Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2016-11-07 · Byla Nr. A2.6.-2770-953/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-11-07
Bylos Nr.
A2.6.-2770-953/2016
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-02229-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Pažeidėjas
K. K.
Advokatai
Simas Šuminas
Kategorijos
  • 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-2770-953/2016 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-02229-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.7.4.1; 2.14.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2016 m. lapkričio 7 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. K.,jo gynėjui advokatui Simui Šuminui,

išnagrinėjęs K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2016 m. liepos 7 d. 21.10 val., Šiaulių r., kelio Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 65 km, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 90 km/h greičiui, važiavo 146 km/h (įvertinus +- 2 km/ paklaidą) greičiu, viršijo leistiną greitį 56 km/h.

K. K. pripažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi. Nurodė, kad įvykis įvyko 2016-07-07 apie 21 val. už Bubių ties kelio išplatėjimu. Jis vyko kartu su žmona ir važiavo apie 150 km/h., nors leistinas greitis 90 km/h. Jis viršijo greitį, nes ties Kelme žmona pasakė, kad jai maudžia širdį, pykina, be to, ji buvo 5 mėn. nėščia, o ties Šiaulių rajonu, pradėjo baltuoti jos veidas. Jis įvažiavo į kelio išplatėjimą, įvertino eismo sąlygas, kelio danga buvo sausa, matomumas geras, eismo intensyvumas minimalus, todėl norėdamas greičiau pasiekti gydymo įstaigą, viršijo greitį. Toje vietoje, kur buvo sustabdytas, iki Šiaulių buvo likę apie 10 km. Juos sustabdė policijos patrulis, kuris priėjęs prisistatė, pareikalavo dokumentų ir grįžo į tarnybinį automobilį forminti protokolą. Jis nurodė pareigūnui, kad jo žmonai yra bloga, tačiau pareigūnas užtrūko apie 1 valandą laiko formindamas protokolą. Jie nekvietė medikų į įvykio vietą, nes žmona pradėjo jaudintis dėl teisių, pykinimas tapo antraeiliu dalyku, buvo didelis stresas. Po protokolo surašymo, jie tiesiai važiavo į priimamąjį. Po 22.00 valandos atvykę jie dar turėjo laukti savo eilės, kol žmonai buvo atlikta širdies kardiograma. Buvo nustatytas širdies ritmo sutrikimas ir pasiūlyta kreiptis į šeimos gydytoją. Žmona vėliau kreipėsi į gydytoją ir jai buvo išrašyti vaistai. Dėl padaryto pažeidimo gailisi. Prašo skirti švelnesnę nuobaudą nei minimali, kadangi stengėsi išvengti pavojaus iškilusio žmonai ir negimusiam kūdikiui, skirti piniginę baudą neskiriant teisių atėmimo, nes jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Jis yra vedęs turi 3 vaikus, žmona laukiasi ketvirto vaiko, jis vienintelis išlaiko šeimą. Jo darbas nėra vien ofise, jam būtina teisė vairuoti, nes vyksta derinimas su įvairiomis institucijomis dėl leidimų, tenka vykti į kitus miestus darbo reikalais, darbovietėje vairuotojo etato nėra.

Liudytojas E. K. parodė, kad tuo metu ėjo pareigas kaltu su D. B.. Buvo nustatytas leistino greičio viršijimas. Protokolas surašomas per 20 minučių, o jei yra trikdžiai, stringa kompiuteris, todėl užtrunka iki 45 min. Šiuo konkrečiu atveju aplinkybių neprisimena. Įvykio metu jie naudojo tarnybinį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su šio automobilio kompiuteriu būna trikdžių pildant dokumentus. Jis nepamena, kad vairuotojas būtų nurodęs apie žmonos blogą savijautą, kadangi tokiu atveju paprastai būna pasiūlyta kviesti greitąją pagalbą, o šiuo atveju greitoji pagalba nebuvo kviesta. Jie patruliuoja pagal tarnybos užduotį, kuri būna rašytinės formos ir kurioje būna surašytos patruliavimo vietos, kelias, kilometrai, ir kas turi būti vykdoma. Jie patruliuoja tik pagal tarnybos užduotį, kurios saugomos mėnesį laiko. Jei būna savaitės greičio kontrolė, tai jie gali vykdyti greičio kontrolę nurodytose vietose, o jei greičio kontrolės nėra, tai pagal užduotį jie gali dirbti su greičiu vieną valandą nurodytame kilometre.

Liudytoja D. B. parodė, kad greičio viršijimą fiksavo E. K.. Pareigas vykdo pagal tarnybos užduotį, kurią išduodą būrio vadai arba specialistai. Tarnybos užduotis būna rašytinės formos. Tarnybos užduotyje būna nurodyta patruliavimo vieta ir postas. Tarnybos užduotyje būna nurodyta tiek apskritis, tiek konkretus kelias. Toje vietoje, kur patruliavo yra įvažiavimas į kelią. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendravo jos kolega.

Iš 2016-07-22 Klaipėdos rajono Gargždų PSPC medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2016-07-07 apie 21.00 val. pacientė V. K. pasijuto blogai, kadangi yra nėščia, 07-07 nėštumas 14 savaičių. Skubiai vyko automobiliu į priėmimo skyrių esantį Šiaulių ligoninėje. Automobilį vairavo vyras. Atlikus tyrimus 2016-07-07 23.25 val. pacientė buvo išleista ambulatoriniam gydymui, kur 2016-07-11 kreipėsi į Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centrą, 2016-07-12 buvo atlikti tyrimai (b.l. 24-30)

Iš VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašto matyti, kad V. K., 2016-07-07, 22.08 val. kreipėsi į VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių. Buvo atlikta širdies kardiograma 2016-07-07 23.00 val.. Įrašų apie budinčio gydytojo patarimus ambulatorinėje dokumentacijoje nėra. Yra įrašas, kad 2016-07-07 23.00 val. V. K. savavališkai išėjo neapžiūrėta. (b.l. 64)

Iš Šiaulių apskrities VPK kelių policijos tarnybos rašto matyti, kad 2016-07-07 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio pareigūnai E. K. ir D. B., tarnybos metu naudojo specialiąją transporto priemonę ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukinys Dainava-101) (b.l. 37)

Iš Šiaulių apskrities VPK Informatikos ir ryšių skyriaus rašto matyti, kad automobilyje ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sumontuotas vietos nustatymo įrenginys FM4 su statuso nustatymo manipuliatoriumi (duomenys neskelbtini) kurio siunčiami duomenys atvaizduojami Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje. (b.l.38)

Iš bylų išrašų matyti, kad E. K. ir D. B. 2016-06-16 dalyvavo 2 val. mokymuose ,,Supažindinimas bei apmokymas su tarnyboje naudojamomis techninėmis priemonėmis, jų naudojimu ir instrukcijomis. Greičio matavimo priemonės : UNIPAR SL700, Trip track Nr. 13365, Multa Radar C, automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaisas ,,Pocket detective2.1“, alkoholio kiekio matavimo prietaisai: ,,Alcotest 6810, Alcotest 7510, skaitmeninis gylmatis automobilių padangų protektoriaus rašto gyliui matuoti ,,Limit“, mobilios kelių transporto kontrolės sistemos ,,KTKS“, ,,Provida ANPR“, įvairių mamtmenų matavimo priemonė: metalinės ir nemetalinės ruletės, aukščio matavimo liniuotė bei ratukinė atstumo matuoklė ,,GWM32“. (b.l. 38-39)

Iš 2016-03-01 Šiaulių apskrities VPK viršininko nurodymo ,,Dėl 2016 metų eismo dalyvių kontrolės priemonių, vykdomų Šiaulių apskrities VPK prižiūrimos teritorijos keliuose“ matyti, kad viršininkas patvirtino 2016 m. metų eismo dalyvių kontrolės priemonių, vykdymų Šiaulių apskrities VPK prižiūrimos teritorijos keliuose grafiką bei nurodė Šiaulių apskrities policijos komisariatams atsižvelgti į šio nurodymo patvirtintą grafiką ir organizuoti prevencines priemones nurodytomis datomis. (b.l. 39)

Iš patvirtinto grafiko matyti, kad 2016 m. liepos 1 - 7 dienomis nutarta organizuoti prevencines policines priemones, kurių metu aktyviai kontroliuoti leidžiamą važiavimo greitį viršijančius vairuotojus. Dėmesys kreipiamas į leistino važiavimo greičio kontrolę vietinės reikšmės keliuose (mažesniuose miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse, žvyrkeliuose. (b.l. 40-42)

Iš greičio matuoklio SL 700 Nr. SL70191 patikros sertifikato matyti, kad greičio matuoklio patikra atlikta 2016-05-03 ir patikros sertifikatas galioja iki 2017-05-03. (b.l. 42)

Iš Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Transporto priemonių greičio matavimo prietaiso UNIPAR SL 700, Nr. SL 70191 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2016-07-07 21.10 val. kelyje A12, 65 km., 90 km/h, greičio matuokliu nustatytas 148 km/h. ATPK protokolo ROIK 16059439352. (b.l. 43)

Iš 2016-10-20 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto Nr. (10.7)2-7737 matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 3-342 "Dėl Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodikos patvirtinimo" patvirtintą Avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodiką šio kelio ruože nuo 61,326 iki 61,626 km 2016 metais nustatyta juodoji dėmė, t.y. šiame kelio ruože per 4 metus įvyko 4 įskaitiniai eismo įvykiai: 61,326 km 2014-12-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužeistas 1 žmogus, eismo įvykio rūšis - transporto priemonės apvirtimas, 61,366 km 2015-05-21 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužeisti 2 eismo dalyviai, eismo įvykio rūšis - kiti eismo įvykiai, 61,516 km 2012-12-11 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužeistas 1 eismo dalyvis, eismo įvykio rūšis - kiti eismo įvykiai ir 61,626 km 2013-08-03 įvyko eismo įvykis, kurio metu 1 eismo dalyvis žuvo ir 1 buvo sužeistas, eismo įvykio rūšis - susidūrimas. Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A 12 Ryga-Šiauliai- Tauragė-Kaliningradas ruože ties 65-uoju kilometru juodoji dėmė pagal juodųjų dėmių nustatymo metodiką laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų nėra nustatyta. Taip pat informuojame, kad atliekant avaringumo tyrimus ir analizę, nagrinėjant eismo įvykius sukėlusių veiksnių visuma, taip pat modeliuojant galimus eismo įvykių scenarijus, juodųjų dėmių nustatymo metodika naudojama tik kaip viena iš daugelio tyrimų metodikų ir būdų, pagal kuriuos nustatomi sąlyginai trumpi ir dideliu eismo įvykių skaičiumi pasižymintys kelio ruožai. Tačiau tai nereiškia, kad visi kelio ruožai, kuriems pagal šią metodiką nesuteiktas juodosios dėmės statusas, yra nepavojingi ar neavaringi (būna atvejų, kai tam tikras kelio ruožas laikomas potencialiai pavojingu, nors jame nėra įvykusių eismo įvykių, tačiau traktuojama, kad susidaro didelė tikimybė ir palankios sąlygos eismo įvykiams įvykti). Remiantis 2006-2015 metų įskaitinių eismo įvykių statistiniais duomenimis, valstybinės reikšmės kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruože nuo 64 iki 65 km įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 2 ir buvo sužeisti 7 žmones. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad šis kelio ruožas nėra saugus. (b.l. 71-72)

Iš 2016-10-27 Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos rašto dėl duomenų pateikimo matyti, kad pagal policijos patrulių veiklos instrukciją Kelių policijos padalinių pareigūnams iemso priežiūros užduotys formuluojamos, surašant jiems patrulio tarnybos užduotį. Minėtame įsakyme nenurodyta, kad patrulio tarnybos užduotis turi būti saugoma, todėl tarnyba negali pateikti 2016-07-07 policijos patrulio ,,Dainava -101“, kurio sudėtyje dirbo pareigūnai E. K. ir D. B. patrulio tarnybos užduoties lapo. Iš Patruliavimo maršruto kortelės matyti patruliavimo vietos 61 km. kavinė – baras ,,Geltona“, 63 km. gyvenvietė Aukštelkė, kolonėlė ,,Lukoil“, 66 km. kavinė – baras ,,Pilies užeiga“. (b.l. 81-82)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą sprendžia, kad K. K. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124 str. 6 d. įrodyta ir teisingai kvalifikuota.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. K. pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą nurodydamas, kad leistiną greitį viršijo, nes žmona tuo metu buvo 5 mėn. nėščia ir jai pasidarė bloga, išbalo, pradėjo mausti širdį, todėl jie skubėjo į gydymo įstaigą. Liudytojai E. K. ir D. B. patvirtino K. K. nurodytas aplinkybes dėl viršyto leistino greičio, kuris buvo fiksuotas greičio matavimo prietaisu. Administracinėn atsakomybės traukiamo K. K. gynėjas advokatas Simas Šuminas nurodė, kad K. K. viršytas važiavimo greitis buvo fiksuotas kelio Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 65 km, o šis kelio kilometras pagal Lietuvos Automobilių kelių direkcijos raštą nelaikomas pavojingu ar avaringu. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinta Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 3 punktą transporto priemonių greičio matavimo prietaisai gali būti naudojami Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinių policijos įstaigų ir Lietuvos kelių policijos tarnybos skelbiamų policinių priemonių metu. Tokių priemonių metu transporto priemonių greičio kontrolė vykdoma priemonės plane numatytu laiku. Ne priemonių metu matavimo prietaisai gali būti naudojami ne ilgiau kaip 1 valandą per darbo pamainą avaringuose ir pavojinguose kelių ruožuose, konkretų laiką ir vietą nurodant tarnybos užduotyje patruliui. Iš 2016-03-01 Šiaulių apskrities VPK viršininko nurodymo ,,Dėl 2016 metų eismo dalyvių kontrolės priemonių, vykdomų Šiaulių apskrities VPK prižiūrimos teritorijos keliuose“ matyti, kad viršininkas patvirtino 2016 m. metų eismo dalyvių kontrolės priemonių, vykdymų Šiaulių apskrities VPK prižiūrimos teritorijos keliuose grafiką bei nurodė Šiaulių apskrities policijos komisariatams atsižvelgti į šio nurodymo patvirtintą grafiką ir organizuoti prevencines priemones nurodytomis datomis. Iš patvirtinto grafiko matyti, kad 2016 m. liepos 1 - 7 dienomis nutarta organizuoti prevencines policines priemones, kurių metu aktyviai kontroliuoti leidžiamą važiavimo greitį viršijančius vairuotojus. Dėmesys kreipiamas į leistino važiavimo greičio kontrolę vietinės reikšmės keliuose (mažesniuose miestuose, miesteliuose, gyvenvietėse, žvyrkeliuose. Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124 str. 6 d. buvo padarytas 2016-07-07, t.y. skelbiamos policijos priemonių metu, todėl advokato gynėjo teiginiai dėl avaringo ir pavojingo kelio ruožo 65 km yra atmestini, be to, iš 2016-10-20 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašto Nr. (10.7)2-7737 matyti, kad remiantis 2006-2015 metų įskaitinių eismo įvykių statistiniais duomenimis, valstybinės reikšmės kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas ruože nuo 64 iki 65 km įvyko 5 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 2 ir buvo sužeisti 7 žmones. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad šis kelio ruožas nėra saugus.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtina Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 4 punktą Policijos pareigūnai, naudojantys matavimo prietaisus, turi būti pasirašytinai susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę atitinkamas įskaitas. Teritorinių policijos įstaigų pareigūnams įskaitų laikymą organizuoja atitinkama teritorinė policijos įstaiga, specializuotų policijos įstaigų pareigūnams – Lietuvos kelių policijos tarnyba. Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124 str. 6 d. buvo užfiksuotas Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių E. K. ir D. B., kurie 2016-06-16 dalyvavo 2 val. mokymuose ,,Supažindinimas bei apmokymas su tarnyboje naudojamomis techninėmis priemonėmis, jų naudojimu ir instrukcijomis. Greičio matavimo priemonės : UNIPAR SL700, Trip track Nr. 13365, Multa Radar C, automobilių stiklų šviesos laidumo matavimo prietaisas ,,Pocket detective2.1“, alkoholio kiekio matavimo prietaisai: ,,Alcotest 6810, Alcotest 7510, skaitmeninis gylmatis automobilių padangų protektoriaus rašto gyliui matuoti ,,Limit“, mobilios kelių transporto kontrolės sistemos ,,KTKS“, ,,Provida ANPR“, įvairių mamtmenų matavimo priemonė: metalinės ir nemetalinės ruletės, aukščio matavimo liniuotė bei ratukinė atstumo matuoklė ,,GWM32“, t.y. minėti policijos pareigūnai yra susipažinę su prietaisų naudojimo techninėmis instrukcijomis ir išlaikę įskaitas.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtina Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 5 punktą visos teisinei metrologijai priskirtos naudojamos matavimo priemonės turi atitikti teisinės metrologijos reikalavimus. Matavimo priemonių tipai turi būti patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių registrą, gauti kiti būtini leidimai ir kiekvienam prietaisui nustatyta tvarka atlikta jų periodinė metrologinė patikra. Prietaisai privalo turėti plombas, žymenis ir (arba) ženklus. Negalima naudoti prietaisų, kurių žymuo ar plomba pažeisti. Metrologinės patikra taip pat turi būti atlikta pataisius prietaisą arba nustačius, kad yra pažeisti metrologinės patikros plombų žymenys. Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124 str. 6 d. buvo užfiksuotas rankiniu greičio matavimo prietaisu SL 700, Nr. 70191, kuriam 2016-05-03 buvo atlikta periodinė metrologinė patikra ir patikros sertifikatas galioja iki 2017-05-03.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtina Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 8 punktą Transporto priemonių greičio matavimo prietaisais atlikti matavimai registruojami į kiekvieno prietaiso atskirus transporto priemonės greičio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalus. Registruojami tie atvejai, kai nustatomas administracinis teisės pažeidimas. Duomenys į žurnalą turi būti surašomi nedelsiant, kai įforminamas administracinis teisės pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 124 str. 6 d., kuris buvo užfiksuotas rankiniu greičio matavimo prietaisu SL 700, Nr. 70191, buvo užregistruotas Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos Transporto priemonių greičio matavimo prietaiso UNIPAR SL 700, Nr. SL 70191 panaudojimo registracijos žurnale nurodant pažeidimo duomenis: 2016-07-07 21.10 val. kelyje A12, 65 km., 90 km/h, greičio matuokliu nustatytas 148 km/h. ATPK protokolo ROIK 16059439352, kuris sutampa su administracinio teisės pažeidimo protokolo ROIK, kurį pasirašė K. K.. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad pažeidimo duomenys į žurnalą buvo nedelsiant įrašyti, kai buvo įforminamas administracinis teisės pažeidimas.

Be to, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintą ,,Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 4 punktą patruliavimo maršrutus ir postus nustato patrulinių padalinių vadovai. Pagal 7 punktą Tesioginis policijos patrulių vadovas privalo sudaryti policijos patrulio patruliavimo maršruto ar posto kortelę bei eismo priežiūros užduotis surašyti policijos patrulio tarnybos užduotyje. Iš liudytojų E. K. ir D. B. paaiškinimų matyti, kad aukščiau paminėti dokumentai buvo surašyti, su jais patruliai buvo supažindinti, todėl teisės aktai reglamentuojantys policijos patrulių darbą nebuvo pažeisti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teismas konstatuoja, kad K. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124 str. 6 d., kadangi iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad K. K. viršijo leistiną 90 km/h greitį važiuodamas 146 km/h greičiu, t.y. viršytas važiavimo greitis buvo daugiau nei 50 km/h., kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 str. 6 d. sudėtį, todėl padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas.

K. K. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkina tai, kad metų laikotarpyje padarytas analogiškas pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – yra vedęs (b.l. 23), dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (b.l. 10), Iš 2016-08-12 VO ,, (duomenys neskelbtini) bendruomenės rekomendacijos matyti, kad bendruomenė informuoja, kad K. K. yra vedęs, augina tris vaikus. K. aktyviai savanoriškai prisideda prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės tikslų įgyvendinimo, tam skiria nemažai savo laisvo laiko, konsultuoja ir skatina kaimo bendruomenę aktyviau dalyvauti kaimo plėtros projektuose. 2016 metais K. K. dėka (duomenys neskelbtini) buvo sutvarkytas ir atnaujintas informacinis stendas vedantis prie Lietuvos poeto, knygnešio J. K. – Jovaro gimtinės. K. labai pilietiškas, nuoširdus, nestokoja humoro jausmo, stengiasi nuoširdžiai išklausyti skirtino socialinio sluoksnio žmones, lengvai bendrauja, turi savo nuomonę ir požiūrį (b.l. 52). Iš Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininko charakteristikos matyti, kad K. K. yra Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos narys nuo pat jos įsteigimo. K. K. aktyviai dalyvauja (DUOMENYS NESKELBTINI) veikloje – yra neabejingas šalies ateičiai, todėl kartu su (DUOMENYS NESKELBTINI) bendraminčiais atstovauja Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir kaime besikuriančio jaunimo interesus kartu vykdamas į organizuojamus seminarus, mokymus, renginius, protesto akcijas (Baltijos šalių žemdirbių protestas Belgijoje 2014). K. K. yra pozityvi asmenybė, dažnai demonstruojanti atkaklumą, veržlumą, nesivaržo svetimų žmonių, nebijo išreikšti savo nuomonę. Pasižymi imlumu naujovėms ir pasiūlymams. (DUOMENYS NESKELBTINI) veikloje jam būna patikėti atsakomybės reikalaujantys darbai. Su kitais (DUOMENYS NESKELBTINI) nariais asmuo bendrauja noriai ir su nuotaika, todėl yra mėgiamas. Nusiskundimų ar priekaištų dėl šio asmens niekada (DUOMENYS NESKELBTINI) neturėjo (b.l. 53), teisme nurodė, kad su žmona turi 3 vaikus iš kurių du yra mažamečiai, be to, šiuo metu laukiasi ketvirto vaiko. Visos šios aukščiau išvardintos aplinkybės teigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamą K. K., tačiau iš administracinių baustumo pažymos (b.l. 6-9) matyti, kad K. K. praeityje yra eilę kartų baustas už KET pažeidimus (nuo 2002-09-05 buvo baustas virš 20 kartų už įvairius KET pažeidimus: neįjungtos artimos šviesos (3 kartai), važiavimas neturint teisės vairuoti, kelių ženklų reikalavimų nesilaikymas, neatlikta automobilio techninė apžiūra, viršytas greitis (8 kartai), neužsegtas saugos diržas, nedraustas automobilis privalomuoju draudimu, telefono kalbėjimas vairuojant automobilį (2 kartai). Nors didžioji dalis pažeidimų yra išnykę, tačiau jie vis tiek asmenį charakterizuoja kaip linkusį pažeidinėti KET reikalavimus, be to, K. K. pažeidimą padarė 2016-07-07 nepraėjus nei metams nuo ankstesnės paskirtos nuobaudos įvykdymo už analogišką administracinį teisės pažeidimą (greičio viršijimas), todėl visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, už pažeidimą skiriama sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant didesnį už sankcijoje numatytą minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu didesniam nei minimaliam terminui.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje (administracinės bylos Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, 2AT-11/2014, 2AT-10-2014 ir kt.) laikosi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių komplekso, kuriuo remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Tai, kad K. K. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą pažeidimą. Teismui pateiktos asmens charakteristikos teigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad K. K. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti nėra išskirtinė, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmeninės, šeiminės aplinkybės bei darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr., pvz., administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad K. K. atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, bus paralyžuota jo darbinė veikla, kadangi jo tiesioginės pareigos yra ne vairuotojo, o direktoriaus. Tai, kad K. K. viršijo nustatytą leidžiamą 90 km/h greitį 56 km/h, rodo, kad jis yra itin neatsakingas vairuotojas, neįvertinantis keliamo pavojaus eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Teismo vertinimu, K. K. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė itin didelį pavojų eismo saugumui, jo ir kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, ir tai leidžia daryti išvadą, jog pagal savo pobūdį padarytas pažeidimas yra itin pavojingas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Be to, K. K. nurodė, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes žmonai skubiai reikėjo medikų pagalbos. Iš K. K. nurodytų aplinkybių galima suprasti, kad apeliuojama į būtinojo reikalingumo institutą (ATPK 17 str.), kurį nustačius asmuo administracinėn atsakomybėn netraukiamas, o teisės pažeidimo padarymas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas gali būti pripažintas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.), tačiau konstatuoja, kad šioje byloje nėra minimo instituto požymių.

ATPK 17 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Pirmoji, antroji ir trečioji būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos yra realus, akivaizdus gręsiantis pavojus. Teismo posėdyje K. K. nurodė, kad jo žmonai pasidarė bloga, išbalo, maudė širdį, todėl jis viršijo greitį, tačiau iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad K. K. žmonai V. K. nebuvo jokio realaus pavojaus jos sveikatai, kadangi priešingu atveju būtų kviesti medikai į įvykio vietą, tačiau nei K. K., nei jo žmona V. K. medikų nekvietė, be to, tokių prašymų neteikė ir juos sustabdžiusiems policijos pareigūnams. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad K. K. ir jo žmona V. K. po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo kreipėsi 22.08 val. kreipėsi į VĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių, kur buvo atlikta širdies kardiograma ir išleista ambulatoriniam gydymui, kas patvirtina, kad jokio realaus, akivaizdaus ir gręsiančio pavojaus nebuvo. Nenustačius pirmos, antros ir trečios būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygų, nėra pagrindo aptarinėti kitų būtinojo reikalingumo sąlygų – galėjo ar negalėjo pavojus būti pašalintas kitomis priemonėmis, ar padaryta žala daugiau/mažiau reikšminga negu išvengtoji žala, nes tokių sąlygų nėra. Nenustačius nei vienos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos K. K. veikoje, nėra teisinio pagrindo spręsti ir klausimą dėl asmens veikimo pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 124 straipsnio 6 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėjas

nutaria:

K. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėjas Martynas Galvičius