Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. eA2-480-227/2017 Teisėja Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03942-2015-9

2017 m. birželio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2417-956/2017 pagal pareiškėjo R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „Lesto“ teisių ir pareigų perėmėjas) ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas R. S. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015.Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-13 sprendimu patenkintas ieškovo AB „Lesto“ ieškinys ir iš jo priteistas 7 159,12 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Teigė, jog šios žalos jis neturi pagrindo atlyginti ir šią klaidą būtina ištaisyti, nes teismo padaryta klaida yra esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą. Atnaujinimo pagrindais nurodė tai, kad byloje niekas neįrodinėjo nei elektros apskaitos prietaiso rodmenų klastojimo, nei elektros energijos vagystės fakto. Nurodė, jog priešingai, ieškovo atstovė ir liudytojai teismo posėdyje parodė, jog tik viena plomba buvo ne tuo numeriu, o siekiant suklastoti rodmenis, būtina pažeisti visas plombas. Teigė, jog kitos elektros energijos apskaitos prietaiso plombos pažeistos nebuvo, todėl ieškinys turėjo būti atmestas. Nurodė, jog civilinei atsakomybei taikyti nėra įstatyme reikalaujamų aplinkybių viseto, nes nėra jo neteisėtų veiksmų, nėra rodmenų klastojimo, nėra galimybės naudotis elektros energija nemokamai, todėl teismo sprendimas neteisėtas, nes netinkamai taikytos teisės normos. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas buvo neperžiūrėtas apeliacine tvarka. Prašyme nurodė, kad trijų mėnesių terminą prašymui atnaujinti procesą praleido dėl institucijų darbo, jo pasitikėjimo Generaline prokuratūra, teisine valstybe ir teisingumu, vienerių metų terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi prašymą atmetė, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015 Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovės AB „Lesto“ ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovo priteisė 7159,12 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7159,12 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 161 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Lesto“ naudai; 5,04 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (civilinė byla Nr. e2-5052-488/2015 l. 61-63). Panevėžio miesto apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 12 d. gautas R. S. apeliacinis skundas, kurį Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi paliko nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartyje nurodyti apeliacinio skundo trūkumai (civilinė byla Nr. e2-5052-488/2015 l. 74-75; 80). Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartis ir 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis paliktos nepakeistos (civilinė byla Nr. e2-5052-488/2015 l. 132-135).Įvertino, kad pareiškėjas su prašymu atnaujinti procesą kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 3-6), t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau nepraleidęs naikinamojo 1 metų įstatyme numatyto termino. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl teiktų skundų pripažino svarbiomis, todėl pareiškėjo praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo atnaujino.Teismas nustatė, kad tiek 2014 m. gruodžio 10 d. patikrinimo metu, tiek 2015 m. spalio 13 d. teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. Nr. 1-38 įsakymu „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2013 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. kovo 14 d.; redakcija nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2016 m. kovo 8 d.) vienodai reglamentavo neteisėtą elektros energijos vartojimą (Taisyklių 8 punktas). Pažymėjo, kad Taisyklių 8 punkte numatyti atvejai, kuomet elektros energijos vartojimas laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu, tačiau tai nereiškia, kad teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, turi nustatyti visus Taisyklių 8 punkto sąvokos „neteisėtas elektros energijos vartojimas“ 1-3 punktuose nurodytus pažeidimus. Sprendė, kad teismas, priimdamas 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, taikė Taisyklių nuostatas, nustatė elektros skaitiklio pažeidimus ir tai, kad pareiškėjas (atsakovas) nevykdė Taisyklėse nustatytų pareigų. Darė išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. spalio 13 d. sprendimą, nepadarė teisės normos taikymo klaidos, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės dėl civilinės atsakomybės, liudytojų parodymų, teismo posėdžio garso įrašo nepatenka į pagrindo dėl proceso atnaujinimo esant aiškiai teisės normos taikymo klaidai ribas, todėl dėl jų atskirai nepasisakyta.