Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1344-595/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-07
Bylos Nr.: eI3-1344-595/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03906-2020-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Egidija Puzinskaitė
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus m. savivaldybės administracija
Pareiškėjas: UAB „Jurdas“

Kategorijos

17.6pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI3-1344-595/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03906-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 17.6; 55.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui K. P.,atsakovo atstovei I.K.,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, dėl privalomojo nurodymo išaiškinimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Jurdas“ (toliau – ir UAB „Jurdas“, ir bendrovė) skundu prašo panaikinti 2020-10-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą (toliau- ir Išaiškinimas) ir įpareigoti atsakovę pateikti išsamų privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą.

Skunde nurodo, kad statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo išardytos dangos vykdant statybos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018-09-14 išduotą statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas pritaikant patalpas neįgaliesiems. Statybos darbų vykdymui Vilniaus m. savivaldybės administracija išdavė leidimą aptverti ir kasti pritaikant patalpas neįgaliesiems 2018-10-22 Nr. AK-3812/42/2018. Vykdant statybos darbus paaiškėjo, jog lietaus vanduo užpila gyvenamojo namo sienas ir pamatus, todėl infiltracinių šulinių pastatymui Vilniaus m. savivaldybė išdavė dar vieną leidimą kasti 2019-08-09 Nr. AK-2244/42/2019. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius raštu 2019-10-24 Nr. A51-102006/19(2.9.1.28E-INF) informavo bendrovę, jog už uždelsimą atstatyti ginčo dangas (privažiavimo kelią ir šaligatvį) yra skaičiuojama rinkliava - 270 Eur vienai parai (kadangi kiemo danga priskiriama D1 kategorija). Dangų atstatymo terminas buvo nustatytas leidime kasti Nr. AK-2244/42/2019, tai yra nuo 2019-09-02. Nurodytai dienai Infrastruktūros skyrius buvo priskaičiavęs 13 500 eurų sumą už delsimą atstatyti ginčo dangą. Pareiškėja nedelsiant atstatė dangas ir apie tai informavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrių. Vilniaus m. savivaldybės administracijos infrastruktūros skyrius, atlikęs dangų atstatymo darbų patikrinimą, 2020-01-22 dieną kreipėsi į Inspekcią su pareiškimu Nr. A51- /20(2.9.1.28E-INF) apie tai, jog pareiškėja atliko privažiavimo kelio su šaligatviu kapitalinį remontą neturint nustatyta tvarka parengto dangų kapitalinio remonto aprašo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus sutikimo. 2019-12-04 Inspekcija surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK- 2495(23.31), kuriame konstatavo, jog šalia gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, dėl ko 2019-12-19 dieną priėmė savavališko statybos aktą Nr. SSA-00-191219-0008. Inspekcija 2020-02-28 priėmė ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061 (toliau - ir Nurodymas), kuriuo pareiškėja buvo įpareigota nugriauti statinį - išardyti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengtą plokščią 189,61 kv.m. ploto su trinkelių danga horizontalų statinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. 2020-10-02 pareiškėja kreipėsi į atsakovę su prašymu išaiškinti, kaip jai atstatyti statybvietę ar įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 5 dalyje numatytas nuostatas, susijusias su savavališkos statybos legalizavimu.

Skunde pažymi, kad kelių statybos ir remonto rūšis reglamentuoja specialusis teisės aktas - Kolegialių institucijų 2008-01-09 įsakymas Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR01:2008 „Automobilių keliai" patvirtinimo". Pagal minėto reglamento 1 priedo (KTR1.01:2007) 5 dalį, statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai keičiami kelio viršutiniai sluoksniai, yra priskiriama paprastojo remonto darbams. Pareiškėja pakeitė privažiavimo kelio viršutinį sluoksnį atstatydama nusidėvėjusį kelio paviršių.

Atsakovė ginčijamame rašte pažymėjo, jog pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatas asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau- ir Statybos įstatymas) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyta, kad tokio pobūdžio darbams, kuriuos atliko pareiškėja, būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, dėl ko Vilniaus m. savivaldybė neturi galimybės svarstyti ir tokio statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimo.

Pareiškėjos vertinimu atsakovė neišsamiai ir neproporcingai aiškina pareiškėjos teises ir pareigas - pareiškėja siekia įteisinti savavališką statybą, tačiau atsakovės nurodytų veiksmų pareiškėja negali atlikti, o nurodyti veiksmai nesukeltų ir jokių teisinių padarinių, nes Vilniaus m. savivaldybė neturi pagrindo išduoti statybą leidžiančio dokumento, kai jis nėra reikalingas. Tokiais veiksmais atsakovė netinkamai įgyvendina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau- ir Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintus išsamumo, objektyvumo ir proporcingumo principus, pareiškėja yra atsidūrusi visiškoje teisinio neapibrėžtumo padėtyje.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, kad toks privalomojo nurodymo išaiškinimas nustato jai neapibrėžtas teises ir pareigas - Vilniaus miesto savivaldybė ketina bausti pareiškėją už tai, jog ji neatstato privažiavimo kelio dangos, o atsakovė - privažiavimo kelią pavadina „automobilių stovėjimo aikštele" ir ketina bausti už tai, jog pareiškėja to privažiavimo kelio nepašalina. Atsakovė ginčijamu išaiškinimu taip pat nurodo atlikti pareiškėjai veiksmus, kurių pareiškėja atlikti negali, nes teisės aktai tokių veiksmų atlikimo galimybės nenustato.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus, skunde nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad skundžiamu raštu pateikė išsamius atsakymus į pareiškėjos klausimus teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir remdamasi Priežiūros įstatymo nuostatomis. Skundžiamame rašte aiškiai ir suprantamai išaiškinta dėl pareiškėjos privalomų pagal Privalomojo nurodymo reikalavimus atlikti veiksmų. Dėl ko pareiškėjos teiginiai, kad Inspekcija „neišsamiai ir neproporcingai aiškina pareiškėjos teises ir pareigas“, yra visiškai nepagrįsti.

Nurodo, kad pareiškėjos argumentai ir teiginiai, kad jos atliktai statybai nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas yra nepagrįsti, neatitinkantys teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja klaidina teismą nurodydama faktus iškraipančią informaciją, pirmiausia dėl to, kad Privalomojo nurodymo vykdymas susijęs su plokščio horizontalaus inžinerinio statinio (nesudėtingas, II gr. inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m2 su trinkelių danga) išardymu, o ne su automobilių stovėjimo aikštelės ar privažiavimo kelio pašalinimu. Ginčijamu Inspekcijos raštu nebuvo nurodyta atlikti pareiškėjai veiksmų, skundžiamu Inspekcijos raštu pateikti atsakymai į pareiškėjos prašyme pateiktus klausimus.

Atsakovės vertinimu pareiškėja nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, kuris patvirtintų, kad skundžiamas atsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nemotyvuotas ar nepagrįstas. Skunde nurodyti argumentai, kuriais pareiškėja iš esmės nesutinka su Privalomuoju nurodymu, nors tai nėra ginčo objektas. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas ir turi būti pareiškėjos vykdomas, dedant tam visas pastangas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad Statybos techninio reglamento 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nustatyta kad, plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (<...>, aikštelės ir kt.), kurių plotas yra >100 kv. m. ? 10000kv. m, priskiriami II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Inspekcija priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061, versija 2, priimta 2020-02-28, kuriuo UAB „Jurdas“ buvo įpareigota nugriauti statini? - išardyti savavališkai, neturint statyba? leidžiančio dokumento, įrengtą plokščią 189,61 kv. m. ploto su trinkelių danga horizontalu? statini?, esanti? (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybviete?.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 str. ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 d. 1.2. punktu statybos leidimas privalomas statant II grupės nesudėtiną naują statinį mieste. Statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai, o pastato paprastojo remonto projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.0:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 punkto 6 dalimi projektuojant žemės sklype (teritorijoje), kurio nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise nevaldo statytojas (užsakovas) – reikalingas šio žemės sklypo (teritorijos) savininkų sutikimas – šiuo konkrečiu atveju - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimas.

Administracija pažymi, kad pareiškėjai skirta 13 500 Eur rinkliava už pavėluotai baigtus/uždelstus darbus (darbai turėjo būti baikti iki 2019-09-02) nėra niekaip susijusi su Inspekcijos 2020-02-28 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061, kuriuo UAB „Jurdas“ buvo įpareigotas nugriauti statini? - išardyti savavališkai, neturint statyba? leidžiančio dokumento, įrengtą plokščią 189,61 kv. m. ploto su trinkelių danga horizontalu? statini?, esanti? (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybviete?.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečio suinteresuoto asmens atstovė su skundu nesutiko atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl Inspekcijos 2020-10-22 rašto „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimo“ teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėja kelia išvestinį reikalavimą prašydama įpareigoti Inspekciją pateikti išsamų privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą.

