Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. V., G. P., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pareiškėja A. V. kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, G. V., G. P., kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo sutuoktinio K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja nurodė, kad po K. V. mirties jo palikimą sudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine pareiškėja įgytas nekilnojamasis turtas. Pareiškėja nurodė, kad ji liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamajame turte, pradėjo valdyti sutuoktiniui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius bei prižiūrėjo turtą, t. y. priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. V. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. V.. Suinteresuotų asmenų gimimo liudijimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys G. P. ir G. V. yra pareiškėjos ir K. V. vaikai. 1995 m. liepos 24 d. išduotas mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K. V. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1990 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigytas ir pareiškėjos vardu registruotas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), o 1995 m. sausio 10 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigyta ir pareiškėjos vardu registruota 6695/17656 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

7. Kaip minėta, pareiškėjos sutuoktinis K. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso turtines sutuoktinių teises ir pareigas reglamentavusios teisės normos, galiojusios santuokos pasibaigimo metu, ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) paveldėjimą reglamentavusios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis, reglamentuojantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalys, 19 ir 38 straipsniai).

8. Kaip minėta, pareiškėja ir K. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 ir 3 dalys). Todėl laikytina, kad sutuoktiniai gyvenamąjį namą ir žemės sklypo dalį įsigijo, naudojo ir valdė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

9. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 1 dalies 1 punktą pareiškėja, kaip mirusiojo sutuoktinė, buvo pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pastebėtina, kad, nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad pergyvenusio sutuoktinio turtu rūpinosi nuo palikimo atsiradimo momento, liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamajame turte, nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo mokesčius, t. y. valdė palikėjo turtą kaip savo. Pareiškėja pateikė AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ ir UAB „Ignitis“ informaciją apie objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimą, sumokėtas sumas už suvartotą elektros energiją, mokėjimų atlikimo datas laikotarpiais nuo 2003 m. birželio 9 d. iki 2021 m. sausio 8 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. sausio 17 d., bei įrodymus apie 2024 m. spalio 1 d. ir 2024 m. lapkričio 8 d. atliktus mokėjimus už suvartotą elektros energiją nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams UAB „Perlas energija“ ir UAB „Ignitis“. UAB „Ignitis“ pateikė informaciją, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie laikotarpiu nuo 1995 m. liepos 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. suvartotą elektros energiją ir paslaugas, nes seni duomenys nėra saugomi. Kaip minėta, Testamentų registre nėra įregistruotų pareiškėjos sutuoktinio palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėja kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiu nekilnojamuoju turtu naudotis kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio K. V. mirties, nes ji liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame nekilnojamame turte, prižiūrėjo ir išlaikė visą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigytą nekilnojamąjį turtą. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais, nes ji turtą valdė savo nuožiūra. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Todėl teismas, daro išvadą, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio K. V. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

11. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio K. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 18,88 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš pareiškėjos priteisiamos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš pareiškėjos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 18,88 Eur (aštuoniolikos eurų 88 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, įrodymą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.