- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- 1-1554-1078/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- T. P.
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nuosprendžio priėmimo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
jis 2023 m. gruodžio 21 d., apie 16.39 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais veiksmais T. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. P. kaltu prisipažino ir nurodė, kad dieną prieš įvykį buvo išgertuvės, ryte jautėsi blogai, todėl dar išgėrė ir užmigo. Atsibudęs po pietų, jautėsi gerai, todėl nusprendė nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Manė, kad jau gali vairuoti. Vairuodamas jautėsi gerai, nemanė, jog vairuodamas vingiuoja, tačiau, jeigu liudytojai, kurie matė, kad jis vairuodamas automobilį vingiavo po kelią, sako, kad taip buvo, tai matyt taip ir buvo. Nėra pagrindo netikėti liudytojais. Kaltinamasis nurodė, kad jis pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, pradžioje gydėsi Karoliniškių psichiatrijos centre, vartojo vaistus, tačiau šiuo metu jau gyvena ir gydosi (duomenys neskelbtini), čia reabilitacija trunka nuo 10 iki 18 mėnesių, tikisi, kad praėjęs reabilitaciją gebės savarankiškai gyventi, tęsti gyvenimą ne reabilitacijos centre, rūpintis dukra. Nusprendė dalyvauti reabilitacijos programoje, nes suprato, kad nebesusitvarko su savo liga – priklausomybe, su savo emocijomis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti jį laiduotojos – jo motinos atsakomybėn. Nurodė, kad mama apie jo padarytą nusikaltimą žinojo seniai, iš pradžių nenorėjo, kad mama būtų laiduotoja, nes nenorėjo jos įtraukti į šitą reikalą, bet po to pati mama pasisiūlė laiduoti už jį. Nurodė, jog su mama labai daug bendrauja, per mėnesį ji du kartus atvažiuoja pas jį į Vilnių, kartu leidžia laiką, taip pat daug bendrauja telefonu. Mama jam yra pats artimiausias žmogus, kurio nuomonė, pastabos yra itin svarbios, todėl ir yra įsitikinęs, kad mama jam galės padaryti teigiamą įtaką. Mama jį palaiko sveikimo kelyje, ji taip pat supranta, kad jis turi priklausomybės ligą, palaiko jo pasiryžimą gydytis. Su mama apie nagrinėjamą įvykį daug kalbėjo.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis T. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 16.30 val., jis važiavo jam priklausančiu automobiliu „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jautėsi gerai. Važiuojant (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė, kad jis yra neblaivus. Pirmu pūtimu jis įpūtė 2.68 promiles, antru pūtimu dar daugiau. Jam priklausantis automobilis iš karto buvo nuvežtas į saugomą automobilių aikštelę. Dėl šio poelgio, jis labai gailisi, neplanavo niekur toli važiuoti, lengvabūdiškai tikėjosi, kad be jokių problemų pasieks savo kelionės tikslą. Dėl girtumo jis su pareigūnais nesiginčijo ir sutiko su alkotesterio parodymais. Jis supranta, kad dėl tokio jo padaryto nusikaltimo gali būti konfiskuotas jam priklausantis automobilis, tačiau atsižvelgiant į jo vertę, prašytų spręsti dėl automobilio dalies vertės atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Mano, kad proporcinga būtų konfiskuoti 7000 eurų pinigų sumą (T. 1, b. l. 94-95, 97-100, 111-112).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S.–Š. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 16.30 val., važiuojant (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), nusileido į Vakarinį aplinkkelį. Nusileidusi viaduku į (duomenys neskelbtini), pastebėjo „Toyota“ markės pilkos spalvos automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas keistai važiavo. Vairavimas buvo tai stabdantis, tai vairuotojas blaškėsi per vieną kelio važiuojamąją dalį, tai per dvi. Jai tai sukėlė įtarimą, kad galimai automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Kadangi automobilis važiavo prieš ją, o ji jam važiavo iš paskos, tai nematė, kas vairavo automobilį ir kiek automobilyje buvo asmenų. Privažiuojant (duomenys neskelbtini), minėto automobilio vairuotojas ėmė rodyti posūkį į dešinę pusę, tačiau važiavo tiesiai, nesuko. Tai jai sukėlė dar didesnių įtarimų. Tuomet ji nutarė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešti apie keistai važiuojantį automobilį. Atsiliepusiai operatorei pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, nurodė automobilio markę, valstybinį numerį, po ko operatorė sujungė ją su policija. Privažiavus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „Toyota“ automobilio vairuotojas nusuko į kairę, į minėtą (duomenys neskelbtini). Ji važiavo jam iš paskos visą laiką, iš akių paleidusi nebuvo. Pravažiavus (duomenys neskelbtini), „Toyota“ automobilio vairuotojas (duomenys neskelbtini) sankryžoje, užsuko į kairę pusę, ji važiavo jam iš paskos, ir tuo metu iš Viršuliškių pusės juos pasivijo su švyturėliais policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Ji matė, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas policijos pareigūnų buvo stabdomas, taip pat matė, kad „Toyota“ automobilio vairuotojas dar spėjo nusukti į Buivydiškių gatvę ir ten už stotelės sustojo (T. 1, b. l. 12-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas M. S. nurodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 16:35 val., dirbo kartu su Vilniaus apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialios parengties skyriaus specialistais L. M. bei A. K.. Minėtu laiku iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), su „Toyota“ automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris įtartinai manevruoja, vingiuoja po kelią. Budėtojo buvo nurodyta, jog „Toyota“ vairuotojui iš paskos važiuoja pranešėja. Įsijungus garso švyturėlius, nuvykus į budėtojo nurodytą gatvę, budėtojo nurodytas „Toyota“ automobilis buvo pastebėtas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur automobilis ir buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairavo T. P. Vyras automobilyje buvo vienas, akivaizdžiai neblaivus. T. P. buvo paklausta, ar jis šiandieną vartojo alkoholį, vyras atsakė neigiamai, nors nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Ištraukus iš automobilio raktelius, T. P. buvo nuvestas į tarnybinį automobilį ir pasodintas į laikino sulaikymo kamerą. Tuomet asmeniui buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas, antru pūtimu vyras pripūtė 2,84 promiles. Nustačius, kad T. P. yra neblaivus, į įvykio vietą buvo iškviestas tralas dėl automobilio nuvežimo į saugojimo aikštelę. T. P. įvykio vietoje agresyvus nebuvo, vykdė visus jo ir kolegų nurodymus, susijusius su įvykio įforminimu (T. 1, b. l. 22-25).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas L. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d., apie 16 val. 35 min., iš Vilniaus apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), „Toyota“ Corolla modelio automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įtartinai manevruoja kelyje, darydamas staigius manevrus, vingiuoja per kelias eismo juostas, galimai šią transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo. OVS budėtojas pasakė, jog automobilio „Toyota“ vairuotojui iš paskos važiuoja pranešėja moteris, kuri jį seka ir pranešinėja apie situaciją, kur link transporto priemonė juda. Gavę tokį pranešimą, iš karto reagavo į situaciją, buvo įjungti garso švyturėliai ir nuvykta į budėtojo nurodytą gatvę link (duomenys neskelbtini). OVS budėtojo nurodytas „Toyota“ Corolla automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas važiuojantis (duomenys neskelbtini) šalia (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, kur transporto priemonė apie 16.35 val. ir buvo sustabdyta. Sustabdžius transporto priemonę, nustatyta, kad automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. P. Vyras automobilyje buvo vienas ir atrodė akivaizdžiai neblaivus, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, kalbėdamas nuolat painiojosi aplinkybėse, mintis dėstė nenuosekliai, nesugebėjo paklaustas paaiškinti nei iš kur vyko, nei kur važiavo. Kilus pagrįstiems įtarimams, kad asmuo galimai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairuotojo T. P. buvo paklausta, ar jis šiandien vartojo alkoholį, į ką T. P. atsakė neigiamai, nors nuo jo aiškiai sklido stiprus alkoholio kvapas. T. P. buvo pasakyta, kad kilus įtarimams dėl galimo jo neblaivumo, jis bus patikrintas alkotesteriu. Buvo ištrauktas iš automobilio raktelis, T. P. buvo nuvestas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, atlikta asmens dalinė išorės apžiūra dėl draudžiamų daiktų turėjimo bei asmuo patikrintas per policijos informacinių sistemų duomenų bazes. Tuomet asmeniui alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu tikrinimu 16.39 val. T. P. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas, antru tikrinimu 16.56 val. T. P. nustatyta 2,84 promilės. Neblaivumo nustatymo aktą pildė jis, dėl girtumo vairuotojas su pareigūnais nesiginčijo, sutiko su alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo akte pasirašė (T. 1, b. l.18-20).
Iš 2023 m. gruodžio 21 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad T. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai; prietaisu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113, patikros sertifikato Nr. 1989753, atliktas pirmasis tikrinimas – 16.39 val. nustatytas 2,68 promilės neblaivumas; atliktas antrasis tikrinimas – 16.56 val. nustatytas 2,84 promilės neblaivumas. T. P. neblaivumo nustatymo akte pasirašė (T. 1, b. l. 33-34).
Iš 2023 m. gruodžio 21 d. alkotesterio ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113 išrašo nustatyta, kad T. P. nustatytas 2023 m. gruodžio 21 d., 16:39:47 val., 2,68 promilių neblaivumas,16:57:55 val. 2,84 promilių neblaivumas (T. 1, b. l. 35-36).
Iš 2024 m. sausio 2 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėti 3 vnt. pareigūnų „BODY“ kameromis filmuoti ir užfiksuoti vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 30-32).
Iš 2023 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas skambučio garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 27-29).
Iš 2023 m. gruodžio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas, aprašytas ir nufotografuotas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 37-73).
Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, jog automobilio „Toyota Corolla“, kurio VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojas-savininkas yra T. P.(T. 1, b. l. 49).
Iš VšĮ ,,Emprekis" duomenų nustatyta, jog vidutinė lengvojo automobilio „Toyota Corolla“ 1.6 (sedanas, benzinas, variklio darbinis tūris 1598 cm³) 2018 metų laidos, (2023-12 leidinys), 2016-2019 metų gamybos periodo vertė Lietuvoje su PVM yra 15350 eurų (T. 1, b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme T. P. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš sėsdamas už vairo, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos betarpiškai vairavimo faktą mačiusios liudytojos E. S.–Š. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų policijos pareigūnų M. S., L. M., kurie ne tik tiesiogiai matė vairavimo faktą, tačiau ir iškart sustabdę T. P. vairuotą automobilį, bendravo su juo bei matė ir įvertino T. P. neblaivumo požymius ir tikrino jo neblaivumą, „Draeger Alcotest 7510“ alkotesterio rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog asmeniui 2023 m. gruodžio 21 d., 16:39:47 val., nustatytas 2,68 promilių neblaivumas,16:57:55 val. 2,84 promilių neblaivumas, policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašuose ir šių įrašų apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad T. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl T. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. T. P. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, tačiau paskirtas baudas susimokėjęs, kas rodo, jog nevengia atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo T. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto taikymo, būtina pažymėti, jog nagrinėjama nusikalstama veika susijusi su nesaikingu alkoholio vartojimu. Pats kaltinamasis teisme neneigė, jog turi priklausomybę alkoholiui, kritiškai vertino savo situaciją, nurodydamas, jog supranta, kad pats negali įveikti šios priklausomybės, dėl ko šiuo metu dalyvauja reabilitacijos programoje ir gyvena reabilitacijos centre. Šiuos kaltinamojo teiginius patvirtina ir į bylą pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 48). Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, t. y. kad nors praeityje T. P. ir buvo teistas, tačiau šiuo metu teistumas išnykęs, kas leidžia spręsti, jog asmuo gebėjo pasidaryti išvadas dėl savo priešingo teisei elgesio, jo nekartoti, taip pat tai, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos, kuriai įtakos turėjo kaltinamojo priklausomybė alkoholiui, kaltinamasis kritiškai įvertino situaciją ir savo būseną bei ėmėsi realių veiksmų siekdamas šią priklausomybę įveikti, leidžia teismui manyti, jog T. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti T. P. laiduotoja jo motiną T. A. P.. Teismo posėdyje ji paaiškino, kad būtent ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes juos sieja artimas ryšys. Nors jie gyvena skirtinguose miestuose, bet ji yra pasiryžusi, jei prireiks, po to, kai sūnus baigs reabilitaciją reabilitacijos centre, atvažiuoti ir apsigyventi kartu su sūnumi, kad galėtų jį kontroliuoti, jeigu to tik prireiks. Yra įsitikinusi, kad sūnus jau yra pasidaręs reikiamas išvadas, nes jis pats pasiryžo praeiti reabilitaciją, tai buvo jo paties siekis ir nusiteikimas. T. A. P. nurodė, kad jie tarpusavy labai daug šnekėjo apie įvykį, apie priklausomybę alkoholiui. Ji labai neigiamai vertina sūnaus poelgį, kad jis vairavo būdamas neblaivus, kadangi suvokia, kokios baisios pasekmės galėjo dėl to kilti. Paaiškino, kad iš pradžių jos sūnus nuo jos slėpė, kad turi problemų dėl alkoholio, bet po įvykio ji ir pati suprato, ir jis pats viską paaiškino. Ji yra pasirengusi visapusiškai padėti sūnui, kartu su juo gyventi, kontroliuoti jį, jeigu prireiks.
Kaip ir minėta, teismas priimdamas sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi, galimybė daryti įtaką kaltinamajam yra viena aplinkybių, į kurias teismas turi atsižvelgti. Ši aplinkybė yra nukreipta į ateitį ir dažnai laiduotojas negali pasakyti, kokiais konkrečiais veiksmais jis darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl teismas negali iš jo reikalauti didelio konkretumo. Ši aplinkybė labiau nustatoma atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, jo veiklos pobūdį, jo ryšius su kaltinamuoju. Keliant didelius įtakos darymo ateityje reikalavimus gali susidaryti tokia situacija, kuomet BK 40 straipsnio nebus galima taikyti. Kita vertus, laiduotojas niekada nuolat nebus su kaltinamuoju, jis turi ir savo gyvenimą, ir netgi laiduotojui labai detaliai nurodžius savo įtakos kaltinamajam veiksmus, kaltinamasis gali padaryti nusikaltimą laiduotojui apie tai nežinant (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-566-654/2019).
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės, susijusios su T. A. P., sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja T. A. P. yra verta teismo pasitikėjimo: neteista, nebausta administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinanti T. P. elgesį, negalinti jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad T. A. P. yra patikima ir tinkama laiduotoja, kuri gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant T. A. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant T. A. P. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienų metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojos santykių pobūdį, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką T. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje T. P. nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio KET pažeidimą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2.68 prom.) kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), taip pat į tai, kad būdamas tokios būsenos jis vairavo transporto priemonę darbo dienos metu judriomis miesto gatvėmis, taip keldamas itin didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimas vidurkiui. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2024 m. sausio 12 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. P. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. P. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Pagrindų netaikyti šios poveikio priemonės ar vietoj automobilio konfiskacijos taikyti konfiskuotino turto vertės ar jos dalies konfiskaciją, teismas šioje baudžiamojoje byloje nenustatė.
Dėl kitų klausimų
T. P. 2024 m. sausio 12 d. paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, kurią vykdant paimtas jos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po nuosprendžio įsiteisėjimo naikintinos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. prokurorės Renatos Čepkauskės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas T. P. priklausančiam automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio terminas pratęstas teismo nutartimi, visiškai apribojant nuosavybės teisę, paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Bodycam vaizdo ir BPC garso įrašai, perkelti į DVD laikmeną, laikoma voke prie galinio 1 tomo bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktini byloje;
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
T. P. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos T. A. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 metams 6 mėnesiams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti T. P. baudžiamojo poveikio priemones:
- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams 3 trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 12 d.
- turto konfiskavimą ir konfiskuoti T. P. priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).
T. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomo byloje, voke prie galinio 1 tomo viršelio) ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus T. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu Akcinei bendrovei „Regitra“.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. prokurorės Renatos Čepkauskės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą T. P. priklausančiam automobiliui „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- Bodycam vaizdo ir BPC garso įrašus, perkeltus į DVD laikmeną, laikomą voke prie galinio 1 tomo bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti byloje;
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
1. Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.