Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19682-713/2017 pagal ieškovo S. D. D. ieškinį atsakovams H. K. ir L. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui eilę naujų įrodymų, kuriais siekia paneigti teismo padarytą išvadą dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovams, spręstina, kad apeliantė neturėjo galimybės šių įrodymų teismui pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima į bylą ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Bylos duomenimis, ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams kaip solidariesiems skolininkams dėl žalos atlyginimo. Kartu ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo tik L. K. vardu registruotam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą prašymą skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismui tenkinus, apeliantė (atsakovė) dėl jos pateikė atskirąjį skundą. Atskiruoju skundu apeliantė L. K. kvestionuoja skundžiamą nutartį teigiant, kad šiuo atveju nėra abiejų sąlygų, būtinų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, t. y. ieškinys pareikštas jos atžvilgiu yra nepagrįstas, tuo pačiu ieškovas neįrodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama pozicija, jog teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017). Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014), todėl ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-205-370/2017).Nors apeliantė teigia, kad ieškinys jos atžvilgiu yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad gaisras ir jo pasekmė – žala ieškovui kilo dėl gadinančio turtą patalpų poveikio, nors privalėjo tai padaryti, tačiau šiuo metu toks teiginys savaime nėra pagrindas išvadai, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovas įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, vien šios sąlygos nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi turi būtų nustatytas ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas.Apelianė ginčija ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino atsakovų elgesio sąžiningumo kontekste. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas galėtų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016). Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė ketina realiai perleisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Be to, nors ieškovas atsakovo H. K. nesąžiningumą įžvelgia tame, kad atsakovas neatlygina geruoju ieškovo patirtos žalos, vien minėtų teiginių nepakanka konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Pastebėtina, kad pats ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad atsakovas iš dalies yra atlyginęs patirtą žalą, be to, siūlė dalį ieškovo prašomos atlyginti žalos išmokėti dalimis. Minėtas aplinkybes patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateiktas AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese yra lygios. Ieškinio, kurio suma 5 660 Eur, pateikimas dviem atsakovams, ieškinyje nurodant, kad vienas iš atsakovų H. K. yra dirbantis asmuo, todėl gaunantis pastovias pajamas, ir nepateikus jokių įrodymų, kad atsakovai vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovų teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl nesant vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju negalimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį, kuria ieškovo S. D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinio pagrindu taikytos laikinosios pasaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitiems pastatams, adresu (duomenys neskelbtini), ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo S. D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutarties nuorašus išsiųsti šalims ir Turto arešto aktų registrui.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.