- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 1-3371-966/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01712-14-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini), gyv. Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-01-30 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., – 10 MGL, 1300 Lt dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir galutinė bausmė paskirta 8 MGL, 1040 Lt dydžio bauda. Bauda sumokėta 2013-02-19, teistumas neišnykęs,
kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. 2014 m. lapkričio 22 d. apie 11.30 val. savo namuose, esančiuose Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ne mažiau dvidešimt kartų sudavė kumščiu ir įspyrė savo sutuoktinei D. D. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokų-skruosto srityje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, dešiniame žande, dešinio užausio srityje ir tuo sukeldamas savo šeimos nariai D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. D. teisme kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2014 m. lapkričio 22 d. apie 11.30 val. ryto namuose, adresu Kauno rajone, (duomenys neskelbtini)tarp jo ir jo sutuoktinės kilo konfliktas. Jis buvo neblaivus, sudavė sutuoktinei ranka, nuo smūgio ši nukrito, tada keletą kartų ranka sudavė sutuoktinei D. D. į įvairias kūno vietas. Ar spardė koja neatsimena, nes buvo girtas, bet neatmeta galimybės, kad taip galėjo būti. Abejoja, ar galėjo suduoti tiek daug smūgių, kaip nurodė prokurorė. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, šiuo metu sutuoktinės atsiprašė, tikisi, kad ši jam atleido.
Nukentėjusioji D. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas namuose. Sutuoktinis buvo neblaivus, pradėjo prie jos kibti jai virtuvėje tvarkant indus, stūmė ją, o jai parkritus ant grindų ėmė smūgiuoti rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvą, keletą kartų spyrė taikydamas į galvą, tačiau ji galvą buvo uždingusi rankomis, todėl smūgiai teko rankoms. Jai buvo suduota daug smūgių, ji neskaičiavo. Sutuoktiniui nurimus, ji išbėgo skambinti policijai, tačiau sutuoktinis ją pavijo, sudavė dar keletą kartų į galvą bei nugarą. Tuomet ji pabėgo į lauką, o A. D. jos daugiau nebesivijo. Jai buvo padarytos kraujosruvos, nubrozdinimai. Šiuo metu ji priėmė sutuoktinio atsiprašymą, atleido jam, ketina ir toliau su juo gyventi, tiki, kad jis gali daugiau nenaudoti smurto. Tai buvo pirmas toks smurto atvejis prieš ją.
Kaltinamojo A. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo be jo paties visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, įrodo kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.
Kaip matyti iš D. D. 2014-11-22 protokolo-pareiškimo, kreipdamasi į policiją ji nurodė, kad sutuoktinis A. D. virtuvėje ją parvertė ant žemės, mažiausiai tris kartus spyrė koja į galvą, tačiau galvą jis buvo užsidengusi rankomis, taip pat kumščiais trankė jai į veidą. Kiek jai buvo suduota smūgių negali pasakyti, tačiau daug. A. D. nustojus mušti ir išėjus, ji telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Sutuoktinis grįžo po kelių minučių, sudavė kumščiu jai į nugarą, daug kartų į veidą, tempė už plaukų, tuo sukeldamas stiprų fizinį skausmą (b. l. 3).
2014-11-22 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-11-22 apie 12 val. atvykus pagal iškvietimą adresu Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), smurtą patyrusi D. D. paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis A. D. daug kartų sudavė į įvairias kūno vietas, jai nukritus spardė, užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – nubrozdinimai, kraujosruvos veide (b. l. 1-2);
Iš Specialisto išvados Nr. G3029/14(02) matyti, kad D. D. nustatytos poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokų-skruosto srityje, kairėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, dešiniame žande, dešinio užausio srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-22, ne mažiau dvidešimties trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 15).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 6181 užfiksuotas 2014-11-22 12 val. 47 min. A. D. tikrinimo rezultatas – 1,76 promilių girtumas (b. l. 59).
A. D. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2014-11-22 12 val. 20 min., iš sulaikymo paleistas 2014-11-24 12 val. 10 min. (b. l. 57, 61).
Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog A. D., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, ne mažiau dvidešimt kartų sudavė kumščiu ir įspyrė savo sutuoktinei D. D. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas savo šeimos narei – sutuoktinei D. D. nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad negalėjo tiek daug kartų suduoti nukentėjusiajai, neatsimena, kad būtų spyręs, tačiau šias aplinkybes teismas laiko įrodytomis kitais objektyviais bylos duomenimis, t. y. specialisto išvada, kuri patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, be to ir pats kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus, ne visas aplinkybes atsimena, patvirtino nukentėjusiosios parodymus kaip teisingus. Aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji galėtų apkalbėti kaltinamąjį nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Nors kaltinamasis kai kurių nusikalstamos veikos aplinkybių neprisiminė, kaip nurodė dėl to, kad veikos padarymo metu buvo neblaivus, neprisiminė, kad būtų spardęs nukentėjusiąją, abejojo dėl suduotų smūgių skaičiaus, tačiau jis iš esmės pripažino savo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl teismas pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – A. D. dirba (b. l. 41), VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, Marių sektoriuje nesigydė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 51, 53, 55), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b. l. 30-40). Kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas už tokios pačios rūšies nusikalstamos veikos padarymą antrą kartą (b. l. 25-26, 27-29), tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo kaltinamojo polinkį į nusikalstamų veikų darymą, tą, kad jis ir būdamas nuteistas švelnesne bausme, teigiamų išvadų nepadarė, nenori taisytis. Aptartos aplinkybės rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajam skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurios trukmė parinktina kiek mažesnė nei įstatymo numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, skiriant įpareigojimą – per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 str. 6 d. 1 p.). Nors prokurorė prašė kaltinamajam skirti įpareigojimą neatlygintinai dirbti (BK 48 str. 6 d. 5 p.), tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinį darbą, teismas sprendžia, kad skirti šį įpareigojimą netikslinga.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. D. išbūtas laikiname sulaikyme (2 paros), vieną sulaikymo parą prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, kaltinamasis ankščiau yra smurtavęs, kaltinamajam A. D. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70, 71), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-4544, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Ramutė Budrytė teikia antrinę teisinę pagalbą A. D. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2014 m. gruodžio 4 d. sudaro 80,00 Lt / 23,17 EUR. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėja advokatė privalomai buvo paskirta BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažintos, vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, kaltinamosios gynėja tokio prašymo teisiamojo posėdžio metu taip pat nepareiškė, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014).
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per laisvės apribojimo bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, A. D. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2014-11-22 iki 2014-11-24 (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str., A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti A. D., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendžio vykdymą panaikinti.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. D. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.