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį, panaikinti 2015 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti ir patikrinti jo skundų pagrįstumą, nes be jokios priežasties, be jokio teisinio pagrindo, netinkamai taikant civilinę atsakomybę nesant pareiškėjo neteisėtų veiksmų iš jo priteista virš 7 000 Eur. Sprendimas neteisėtas, nes netinkamai taikytos teisės normos, pažeistos Civilinio kodekso, Taisyklių nuostatos. Teismo posėdyje buvo nustatyta, kad pareiškėjas negalėjo nemokamai naudotis elektros energija, nebuvo neteisėto prisijungimo, pareiškėjas rodmenų neklastojo, t.y. negalėjo vogti, atlikti neteisėtų veiksmų. Teisme nebuvo įrodinėjama, kad plombos būtų suklastotos, vagiama elektros energija, ieškovo liudytojai (parodymai garso įraše ir sprendime nesutampa) teisme teigė, kad pareiškėjas negalėjo vogti elektros energijos, rodmenys neklastoti, nustatyta, kad tik viena plomba buvo ne tuo numeriu, kitos plombos geros, jų visų nepažeidus atsukti rodmenų neįmanoma, o klastojimo ar vogimo faktui nustatyti ekspertizė nebuvo skirta. Byloje neįrodinėtas neužfiksuotas faktinis elektros energijos kiekis, nenustatytas žalos dydis. Taisyklių 8 punkte nurodoma, kas yra neteisėtas elektros energijos vartojimas, šio punkto 1-3 papunkčiuose aiškinama, kad neteisėtu vartojimu pripažįstama esant sugadintoms plomboms ir tokio sugadinimo vartotojui galint naudotis elektros energija nemokant arba atsukant rodmenis. Todėl reikia nustatyti net tik plombos suklastojimą, rodmenų atsukimą, bet ir galimybę vogti. Kadangi pareiškėjas neturėjo galimybės nemokamai naudotis elektros energija, faktinis elektros kiekis užfiksuotas, nebuvo padaryta žala, nėra pagrindo civilinės atsakomybės taikymui. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus; 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą; 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 365 str. 1 d., 368 str., 369 str. 2 d.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.Pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant 2015-10-13 sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo priteisimą bei elektros energijos pirkimą-pardavimą.Apeliantas teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015 buvo nustatyta, jog pareiškėjas negalėjo vogti elektros energijos, rodmenys neklastoti, nustatyta, kad tik viena plomba buvo ne tuo numeriu, kitos plombos geros, jų visų nepažeidus atsukti rodmenų neįmanoma, o klastojimo ar vogimo faktui nustatyti ekspertizė nebuvo skirta. Kadangi nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas turėjo galimybę nemokamai vartoti elektros energiją, nenustatytas rodmenų klastojimo faktas, todėl pareiškėjui pagal CK bei Taisyklių nuostatas negali kilti civilinė atsakomybė. Apeliantas nesutinka su materialinių teisės normų taikymu bei įrodymų vertinimu priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015. Kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kitokia pareiškėjo nuomonė dėl įrodymų vertinimo, liudytojų parodymų atitikimo garso įrašui, nėra pagrindas proceso atnaujinimui, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl to, ar egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 pagrindu, t.y. dėl teisės normos taikymo klaidos. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pastebėtina, kad apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad 2014 m. gruodžio 10 d. patikrinimo metu, tiek 2015 m. spalio 13 d. teismo sprendimo priėmimo metu galiojusios Taisyklės vienodai reglamentavo neteisėtą elektros energijos vartojimą, jų 8 punkte numatyti atvejai, kuomet elektros energijos vartojimas laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu. Taisyklių 8 punkte numatyti trys atvejai, kada pripažįstamas neteisėtas elektros energijos vartojimas; kai įrodoma, kad 1) asmuo savavališkai prijungė elektros energijos įrenginius ar imtuvus prie operatoriaus elektros tinklo ar elektros energijos vartotojo lokaliojo elektros tinklo ir vartojo elektros energiją; 2) elektros apskaitos prietaisai ar apskaitos schemos elementai akivaizdžiai sugadinti (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, įvadinės elektros apskaitos spintos (skydelio) ar kitų su elektros apskaita susijusių vietų plombos, klastotos elektros energijos apskaitos prietaiso ar elektros apskaitos schemos elementų gamintojo, metrologinės patikros ir (arba) operatoriaus plombos, naudotos mechaninės ar kitos priemonės, skirtos fiksuojamos elektros energijos kiekiui keisti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis; 3) elektros apskaitos prietaisas, elektros apskaitos schemos elementas paveiktas taip, kad tikrinant nebuvo įmanoma to pamatyti (paveikta sukuriant išorinį magnetinį lauką, elektros apskaitos prietaisų rodmenys atsukti atgal ar stabdyti specialiaisiais prietaisais, falsifikuoti elektros apskaitos prietaisai, matavimo transformatoriai, elektros imtuvai prijungti prieš elektros apskaitos sistemos įrengimo vietą ar pan.) ir dėl to neužfiksuotas faktinis patiektas elektros energijos kiekis. Tokiu atveju pripažintina, kad įrodžius, jog elektros energija buvo vartojama nors vienu iš šių būdų, pripažįstamas neteisėtas elektros energijos vartojimas. Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015-10-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, taikė Taisyklių nuostatas, nustatė elektros skaitiklio pažeidimus ir tai, kad pareiškėjas (atsakovas) nevykdė Taisyklėse nustatytų pareigų. Teismas minėtoje byloje įvertino faktines aplinkybes, kad AB LESTO darbuotojų atlikto patikrinimo metu 2014 m. gruodžio 10 d. buvo nustatyta, jog atsakovo name įrengto elektros skaitiklio Nr. 708755, metrologinės plombos yra pažymėti skaičiai „97/4“ , nors elektros skaitiklio pagaminimo metai yra 2007, todėl plombos atžyma turėtų būti „2007/4“, kad 2015-01-12 Panevėžio regiono klientų aptarnavimo centro elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktų svarstymo komisija pripažino buvus elektros skaitiklio gaubto plombų klastojimą ir nusprendė elektros suvartojimą atsakovui paskaičiuoti už metus remiantis Taisyklių 132.11, 132.12 punktais. Atkreiptinas dėmesys, kad toks skaičiavimas atliekamas konstatavus neteisėtos elektros energijos vartojimo faktą, kaip tai numatyta Taisyklių 60 punkte. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas laikėsi pozicijos, jog nebuvo be apskaitos prietaiso vartojama elektros energija, už kurią atsakovas būtų nesumokėjęs, tačiau elektros skaitiklio patikrinimo metu yra nustatyti pažeidimai, liudytojų A. S. ir V. S. parodymai, kad atsakovas trukdė jiems apžiūrėti patalpas, prie skaitiklio nebuvo palikta gedimo šalinimo metu paliktų plombų likučių, ieškovo veiksmai – siūlymas susitarti, nefiksuojant pažeidimo ir netiesioginiai grasinimai, bei atsisakymas pasirašyti aktą (kas yra užfiksuota vietos apžiūros akte), elektros skaitiklio detali apžiūra teismo posėdžio metu, patvirtino nustatytų elektros energijos naudojimo pažeidimų buvimą. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog visiškai nebuvo galimybės keisti ar kitaip įtakoti suvartotos elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis. Sprendime pažymėta, kad byloje pakanka duomenų konstatuoti (didesnė tikimybė, jog toks faktas buvo) priėjimo prie elektros apskaitos prietaiso galimybę, dėl ko galėjo būti keičiami skaitiklio parodymai. Tokiu atveju sprendimu yra konstatuota, jog elektros skaitiklio patikrinimo metu yra nustatyti pažeidimai (elektros skaitiklio gaubto plombų klastojimas) ir buvo sudaryta galimybė įtakoti suvartotos elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenis. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad minėtos aplinkybės atitinka vieną iš neteisėto elektros energijos vartojimo atvejų, nurodytą Taisyklių 8 punkto 2 papunktyje. Todėl, nors sprendimu nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl atsakovo veiksmų atitikimo minėtai nuostatai, tačiau negalima sutikti su apeliantu, kad padaryta aiški teisės klaida šių nuostatų netaikius. Taip pat pastebėtina, kad 2015-10-13 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, teismas vadovavosi ne tik Taisyklių, bet ir CK 6.383 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad pagal elektros energijos tiekimo sutartį vartotojas įsipareigoja užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų įrengimų tvarkingumą, o vartotojui sugadinus elektros energijos apskaitos prietaisą, pažeidus plombą, elektros energijos suvartojimas perskaičiuojamas pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Kadangi byloje buvo konstatuotas elektros energijos apskaitos prietaiso plombos pažeidimas, teismas sprendė, jog atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti apskaitos prietaiso, naudojamų plombų apsaugą, informuoti ieškovą apie plombuojamų vietų pažeidimus bei taikė jam civilinę atsakomybę. Buvo konstatuota, kad atsakovas nevykdė Taisyklėse nustatytų pareigų, kadangi vartodamas elektros energiją buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, neatitiko tvarkingo elektros energijos pirkėjo reikalavimų, nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių savo kaltę.Aplinkybė, kad apeliantas kitaip vertina byloje surinktus įrodymus, neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl teisės normos taikymo klaidos nustatymo, t.y. dėl bylos atnaujinimo pagrindo egzistavimo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negalima konstatuoti, jog priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5052-488/2015, būtų buvusi padaryta aiški teisės normos taikymo klaida dėl civilinės atsakomybės taikymo pareiškėjo atžvilgiu, todėl pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą pareiškėjo nurodytu pagrindu. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeista.