Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant E.Jasmontaitei, dalyvaujant ieškovams A. V., A. J. ir Z. P., atsakovo atstovei adv. pad. J.Urbienei, trečiajam asmeniui G. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą: pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui S.B. „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys – L. V., G. A. ir L. S., dėl bendrijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu; pagal ieškovų A. J., A. V., V. K., B. J., R. M., Z. P. ir S. P. ieškinį atsakovui S.B. „(duomenys neskelbtini)“ dėl nutarimo išbrauti iš bendrijos narių panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies; byla dalyje nutrauktina.

Kaip matyti iš bylos, teisme iš esmės yra pareikšti šie materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai:

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą ir nenustatęs, kad ieškovų atsisakymas nuo ieškinio dalies prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, toks atsisakymas taip pat nepažeidžia ieškovų ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų, daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas priimti ieškovų atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą toje dalyje nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl ieškovo A. V. reikalavimo pripažinti S.B. „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-20 įvykusiame susirinkime priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įgaliojimo L. V.“ negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; dėl ieškovui A. V. baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje numatyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2006 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.).

Ieškovas teigia, kad pakartotinis susirinkimas vyko pagal pakeistą darbotvarkę bei protokolo nepasirašė sekretorius, t.y. L. S., taip buvo pažeistos Įstatymo nuostatos (16 str. 10 ir 14 d.). Atsakovas savo atsiliepime (t.p. atstovas teismo posėdžio metu) nurodė, kad asmenys, surašę protokolą netiksliai įvardijo pačiame protokole bendrijos narių susirinkimo priimtą sprendimą dėl darbotvarkės, t.y. pakartotinis susirinkimas iš esmės vyko tais pačiais klausimais, tačiau bendrijos nariai, vykstant teisminiams ginčams dėl bendrijos valdymo organų išrinkimo teisėtumo, nusprendė neatstatydinti neteisėtai įsiregistravusią valdybą kol pasibaigs teisminiai ginčai; taigi, pakartotinis susirinkimas iš esmės vyko tais pačiais darbotvarkėje paskelbtais klausimais, tačiau kai kuriais minėtais klausimais nebuvo balsuota. Atsakovas taip pat nurodė, kad susirinkimo sekretore buvo išrinkta L. V., o L. S. tik padėjo L. V. skaičiuoti balsus; tad protokole buvo padaryta klaida dėl sekretorės pavardės. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog pakartotinis susirinkimas vyko pagal pakeistą darbotvarkę, juo labiau nėra pagrindo teigti, kad buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kurio klausimo svarstymas nebuvo įtrauktas į pirminio susirinkimo darbotvarkę. Tiek pirmo susirinkimo darbotvarkėje, tiek pakartotinio susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta spręsti kitus einamuosius klausimus, kurie neabejotinai apima ir 2011-08-20 susirinkime (1 t., b.l. 129 - 132) priimtą sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo bendrijos narei L. V. atstovauti bendriją santykiuose su AB Lesto (sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokio pobūdžio klausimams spręsti nėra reikalaujama, kad jie tiksliai darbotvarkėje būtų įvardijami. Nors 2011-08-20 susirinkimo protokolo 2 punkte nurodyta, kad susirinkimo sekretore išrinkta L. S., tačiau šio protokolo baigiamojoje dalyje nurodyta, kad susirinkimo sekretorė yra L. V. ir ji pasirašė kaip susirinkimo sekretorė. Tad yra pagrindas sutikti su atsakovo argumentu, kad protokole buvo padaryta rašymo klaida ir L. S. jame neteisingai nurodyta sekretore. Bet kokiu atveju, tai yra formalus pagrindas ir dėl to negali būti naikinamas bendrijos priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Tas pats pasakytina ir dėl 2011-08-20 susirinkime priimto ginčijamo sprendimo registravimo. Be to, ieškovas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad tokie sprendimai bendrijoje apskritai būdavo kur nors registruojami, pvz., sprendimų registravimo žurnale ir pan.; pagal bylos duomenis, A. J. iki pat šiol nėra perdavęs teisėtai veikiantiems bendrijos valdymo organams jokių bendrijos dokumentų.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo A. V. ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, tad jis atmestinas.

Teismas taip pat sutinka su atsakovo paaiškinimais, kad ieškovas yra praleidęs CK 2.82 straipsnio 4 dalyje (iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 1.125 str. 4 d.) numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio sprendimams apskųsti; kadangi atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tai teismas ją ir taiko (CK 1.126 str. 2 d.). Ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškovo A. V. ieškinį atmesti.

Byloje nustatyta, kad ieškovas žinojo apie iniciatyvą organizuoti neeilinį bendrijos narių susirinkimą (1 t., b.l. 114 - 117); apie 2011-07-30 pirminį ir 2011-08-20 pakartotinį neeilinį bendrijos susirinkimą buvo pranešta spaudoje (1 t., b.l. 127 – 128, 141 - 142); ieškovas 2011-10-01 buvo informuotas apie 2011-08-20 įvykusį bendrijos susirinkimą (1 t., b.l. 99 - 102); bendrija yra sukūrusi internetinę svetainę, kurioje yra skelbiami bendrijos narių susirinkimuose priimti sprendimai, šioje svetainėje buvo (ir šiuo metu yra) paskelbtas ginčijamas sprendimas ((duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovas A. V. apie ginčijamą sprendimą realiai sužinojo arba turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2011 m. paskutinį ketvirtį. Tuo tarpu ieškovas į teismą kreipėsi tik 2013-03-13 (1 t., b.l. 1), t.y. praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Tad ieškovo teiginiai, kad jis apie skundžiamą sprendimą sužinojo tik 2013-01-23, kai gavo procesinius dokumentus iš teismo, atmestini kaip nepagrįsti. Jokių svarbių priežasčių dėl ko praleido įstatymo nustatytą terminą ieškovas nepateikė.

Atsakovas prašo ieškovui A. V. paskirti 10 000 Lt baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, t.y. už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis – nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas nesąžiningą pareiškė nepagrįstą ieškinį. Visų pirma, minėta, ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo, kuris iš esmės jau negali sukelti jokių teisinių pasekmių ir tai yra akivaizdu. S.B. „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013-01-31 neturi nuosavybės teisių į elektros tinklus, jie perleisti UAB „Solaura“ (2 t., b.l. 128 - 130), tad ieškovui kreipiantis į teismą 2013-03-13 (1 t., b.l. 1) ši aplinkybė jau turėjo būti žinoma; teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad ši aplinkybė jam tikrai buvo žinoma. Kad ieškovas be jokio rimto pagrindo kreipėsi į teismą patvirtina ir ši aplinkybė: 2013-03-13 pirmą kartą ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo abstraktų reikalavimą – prašė pripažinti galimai 2011-08-20 įvykusio susirinkimo darbotvarkę negaliojančią nuo sprendimo priėmimo momento; šiame ieškinyje ieškovas net neužsiminė apie sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo L. V. atstovauti bendriją santykiuose su AB Lesto. Teismui nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tada ieškovas 2013-10-17 (1 t., b.l. 24) pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame jau buvo suformuluotas reikalavimas dėl minėto bendrijos sprendimo panaikinimo. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pirminėje ieškinio padavimo stadijoje ieškovas net nežinojo ką nori ginčyti, tiesiog jis kreipėsi į teismą be jokio rimto pagrindo. Net ir vėliau, nagrinėjant bylą teisme, ieškovas iš esmės taip ir nesugebėjo aiškiai nurodyti, kaip šis sprendimas susijęs su jo teisių ir interesų pažeidimu. Dar daugiau ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tai yra tam tikras moralinis pasitenkinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, tokius ieškovo veiksmus yra pagrindas kvalifikuoti kaip nesąžiningus pareiškiant nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str. 1 d.); tad jam skirtina bauda pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį. Teismas mano, kad šiuo atveju tikslinta ieškovui A. V. skirti 400 Lt baudą, iš šios sumos 200 Lt skiriama atsakovui S.B. „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl ieškovų A. J., A. V., V. K., B. J., R. M., Z. P. ir S. P. reikalavimo panaikinti S.B. „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-25 eilinio narių susirinkimo metu priimtą nutarimą, kuriuo nuspręsta pašalinti iš bendrijos narių A. J., A. V., V. K., Z. P., B. J., R. M. ir S. P..

CK 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

Byloje nustatyta, kad 2013-05-25 įvyko S.B. „(duomenys neskelbtini)“ eilinis pakartotinis narių susirinkimas, kurio metu be kita ko buvo priimtas sprendimas (nutarimas) pašalinti iš bendrijos narių A. J., A. V., V. K., Z. P., B. J., R. M. ir S. P. (2 t., b.l. 9, 65 - 72).

Ieškovai su šiuo sprendimu nesutinka.

Ieškovai nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie susirinkimą. Bendrijos nariai buvo informuoti apie 2013-05-04 šaukiamą eilinį bendrijos susirinkimą, kuris turėjo įvykti (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, adresu (duomenys neskelbtini); šiam susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas turėjo įvykti 2013-05-18 10 val. toje pačioje vietoje. Teigia, kad pranešime nurodytu adresu bendrijos susirinkimas 2013-05-04 nevyko; pakartotinis susirinkimas, turėjęs įvykti 2013-05-18 10 00 val., taip pat nevyko. Pakartotinis susirinkimas įvyko 2013-05-25, nors tokia data nebuvo nurodyta pranešime, kuriuo rėmėsi ieškovai, bandydami realizuoti narių teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkime.

Tačiau tokie ieškovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad S.B. „(duomenys neskelbtini)“ valdyba 2013-04-12 vykusiame valdybos narių susirinkime be kita ko priėmė sprendimą sušaukti bendrijos narių eilinį susirinkimą 2013-05-04, o nesusirinkus kvorumui – sušaukti pakartotinį narių susirinkimą 2013-05-25 (2 t., b.l. 52 - 53). Apie tai buvo paskelbta viešai spaudoje (tiek vietos, tiek respublikinėje), t.y. skelbimuose be kita ko buvo aiškiai nurodyta, kad S.B. „(duomenys neskelbtini)“ narių susirinkimas vyks 2013-05-04 10 val. (duomenys neskelbtini) kultūros namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini); neįvykus susirinkimui, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2013-05-25 10 val. toje pačioje vietoje ir pagal tą pačią darbotvarkę (2 t., b.l. 54 - 55). 2013-05-04 turėjęs vykti S.B. „(duomenys neskelbtini)“ eilinis narių susirinkimas neįvyko dėl kvorumo nebuvimo (2 t., b.l. 56 - 64), tad pakartotinis susirinkimas vyko kaip ir numatyta 2013-05-25 (2 t., b.l. 65 – 75, 78 - 85), apie tai vėlgi buvo paskelbta viešai tiek vietos, tiek respublikinėje spaudoje (2 t., b.l. 76 - 77). Bylos duomenys (byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai) taip pat tvirtina, kad apie bendrijos minėtus susirinkimus buvo paskelbta skelbimų lentose (gerai matomose vietose) bendrijos teritorijoje. Taigi, akivaizdu, kad S.B. „(duomenys neskelbtini)“ eilinis narių susirinkimas, t.y. tiek pirminis, tiek pakartotinis, buvo sušaukti laikantis LR sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio reikalavimų; nariai buvo tinkamai informuoti apie vykstančius susirinkimus. Be to, 2013-05-25 vykusiame susirinkime dalyvavo net 46 bendrijos nariai (2 t., b.l. 65), iš to taip pat galima daryti išvada, kad informavimas apie bendrijos susirinkimą buvo tinkamas; jei ženklus skaičius bendrijos narių atvyko į susirinkimą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovai nežinojo apie susirinkimą. Ieškovų argumentai, kad jie buvo informuoti apie tai, jog pakartotinis susirinkimas vyks 2013-05-18 10 val., atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovų į bylą pateiktas skelbimas (ant balto lapo surašytas tekstas), kuriame pakartotinio susirinkimo data nurodyta 2013-05-18 (2 t., b.l. 7), nėra bendrijos valdybos ar kitų kompetentingų subjektų pasirašytas, jame nėra jokio antspaudo ir pan., tad jis negali būti laikomas tinkamu įrodymu, paneigiančiu byloje nustatytas faktines aplinkybes; tokį skelbimą galėjo surašyti bet kas ir bet kada, siekdamas neaiškių tikslų.

Tačiau tokie ieškovo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovo atstovė ir trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2013-05-25 susirinkime dalyvavo 48 asmenys, tačiau balsuoti buvo leista tik 46 nariams; už kelis mirusius bendrijos narius pasirašė jų giminaičiai, tačiau jiems nebuvo leista dalyvauti balsavime, tad ieškovų priekaištai dėl balsavusiųjų asmenų nepagrįsti; be to, kadangi tai buvo pakartotinis susirinkimas, kuriam esant sprendimų priėmimui pakanka ir 3 narių, tad už priimtus sprendimus balsavo daugiau negu pakankamai bendrijos narių. Teismas sutinka su šiais atsakovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, nes jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš pakartotiniame susirinkime dalyvavusių narių sąrašo (2 t., b.l. 78 - 85) matyti, kad jame pasirašė 48 dalyviai, tuo tarpu pats 2013-05-25 susirinkimo protokolas (2 t., b.l. 65 - 72) tvirtina, kad sprendimus priiminėjo tik 46 nariai. Kita vertus, 2013-05-25 vyko pakartotinis susirinkimas, kuriame sprendimams priimti iš esmės pakanka 3 narių (S.B. „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 37 p.), tuo tarpu ginčijamame susirinkime dalyvavo net 46 bendrijos nariai. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad aptariamas protokolas būtų suklastotas (CPK 178 str.), tad jų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Ginčo laikotarpiu galioję S.B. „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, patvirtinti S.B. „(duomenys neskelbtini)“ narių 2004-10-23 susirinkime (2 t., b.l. 33 - 42), jo 31.2 punktas nustatė, kad bendrijos narys gali būti pašalinamas iš bendrijos narių susirinkimo sprendimu, kai bendrijos narys pažeidžia bendrijos įstatus, bendrijos nustatytas vidaus tvarko taisykles, nevykdo savo pareigų ir prievolių ar grubiai pažeidžia bendrijos teisėtus interesus.

Konkretūs veiksmai, už kuriuos pašalinti ieškovai iš bendrijos narių sąrašo, nurodyti 2013-05-25 susirinkimo protokole, jo 3 punkte (2 t., b.l. 65 - 67). Teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovų, išskyrus S. P., pašalinimas iš bendrijos narių yra teisėtas ir pagrįstas. Protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti įrodymai. Visų pirma tai teismų įsiteisėję sprendimai (2 t., b.l. 86 – 105, 109 - 111), kurie šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.); šalių paaiškinimai, kita bylos medžiaga (2 t., b.l. 112 – 127, ir kt.). Ieškovai A. J., A. V. ir V. K. 2009-08-22 buvo nušalinti nuo bendrijos valdymo, tada į juos kreipėsi nauja bendrijos valdyba dėl bendrijos dokumentų ir turto perdavimo, tačiau jie šios prievolės (perduoti turtą ir dokumentus) nėra įvykdę iki pat šiol, nors tuo klausimu yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Antra, ieškovai A. J., A. V. ir V. K. dar 2009-08-22 būdami nušalinti nuo bendrijos valdymo ir neturėdami teisės šaukti bendrijos susirinkimų, 2010 m. ėmėsi neteisėtų veiksmų ir organizavo susirinkimus, kuriuose save pačius išrinko valdybos nariais ir pirmininku; vėliau, t.y. 2011 m., prasidėjus teisminiams ginčams dėl jų išrinkimo teisėtumo, dar nepasibaigus bylai, jie vėl neteisėtai organizavo susirinkimus, kuriuose save išrinko valdybos nariais, taip pat valdybos nariu buvo išrinktas ir Z. P., be to, neteisėtai buvo išrinka ir revizijos komisija, kurią sudarė B. J., R. M. ir B. E.. Toks ieškovų A. J., A. V. ir V. K. elgesys niekaip nesiderina su teise ir grubiai pažeidžia bendrijos interesus, jų elgesys iš esmės yra destruktyvus; toks jų elgesys yra nevienkartinis, tačiau tęstinis. Tas pats pasakytina ir apie kitus ieškovus – Z. P., B. J. ir R. M., kurie iš esmės sutiko dalyvauti (ir dalyvavo) ieškovų A. J., A. V. ir V. K. neteisėtuose veiksmuose bei sutiko būti išrinktais į valdybą ir revizijos komisiją. A. J. be teisėto pagrindo nutraukė derybas su AB Lesto, bendrijos nariams teikė klaidingą (melagingą) informaciją (2 t., b.l. 125 - 127), kas vėliau lėmė tinklų perdavimą ne AB Lesto, kaip buvo nuspręsta susirinkime, bet UAB „Solaura“. Taigi, bendrijos susirinkimas ieškovų atliktus veiksmus tinkamai įvertino ir pagrįstai bei teisėtai juos pašalino iš bendrijos narių. Ieškovų teiginys, kad jie buvo pašalinti iš bendrijos narių dėl to, jog bylinėjosi su bendrija, atmestinas kaip nepagrįstas. Minėta, byloje nustatyta, kad ieškovų elgesys buvo neteisėtas, destruktyvus, kuris buvo nevienkartinis, tačiau ilgai trunkantis, nėra vykdomos prievolės dėl turto ir dokumentų perdavimo teisėtiems valdymo organams dėl ko yra apribota efektyvi bendrijos veikla ir pan.

Tuo tarpu, kas liečia ieškovę S. P., tai pasakytina, kad byloje nenustatyta, jog ji būtų veikusi grubiai prieš bendrijos interesus ar nevykdžiusi kokių nors pareigų / prievolių bendrijai. Ji nebuvo ir nėra bendrijos valdybos narė ar revizijos komisijos narė, nenustatyta, kad ji būtų priėmusi kokius tai sprendimus, pažeidžiančius bendrijos interesus. Atsakovas teigia, kad ji buvo bendrijoje įdarbinta buhaltere, turėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, tačiau realiai jos netvarkė, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus ar apgaulingos apskaitos tvarkymo. Tačiau teismo nuomone, atsakovas šių aplinkybių neįrodė, teismui nėra pateikta jokių apkaltinamųjų nuosprendžių, kurie tvirtintų apie kokius nors ieškovės S. P. nusikalstamus veiksmus. Be to, jeigu S. P. būdama bendrijos buhaltere neatliko kokių tai veiksmų, būtų galima kalbėti apie jos tam tikrą kompetenciją, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo pašalinti ją iš bendrijos narių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dalyje dėl S. P. pripažintinas pagrįstu, tad tenkintinas, kitoje dalyje – atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies. Įvertinus pareikštą ieškinį ir jo tenkinimo apimtis, laikytina, kad sprendimas ieškovų naudai priimtas ne daugiau kaip 7 proc., atitinkamai atsakovo naudai - 93 proc. Tai reiškia, kad ieškovams priklauso 7 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – 93 proc.

Ieškovai iš viso sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio (1 t., 23, 2 t., b.l. 2), bei patyrė 1 000 Lt išlaidų teisinei pagalbai (3 t., b.l. 101 - 102). Ieškovai taip pat pateikė 2013-08-02 pinigų priėmimo kvitą (3 t., b.l. 100), kuris tvirtina, kad A. J. sumokėjo 100 Lt advokatei M. C., tačiau teismui nepateikta atstovavimo sutartis su šia advokate, tad teismas neturi pagrindo pripažinti, jog šios išlaidos yra patirtos su nagrinėjama byla. Taigi, pripažintina, kad ieškovai iš viso patyrė 1 288 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo turėtų būti priteisiama ieškovų naudai iš viso 90,16 Lt (1 288 Lt * 7 proc.).

Atsakovas iš viso patyrė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai (3 t., b.l. 103 - 104). Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovų turėtų būti priteisiama atsakovo naudai iš viso 2 790 Lt (3 000 Lt * 93 proc.).

Kadangi šalims vienai iš kitos turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, tad yra pagrindas šias sumas įskaityti ir galutiniai atsakovui iš ieškovų, išskyrus S. P., kurios interesai byloje iš esmės apginti pilna apimtimi, solidariai priteisti 2 699,84 Lt (2 790 Lt – 90,16 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai iš šalių priteistinos procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidos valstybei. Vilniaus rajono apylinkės teismas patyrė iš viso 96,35 Lt procesinių dokumentų siuntimo ir įteikimo išlaidų (teismo pažymos). Atsižvelgiant į šalių patenkintų reikalavimų proporcingumą, iš ieškovų, išskyrus S. P., valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumoje 89,66 Lt (96,35 Lt * 93 proc.), t.y. po 14,93 Lt iš kiekvieno ieškovo, išskyrus S. P.; iš atsakovo S.B. „(duomenys neskelbtini)“ priteistina suma - 6,74 Lt (96,35 L * 7 proc.), valstybei neviršija įstatymo nustatyto dydžio, nuo kurio išlaidos priteisiamos (10 Lt), tad šios išlaidos iš atsakovo į valstybės biudžetą iš viso nepriteistinos (CPK 96 str.).

Tretieji asmenys nepateikė teismui duomenų, kad jie būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, tad teismas dėl jų nepasisako.

Ieškovai A. J., Z. P. ir A. V. 2014-04-07 pateikė teismui prašymą ir prie jo pridėjo byloje nedalyvaujančių asmenų paaiškinimą; prašo prijungti prie bylos šiuos dokumentus ir skirti G. A. 1 000 Lt baudą už nepagarbą teismui. Teismas atkreipia dėmesį, kad šie duomenys teismui pateikti 2014-04-07, t.y. jau po to, kai teismas 2014-04-01 teismo posėdyje išnagrinėjo bylą ir atidėjo teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą. Tad teismas dėl šių duomenų nieko nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 95 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendė:

Priimti ieškovų A. J., A. V., V. K., B. J., R. M., Z. P. ir S. P. ieškinio atsisakymą dalyje dėl reikalavimo panaikinti S.B. „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-25 eilinio narių susirinkimo metu priimtą sprendimą (nutarimą), kuriuo nuspręsta pašalinti iš bendrijos narių B. E., ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Pripažinti S.B. „(duomenys neskelbtini)“ 2013-05-25 susirinkimo metu priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl S. P. pašalinimo iš bendrijos narių negaliojančiu nuo sprendimo priėmimo momento.

Ieškinį kitoje dalyje atmesti.

Ieškovui A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 400 Lt (keturių šimtų litų) baudą, iš šios sumos 200 Lt (du šimtai litų) skiriama atsakovui S.B. „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš ieškovų – A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2 699,84 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus ir 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui S.B. „(duomenys neskelbtini)“, j.a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kiekvieno ieškovo - A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) B. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Z. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 14,93 Lt (keturiolika litų ir 93 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.