Bylos duomenimis nustatytos šios faktinės aplinkybės reikšmingos ginčo sprendimui.

Administracija 2018-09-14 išdavė statybos leidimą Nr. LSKR-01-180914-00110, kuriuo buvo patvirtintas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įėjimo į rūsį kapitalinio remonto projektas pritaikant patalpas neįgaliesiems. Šių darbų vykdymui 2018-10-22 Administracija išdavė leidimą aptverti ir kasti pritaikant patalpas neįgaliesiems Nr. AK-3812/42/2018.

Pareiškėja kreipėsi į Administracija 2019-05-13 raštu Nr. A348-613/19 „Prašymas išduoti prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas“. Administracija 2019-05-28 raštu Nr. A256-597/19(2.9.4.9E-UK7) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ atsakė, kad buvo nuspręsta, jog prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nebus išduodamos. Be kita ko, pareiškėja informuota, kad turi kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2019-11-01, atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį.

2019-08-09 buvo išduotas leidimas kasti Nr. AK-2244/42/2019, nurodant darbų rūšį – lietaus nuotekų infiltraciniai šuliniai. Pareiškėja kreipėsi į Administracija 2019-08-13 raštu Nr. A50-22841/19 „Prašymas išduoti esamų dangų atstatymo sąlygas“. Administracijos Infrastruktūros skyrius 2019-09-18 raštu Nr. A256-1111/19(2.0.4.9E-INF) „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų išdavimo“ atsakė, kad prašymas išduoti prisijungimo prie komunikacijų sąlygas netenkinamas, prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos nebus išduodamos. Be kita ko, Pareiškėja informuota, kad turi kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2019-11-01, atkasti pažeistus medžių kamienus ir atstatyti visas pažeistas dangas į pradinę padėtį.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2019-10-23 raštu Nr. A51-102006/19(2.0.4.9E-INF) „Dėl dangų atstatymo po lietaus nuotekų infiltracinių šulinių įrengimo (duomenys neskelbtini)” informavo Pareiškėją, kad „<...>Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyrius 2019-08-09 UAB „Sorentus projektai“ išdavė leidimą kasti Nr. AK-2244/42/2019 lietaus nuotekų infiltraciniams šuliniams įrengti ties (duomenys neskelbtini). Leidimas kasti galiojo iki 2019-09-02. Šio projekto užsakovas UAB „Jurdas“. Informuojame Jus, kad UAB „Sorentus projektai” paskaičiuota rinkliava už uždelstus darbus – 270 EUR vienai parai (kiemo danga – D1 kategorija) virš nustatyto leidime kasti Nr. AK-2244/42/2019 termino, tai yra nuo 2019 metų rugsėjo mėn. 2 dienos iki pilno dangų atstatymo datos. Šiai dienai (delspinigiai už 50 dienų) paskaičiuota 13 500 eurų“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyrius 2019-11-05 raštu Nr. A51-106303/19 (2.9.1.28-INF) informavo Inspekciją, kad Savanorių pr., ties daugiabučiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) valstybinėje žemėje UAB „Jurdas“ savavališkai įrengė automobilių stovėjimo aikštelę be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto.

Inspekcijos vyriausioji specialistė, atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės 2019-11-05 raštą, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir surašė 2019-12-04 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2495 (23.31), kuriame užfiksavo, kad prie pastato įrengta automobilių stovėjimo aikštelė valstybinėje žemėje be nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, kurios gabaritai – 5,30 x 28,70 m, su 3 vnt. papildomų aikštelių (iki šaligatvio), kurių gabaritai 2,50 x 5,0 m. Nustačius, kad statyba vykdoma savavališkai, 2019-12-19 UAB „Jurdas“ surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-191219-00058, 2019-12-19 privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-00-191219-00056 ir privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061, kuriuo UAB „Jurdas“ įpareigota iki 2020-06-19 savo lėšomis nugriauti, išardyti savavališkai įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę ir 3 vnt. pėsčiųjų takų ir sutvarkyti statybvietę.

Atsižvelgusi į UAB „Jurdas“ 2020-01-16 paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad minėtu adresu UAB „Jurdas“ įrengė ne automobilių aikštelę, bet privažiavimo kelią su šaligatviais, Inspekcija atliko duomenų dėl statinio - automobilių stovėjimo aikštelės patikslinimus 2019-12-19 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-191219-00058, nurodant, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento įrengtas plokščiasis horizontalus inžinerinis statinys (nesudėtingas, II gr. inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), surašyta savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-191219-00058 Versija Nr. 2 ir atitinkamai patikslinimai atlikti 2019-12-19 privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061, surašyta privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061 Versija Nr. 2, kuriame patikslintas nurodymas bendrovei iki 2020-06-19 nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, išardyti savavališkai neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengtą plokščią horizontalų inžinerinį statinį (nesudėtingas, II gr. inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Pakoreguoti dokumentai bendrovei išsiųsti Inspekcijos 2020-02-28 raštu Nr. 2D-2842 „Dėl dokumentų siuntimo“.

2020-10-02 pareiškėja kreipėsi i? Inspekciją su prašymu išaiškinti privalomojo nurodymo įvykdymą. Rašte prašoma išaiškinti ar aikštelės dangos pašalinimas iki buvusio privažiavimo kelio ribų bus tinkamas privalomojo nurodymo įvykdymas, o jei toks privalomojo įgyvendinimo būdas nėra tinkamas, prašo nurodyti, kaip turi būti įvykdytas privalomasis nurodymas bei atstatomos Vilniaus m. Savivaldybės nurodytos privažiavimo dangos. Taip pat prašė informuoti, ar šiems veiksmams atlikti yra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

2020-10-28 Inspekcija pateikė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-191219-00061 išaiškinimą. Išaiškinime Inspekcija nurodė, jog pareiškėja privalo išardyti savavališkai įrengtą inžinerinį statinį (privažiavimo kelio dangą) valstybinėje žemėje.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Inspekcija 2020-10-28 pateikė formalų atsakymą, kuriame nurodė, jog pareiškėja turi pašalinti dangas, tačiau jei pareiškėja atliktų tokius veiksmus, kita valstybės institucija nedelsiant reikalautų atstatyti dangas ir reikalautų sumokėti 13 500 eurų už delsimą atstatyti ginčo dangą, o nurodyti atsakovės veiksmai, kuriuos turėtų atlikti pareiškėja įteisindama neteisėtą statybą, prieštarauja Lietuvos teisės aktų nuostatoms, nes tokio pobūdžio darbams, kuriuos atliko pareiškėja nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas, o Savivaldybė neturi pagrindo svarstyti tokio statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimo.

Pažymėtina, kad šios bylos ginčo objektas yra Inspekcijos raštas, kuriuo pareiškėjai buvo išaiškintas privalomojo nurodymo įvykdymas, o ne privalomasis nurodymas ar Inspekcijos konstatuota pareiškėjos atliktų statybos darbų rūšis. Atsižvelgiant į tai teismas vertins tik Inspekcijos rašto ir jame pateiktos informacijos atitikimą teisės aktų reikalavimams, o ne savavališkos statybos akto ar Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą. Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos konstatuota statybos rūšimi privalomajame nurodyme, turėjo teisę šiuos administracinius aktus teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti, tačiau šia teise, per teisės aktų nustatytus terminus nepasinaudojo ir šių aktų neskundė, todėl jie yra galiojantys ir priverstinai vykdytini dokumentai, o privalomasis nurodymas visa apimtimi yra galiojantis ir privalo būti vykdomas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-07-09 įsakymu Nr. 349 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 10.2 papunktyje nustatyta, kad vienas iš Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Inspekcija įgyvendindama 10.2 papunktyje nurodytą tikslą vadovaujasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Priežiūros įstatymas nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teisės. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalyje pateiktos statybos valstybinės priežiūros sritys, viena iš jų privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimas (8 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius:1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę;3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Ginčo atveju Inspekcijai nustačius, kad pareiškėja neturėdama statybos leidimo savavališkai įrengė – plokščią horizontalų inžinerinį statinį (nesudėtingas, II grupės inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga) surašė savavališkos statybos aktą ir privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota išardyti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, įrengtą plokščią horizontalų inžinerinį statinį (nesudėtingas, II gr. inžinerinis statinys, užstatytas plotas 189,61 m² su trinkelių danga) valstybinėje žemėje šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Inspekcijos rašte pagrįstai pateiktas išaiškinimas, kad bendrovė turi vykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus taip kaip jame nurodyta: išardyti savavališkai įrengtą inžinerinį statinį valstybinėje žemėje. Inspekcija neturi teisinio pagrindo plečiamai aiškinti privalomojo nurodymo. Pareiškėja Inspekcijos raštu informuota, kad savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami Privalomajame nurodyme nurodytu būdu, taip pat vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Privalomojo nurodymo aiškinimo paskirtis būtų pašalinti neaiškumus tam, kad toks privalomasis nurodymas galėtų būti tinkamai įvykdytas. Kadangi privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta, ką pareiškėja turi padaryti, todėl Inspekcija pagrįstai nurodė, kad savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami Privalomajame nurodyme nurodytu būdu. Inspekcija neturi teisinio pagrindo plečiamai aiškinti privalomojo nurodymo. Pareiškėja kreipimusi iš esmės siekia ne privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimo, o kvestionuoja patį privalomąjį nurodymą.

Teismas pripažįsta, kad Administracijos Infrastruktūros skyriaus 2019-10-24 rašte Nr. A51-102006/19(2.9.1.28E-INF) „Dėl dangų atstatymo po lietaus nuotekų infiltracinių šulinių įrengimo (duomenys neskelbtini)“ nurodytas reikalavimas atstatyti dangas po lietaus nuotekų infiltracinių šulinių įrengimo bendrovei bei reikalavimas sumokėti 13 500 eurų už delsimą atlikti šiuos veiksmus, neturi nieko bendro su Inspekcijos priimtu privalomuoju nurodymu. Nurodytas reikalavimas ir reikalaujama mokėti suma susiję su pareiškėjos vykdytais veiksmais ir įsipareigojimais, už kurių priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją atsakinga Administracija. Pareiškėjos teiginiai, kad jai atlikus Privalomuoju nurodymu įpareigotus atlikti veiksmus, Administracija reikalautų atstatyti dangas ir reikalautų sumokėti už delsimą atstatyti ginčo dangą, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti, nes Privalomojo nurodymo vykdymas susijęs su padarinių, kilusių dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų šalinimu, o ne įsipareigojimų, susijusių su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotais leidimais, vykdymu.

Pareiškėja nurodo, kad pakeitė privažiavimo kelio viršutinį sluoksnį, atstatydama nusidėvėjusį kelio paviršių, ir nurodo, kad pagal Kolegialių institucijų 2008-01-09 įsakymo Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ 1 priedo (KTR1.01:2007) 5 dalį, statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai keičiami kelio viršutiniai sluoksniai, yra priskiriama paprastojo remonto darbams. Teismas pažymi, kad tokiais teiginiais pareiškėja ginčija savavališkos statybos aktu konstatuotą statybos rūšį, o jau aukščiau teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Inspekcijos išaiškinimas, o ne Privalomuoju nurodymu konstatuota pareiškėjos atliktų statybos darbų rūšis, todėl teismas dėl šių skundo argumentū neturi pagrindo pasisakyti.

Ginčo atveju aktualu ir tai, kad bendrosios kompetencijos teisme buvo išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą, prašant panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020-06-18 nutarimą Nr. NSA-1, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn už Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies, Reglamento 3 priedo 1.2 punkto pažeidimus, dėl valstybinės žemės sklype šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), 2019 spalio mėn., savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento įrengto plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio. Vilniaus apygardos teismas 2021-05-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. AN2-179-898/2021 be kita ko pažymėjo „Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nurodydamas, jog ankstesnio statinio – kelio ir šaligatvio, ir naujo statinio matmenys po UAB „Jurdas“ darbų atlikimo pasikeitė, aukštesnės instancijos teismas, sugretinęs faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytus statinio matmenis su aplinkybėmis, užfiksuotomis nuotraukose iki statytojo atliktų darbų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog naujo statinio matmenys po UAB „Jurdas“ darbų atlikimo pasikeitė, kadangi iki minėtų darbų atlikimo užfiksuotose nuotraukose (t. 2, b. l. 2) akivaizdžiai matyti, kad medžiai nuo kelio važiuojamosios dalies krašto auga didesniu atstumu, o peržiūrėjus byloje esančias nuotraukų kopijas (t. 2, b. l. 1-2) viešai prieinamame internetiniame tinklalapyje – https://www.google.lt/maps/, trys pėsčiųjų takai, jungę šaligatvį su keliu, buvo išgrįsti šaligatvio plytelėmis, kurių dviejų tako plotis buvo tolygus trims šaligatvio plytelėms, tačiau vieno, priešingai nei teigiami pirmosios instancijos teismo nutartyje – penkioms. Kita vertus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie takai buvo skirti tik pėstiesiems, nes buvo ne tik per siauri statyti automobiliams, bet ir atskirti nuo važiuojamosios kelio dalies bordiūru. Tuo tarpu, Inspekcijos patikrinimo akte nustatyta ne tik tai, kad po atstatymo darbų buvusių trijų pėsčiųjų takelių (priėjimai nuo šaligatvio link ginčo kelio) takų plotis atitinka jau 5 šaligatvio plytelių plotį, o jų matmenys ? 2,50 m x 5,0 m (t. 2, b. l. 1-2), bet ir Inspekcijos patikrinimo akte akivaizdžiai užfiksuota transporto priemonės dalis (t. 1, b. l. 18) – faktiškai stovinti buvusio pėsčiųjų tako vietoje, t. y. faktiškai jie naudojami automobilių stovėjimui. Pabrėžtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi pėsčiųjų takai iki statytojų atliktų darbų buvo grįsti plytelėmis, o jų ribos neuždengtos – aiškiai matomos.“ Nutartyje taip pat konstatuota, kad „Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentais, jog atlikti statybos darbai priskiriami paprastojo remonto darbams, kuriems leidimas nereikalingas. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 3 lentelės 4.1. papunkčiu, nagrinėjamu atveju nustatytas 189,61 m² plokščias horizontalus inžinerinis statinys priskirtinas II grupės nesudėtingam statiniui. Minėto reglamento 3 priedo 1.2. papunktyje nustatyta, kad leidimas privalomas siekiant statyti naują nesudėtingą statinį mieste. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba yra statinio statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Minėto įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudimas.”

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą neturi pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją dėl pareiškėjai duoto privalomojo nurodymo vykdymo bei sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad ginčo atveju statybos leidimas nėra reikalingas ir savivaldybė neturėtų pagrindo jo išduoti, nes šie pareiškėjos argumentai yra paneiogti įsiteisėjusia teismo nutartimi administracinio nusižengimo byloje.

Pažymėtina, kad įpareigojimas privalomajame nurodyme priimtas remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, nurodžius vieną iš būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcija skundžiamu išaiškinimu pateikė pakankamai išsamų atsakymą į pareiškėjos klausimus teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir remdamasi Priežiūros įstatymo nuostatomis. Skundžiamame rašte aiškiai ir suprantamai išaiškinta dėl pareiškėjos privalomų pagal privalomojo nurodymo reikalavimus atlikti veiksmų. Dėl ko pareiškėjos teiginiai, kad Inspekcija neišsamiai ir neproporcingai aiškina pareiškėjos teises ir pareigas, yra visiškai nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-08-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1956-520/2020 pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Viešojo administravimo įstatymo (Inspekcijos rašto surašymo metu galiojusi redakcija) 3 straipsnio 1 punktas numato, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiamas atsakymas neatitinka teisės aktų reikalavimų, yra nemotyvuotas ar nepagrįstas. Skunde nurodytais argumentais pareiškėja kvestionuoja Privalomąjį nurodymą, tačiau, kaip nurodyta, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Inspekcijos raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus tiek turinio, tiek formos prasme, yra aiškus, suprantamas ir pakankamas. Pareiškėjos prašymą Inspekcija išnagrinėjo pilna apimtimi, tinkamai, atsakymą į pareiškėjos prašymą pateikė išsamų ir detalų, nepažeisdama procedūrų, teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir nustatytu laiku. Taigi nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą Inspekcijos raštą. Todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti 2020-10-22 Inspekcijos privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą ir įpareigoti Inspekciją pateikti išsamų privalomojo nurodymo įvykdymo išaiškinimą atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui nagrinėjamu atveju nenustačius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatytų administracinio akto panaikinimo pagrindų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Egidija PuzinskaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė