sudavė tris smūgius.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 8 d., baigęs darbą, jis stovėjo žiede, ruošėsi važiuoti į parką. Tada pamatė V. D., jo akis buvo sumušta, jis pasakė, kad sumušė keleivis, reikia padėti sulaikyti. V. K. sutiko padėti. Paskui V. D. jam pasakė, kas keleivis grįžęs vėl jam smogė į dantis. V. D. parodė, kur stovi kaltinamasis. Nukentėjusysis ieškojo savo telefono, jis buvo nukritęs po automobiliu. V. K. paskambino iš savo telefono policijai, greitajai. Nukentėjusysis jam pasakė, kad mušė E. K., jis klausė, kodėl taip padarė, bet E. K. jam neatsakė. E. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, pasakė, kad jam tas pats, kas čia nutiko. Nieko neaiškino, nei už ką, nei kodėl jis šitaip pasielgė.

Liudytojas L. J., policijos pareigūnas, paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas, jog užpultas autobuso vairuotojas. Nuvykus į Justiniškių g. esantį autobusų žiedą, juos pasitiko liudytojas, kuris nurodė, kad viskas vyksta prie „Maxima“ parduotuvės, Gabijos g. 30 d. Nuvažiavus ten, pasirodė nukentėjusysis kruvinu veidu, parodė žmogų, kuris jį sumušė. Pareigūnai matė jį stovintį, rūkantį, krumpliai buvo apdraskyti. Tas žmogus buvo sulaikytas. Vaikinas buvo neblaivus, jam bangomis užeidavo agresyvumo priepuoliai.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014-11-08, 23.26 val., registruotas pranešimas, kad autobusų žiede sumuštas vairuotojas, sumušė keleivis ( b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 290/15(01) duomenimis, V. D. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose su kraujosruva po dešinės akies obuolio jungine, nosikaulių lūžis, muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje su 11-12 dantų vainikų panirimais. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) prieš patenkant į gydymo įstaigą ( 2014-11-08), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 2 trauminiais poveikiais ( b. l. 18-19).

Specialistė J. G.-D. paaiškino, jog susipažinus su nukentėjusiojo sveikatos istorija, joje matyti, kad nukentėjusysis 2014-11-10 buvo konsultuotas neurologo, kuris apžiūrėjęs nukentėjusįjį, įvertinęs kliniškai, nustatė galvos smegenų sutrenkimą. Įvertinti kaip sužalojimą duomenų nepakanka, nes neurologo konsultuotas nukentėjusysis buvo tik vieną kartą, simptomo – nistagmo į kairę, dinamikos nėra. Neurologas, diagnozavęs smegenų sutrenkimą, siuntė nukentėjusįjį okulisto konsultacijai, tą pačią dieną konsultavęs okulistas užfiksavo, kad mato tik hematomas dešinės akies vokuose, o akių dugne pakitimų nėra, todėl kelia abejonių diagnozė dėl smegenų sutrenkimo. Taip pat nukentėjusįjį 2014-11-09 konsultavo Centro poliklinikos gydytoja, ji nistagmo nematė, o jis turėtų atsirasti iš karto po traumos, dingti po poros dienų. Žalgirio klinikos 2014-11-19 medicininių dokumentų išraše užfiksuota, kad papildomai konsultuotas nukentėjusysis, atliktas veido kaulų tomografinis tyrimas, nustatytas dešinio skruostikaulio lūžis, nosikaulio lūžis su minimaliu poslinkiu. Nukentėjusysis buvo konsultuotas burnos chirurgo, jo teigimu, operacinis gydymas nebuvo indikuotinas. Remiantis šiuo dokumentu, reikėtų patikslinti išvadą dėl dar vieno sužalojimo. Specialistė negali tvirtinti buvus galvos sutrenkimą dėl aukščiau nurodytų priežasčių, tačiau prie sužalojimų, kurie galimai padaryti įvykio metu, papildomai įtraukia dešinio skruostikaulio lūžimą. Sveikatos sutrikdymo mastas lieka toks pats – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Prisidėjus dar vienam sužalojimui galima konstatuoti, kad nukentėjusiajam sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais. Buvo nustatyta viršutinių dešinio ir kairio danties išnirimai. Pirmo, antro dešinės pusės dantų vainiko išnirimas buvo konstatuotas. Jie buvo sutvirtinti įtvaru. Dantys yra išsaugoti, netgi jų netekus, sužalojimas būtų vertinamas pagal bendro dantų kiekio netekimą. Dėl 2 dantų netekimo - tai sudarytų 5 procentus bendro darbingumo, sutrikdymas būtų nežymus. Užfiksuoti pirmo ir antro viršutinių dantų klibėjimai, apie apatinį dantį informacijos nėra. Nukentėjusysis rodo apatinį dešinės pusės dantį. Kortelėje, lapkričio 19 d. įraše, neaišku, ar parašyta 42-asis ar 12-asis dantis. 42-asis dantis būtų apatinės dešinės pusės 2-asis dantis. Trijų dantų netekimas sudarytų 10 procentų bendro darbingumo netekimą, nesikeistų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Kol kas nukentėjusysis tuos dantis turi.

Apžiūros 2014-11-17 protokolo duomenimis, nukentėjusiojo grandinėlė, balto metalo, ties užsegimu suplėšyta ( b. l. 32-34).

Alkotesterio parodymų kvito duomenimis, E. K. 2014-11-09, 00.15 val., nustatytas 1,91 promilių girtumas ( b. l. 66).

E. K. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad jis savo elgesio neatsimena, buvo girtas. Teismas vertina, kad duomenų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę, byloje pakanka.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis, asmeniškai nepažinodamas kaltinamojo, pasigailėjęs vaikino, užmigusio autobuse, pabandė jį pažadinti, buvo šio keleivio užpultas, jam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Teismas vertina, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojų V. K., L. J. parodymai, specialisto išvados, paaiškinimo teisme duomenys. Tuo būdu, kaltinamojo veiksmai – smūgių sudavimas, sukeltos pasekmės, įvykio vieta ir laikas, be kaltinamojo prisipažinimo įrodyti tarpusavyje sutampančiais bylos duomenimis. Bylos metu ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių priežasties, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo V. D. dėl chuliganiškų paskatų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta.

Nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis smogė nukentėjusiajam autobusų sustojime, po to smurtą nukentėjusiajam tęsė gatvėje.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti praeiviai, E. K. elgėsi įžūliai: būdamas neblaivus, smogė nukentėjusiajam, jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Liudytojo V. K. parodymais, jis pamatė sužalotą nukentėjusįjį, kvietė jam pagalbą. Šie liudytojo parodymai patvirtina, kad žmonių rimtis ir viešoji tvarka buvo pažeisti. Smūgius viešojoje vietoje E. K. sudavė be dingsties, tuo viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstravo nepagarbą V. D., pažeidė jo teisę į normalią ir ramią aplinką, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad E. K. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. E. K. kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

V. D. byloje pareiškė ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ( b. l. 10,106). V. D. nurodė, kad jam padaryta 265 Lt (76,75 Eur) turtinė žala ir 5000 Eur neturtinė žala.

Kaltinamasis nurodė, kad jis sutinka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jos dydį palieka nustatyti teismui.

Pakvitavimo duomenimis, nukentėjusysis V. D. iš kaltinamojo gavo 100 Eur, turtinė žala atlyginta pilnai, neturtinė žala atlyginta iš dalies ( b. l. 107).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo V. D. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam padaryta turtinė žala atlygintina, todėl iš kaltinamojo nepriteistina.

V. D. pagrįsdamas ieškinį dėl neturtinės žalos, paaiškino, kad jam kaltinamasis sudavė smūgius, padarė sužalojimus. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė penkis smūgius į galvą – pirmas smūgis buvo į akį, kartu - į nosį, paskui buvo du smūgiai į abu smilkinius, paskui į lūpą. Penktas smūgis buvo į pakaušį. Kai nukentėjusįjį pasivijo, sudavė jam į galvą, koja spyrė į sėdmenis. Buvo smūgis į ranką, į dešinį petį. Kai vijosi, nukentėjusiajam sudavė tris smūgius. V. D. pateko į Lazdynų ligoninę, ten jį apžiūrėjo, davė nukreipimą į polikliniką. Tada buvo šeštadienis ar sekmadienis, poliklinika nedirbo, kreipėsi į Centro polikliniką dėl nedarbingumo, pirmadienį ėjo į savo polikliniką. Į Žalgirio ligoninę pateko jau vėliau, gal antradienį ar trečiadienį, ten padarė nuotrauką, patvirtino diagnozę. Ligoninėje jis negulėjo. Nedarbingumas buvo mėnesiui. Dar išliko problemos dėl dantų, lūpos, jaučia galvos skausmus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, jog dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo V. D. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Nors dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, šiuo metu byloje nėra, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė skausmą dėl nosies, dantų traumos, nukentėjusiojo parodymais, iki šiol jaučia sužalojimų pasekmes – skauda dantis, lūpą, galvą.

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta E. K. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka apysunkio nusikaltimo požymius. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į chuliganiškus nusikaltimo padarymo motyvus, kaltinamojo turtinę padėtį – šiuo metu nedirbantis, tačiau jaunas, darbingo amžiaus, nukentėjusiojo turtinę padėtį – dirbantis, padarytos turtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutartyje byloje Nr. 2K-375/2010 pasisakyta, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Šioje nutartyje nurodyta, jog iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010). Tai patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pasisakyta, kad nukentėjusiajai R. S. priteista atlyginti 4000 Lt neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam atlygintina 3000 Eur Lt neturtinė žala, į jos dydį įskaitytina suma, savanoriškai sumokėta kaltinamojo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 157,61 Eur ieškinį dėl nukentėjusiojo V. D. gydymo. Kaltinamasis su ieškiniu, jo dydžiu sutiko. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta žala, ieškinys pagrįstas, tenkintinas.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, iš dalies atlygino žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos - apysunkis ir nesunkus nusikaltimas. E. K. neteistas ( b. l. 72), administracinėmis nuobaudomis baustas ( b. l. 69-71), nėra registruotas Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 74), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas ( b. l. 75, 76), jauno amžiaus.

Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą E. K. yra teisiamas, padarytos idealiąja sutaptimi, kaltinamasis nebuvo teistas, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai E. K. gali būti pasiekti skiriant mažesnio, nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatyto vidurkio laisvės atėmimo bausmę bei atidedant jos vykdymą.

Kadangi nusikalstamos veikos, už kurių padarymą E. K. yra teisiamas, yra padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintinos jas apimant ( BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.)

E. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. numatyta tvarka nuo 2014 m. lapkričio 8 d., 23.28 val. ( b. l. 61) iki 2014 m. lapkričio 9 d., 15.30 val. ( b. l. 63). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64-65), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 ( vieneriems) metams.

E. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., skirti bausmę- laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str.1 d., 2 d. 8 p., 10 p., 70 str., E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant visų laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 9 d. ( vieną dieną).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, E. K. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš E. K. 2976,75 Eur neturtinei žalai atlyginti V. D. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš E. K. 157,61 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė