- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-22
- Bylos Nr.
- 2-1282-860/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00605-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
susipažinęs su ieškovo A. V. ieškiniu atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl bendrijos sprendimo pakeisti susirinkimo darbotvarkę pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo pripažinti bendrijos sprendimą pakeisti susirinkimo darbotvarkę negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio pareiškimą atsisakytina priimti.
CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vizbarų žuvininkystė“ v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. Klaipėdos miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2009).
Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašo pripažinti bendrijos sprendimą pakeisti susirinkimo darbotvarkę negaliojančiu, tačiau ieškinyje nenurodo, kokių neigiamų padarinių šis atsakovo sprendimas sukėlė ieškovui. Dar daugiau pats ieškinio reikalavimas formuluojamas taip: „prašoma pripažinti galimai 2011-08-20 įvykusio susirinkimo darbotvarkę negaliojančia nuo sprendimo priėmimo momento“. Taigi, išeitų, kad ieškovas, pats nebūdamas tikras visų pirma dėl įvykusio susirinkimo, prašo pripažinti pačią susirinkimo darbotvarkę negaliojančią, nepaaiškina ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, kaip ši darbotvarkė, pagal kurią galimai yra įvykęs bendrijos susirinkimas, pažeidžia jo teises ir interesus.
Pažymėtina, kad nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindimas, vadinamos ieškinio elementais.
Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp procesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Teismas atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad galbūt 2011 m. rugpjūčio 20 d. įvyko (duomenys neskelbtini) susirinkimas, prie ieškinio pridėta šios bendrijos narių susirinkimo protokolo kopija. Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio neaišku, ar bendrijos narių susirinkimas įvyko, jei įvyko, kokie sprendimai priimti, t. y. neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą, kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 – 291 straipsniais, teismas
nutarė:
Atsisakyti priimti ieškovo A. V. ieškinį dėl bendrijos sprendimo pakeisti susirinkimo darbotvarkę pripažinimo negaliojančiu.
Nutarties patvirtintą kopiją, ieškinį su priedais išsiųsti ieškovui.
Nutartis per 7 d. nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.