Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Kartu su baudžiamąja byla Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Šalies argumentai

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą, ir priimti naują sprendimą – perduoti Šiaulių apygardos teismui iš naujo nagrinėti jo skundą.

6.1. Prokuroras nurodo, jog Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, 2019 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio metu nepagrįstai šį klausimą išsprendė protokoline nutartimi ir priėmė sprendimą atmesti prokuroro prašymą.

6.2. Atsižvelgiant į BPK 428 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, šiame straipsnyje minimas vienas iš galimų teismo sprendimų dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka – atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Tačiau nei BPK 428 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nei BPK 428 straipsnio 2 dalies 3 punkte nėra nustatyta, kokiais pagrindais bei motyvais teismas gali priimti tokio pobūdžio sprendimą, nenurodytos tokio sprendimo teisinės pasekmės, t. y. ar tokiu atveju ikiteisminis tyrimas toliau vyksta bendra tvarka, kaip tai numatyta BPK 429 straipsnio 4 dalyje, ar byla tokiu atveju grąžinama prokurorui, kaip tai numatyta BPK 429 straipsnio 2 dalyje. Jeigu taip, tai kokia tokio procesinio sprendimo forma, kad būtų aišku, kokio sprendimo pagrindu prokuroras atnaujina ikiteisminį tyrimą ir toliau gali atlikti procesinius veiksmus.

6.3. Skunde nurodoma, kad BPK 429 straipsnis reglamentuoja prokuroro pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmetimo bei bylos grąžinimo prokurorui pagrindus, procedūrą. BPK 429 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka priima šiais atvejais: 1) kai nustato, kad yra praleistas šio Kodekso 426 straipsnyje numatytas terminas; 2) kai nustato, kad byla yra teisminga apygardos teismui. BPK 429 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tokiu atveju ikiteisminis tyrimas toliau tęsiamas bendra tvarka. BPK 429 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, byla perduodama prokurorui. Taigi BPK 429 straipsnio 1 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso, o BPK 429 straipsnio 2 dalyje nurodytas vienintelis bylos grąžinimo prokurorui pagrindas. BPK 429 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisėjo sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nutartis perduoti bylą prokurorui gali būti skundžiami šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Prokuroro teigimu, BPK kaip vientisas teisės aktas turi būti vertinamas sistemiškai, atsižvelgiant į loginę teisės normų sintezę bei į teisės normomis įtvirtintus siekiamus tikslus.

6.4. Prokuroras pažymi, jog 2013 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. XII-498 įstatymų leidėjas panaikino BPK 432 straipsnio 2 dalį, leidusią teismui grąžinti baudžiamąją bylą (kuri teismui perduota su prokuroro pareiškimu nagrinėti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka) prokurorui, kai baudžiamosios bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios, o toks teismo sprendimas buvo neskundžiamas. Pateikdamas BPK 427, 428, 429, 432 straipsnių pakeitimus (kurie patvirtinti minėtu įstatymu), įstatymų leidėjas aiškinamajame rašte nurodė, kad šiais pakeitimais „<...> siūloma įtvirtinti galimybę skųsti teisėjo, atmetusio prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nutartį BPK X dalyje nustatyta tvarka aukštesniajam teismui.”, taip pat „siekiama sumažinti galimybę teismams grąžinti bylą prokurorui dėl nepakankamai aiškių aplinkybių (kadangi „nepakankamai aiškios“ aplinkybės teismų gali būti interpretuojamos labai įvairiai) <...>”, todėl pakeitimais įtvirtinama galimybė bylą grąžinti prokurorui tik tuo atveju, kai pareiškimas neatitinka BPK 427 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, ši teisėjo nutartis taip pat gali būti skundžiama BPK X dalyje nustatyta tvarka“. Taigi pats įstatymo leidėjas, pakeisdamas BPK 428, 429 ir 432 straipsnių nuostatas, siekė aiškiai suformuluoti baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui ir (ar) prokuroro pareiškimo atmetimo pagrindus, įtvirtinti galimybę skųsti teisėjo, atmetusio prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ar grąžinusio bylą prokurorui, nutartį BPK X dalyje nustatyta tvarka.

6.5. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priėmė du savo esme visiškai skirtingus sprendimus: 1) atmesti prokuroro pareiškimą ir 2) grąžinti bylą prokurorui. Šiuos abu sprendimus įrašydamas į teismo posėdžio protokolą, nors BPK nustato visiškai skirtingus „prokuroro pareiškimo atmetimo“ ir „bylos grąžinimo prokurorui“ pagrindus, teismas konstatavo, kad šie sprendimai neskundžiami.

6.6. Prokuroras nesutinka su Šiaulių apygardos teismo išvada dėl BPK nuostatų taikymo. Pasak prokuroro, BPK 429 straipsnis laikytinas specialiąja (papildančia) norma BPK 428 straipsnio atžvilgiu, o ne reguliuoja skirtingus to paties teisinio santykio aspektus, kaip nurodo teismas. Priešingu atveju, atsižvelgiant tik į BPK 428 straipsnio reglamentavimą, susidarytų situacija, kad teismas BPK 428 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka galėtų priimti be jokių motyvų bei teisinių pagrindų, o tokio sprendimo apskundimo galimybė aukštesniajam teismui būtų negalima. Tai prieštarautų tiek sisteminiam BPK normų aiškinimui, tiek ir įstatymo leidėjo pozicijai (kuri nurodyta jau minėtame įstatymo leidėjo aiškinamajame rašte) dėl šiomis normomis įtvirtintų tikslų įgyvendinimo, t. y. siekio sumažinti galimybę teismams grąžinti bylą prokurorui dėl nepakankamai aiškių aplinkybių bei galimybės skųsti teisėjo sprendimą aukštesniajam teismui įtvirtinimo. Be to, teismui būtų sudaryta neribota galimybė grąžinti bylą prokurorui, net nenurodant tokio sprendimo motyvų ir nesant galimybės tokio sprendimo pagrįstumo revizuoti aukštesniajam teismui.

6.7. Sisteminė BPK normų analizė rodo, kad teisėjo sprendimas atsisakyti nagrinėti baudžiamąją bylą teisme (tiek kalbant apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimą kai ji teismui perduodama kaltinamuoju aktu, kitais atvejais) yra lydimas procesinio dokumento – nutarties grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui – priėmimu. Jeigu BPK 429 straipsnio nuostatos nebūtų laikoma specialiaja (papildančia) norma BPK 428 straipsniui, liktų neaišku, kokio teisinio sprendimo (procesinio dokumento) pagrindu ikiteisminio tyrimo įstaiga ir (ar) prokuratūra turėtų (galėtų) atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir toliau atlikti procesinius veiksmus (nes apie ikiteisminio tyrimo tęsimą bendra tvarka kalbama tik tuomet, kai priimamas sprendimas BPK 429 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, o BPK 428 straipsnis visiškai nereglamentuoja tokio sprendimo teisinių pasekmių, t. y. bylos grąžinimo prokurorui). Taigi, bylos grąžinimo prokurorui teisiniai pagrindai (nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka) numatyti BPK 429 straipsnio 2 dalyje, o tokio sprendimo apskundimo tvarka nurodyta BPK 429 straipsnio 3 dalyje.

6.8. BPK 428 straipsnis apskritai nereglamentuoja bylos grąžinimo prokurorui galimybės, o tuo labiau nepasisako apie galimybę apskųsti tokį sprendimą. Dėl šios priežasties lieka neaišku, kokia teisine norma vadovaudamasis Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas, o vėliau ir Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad toks sprendimas neskundžiamas. Visa tai rodo, kad šiam teisiniam santykiui taikomas specialus reglamentavimas, kuris nustatytas BPK 429 straipsnio 2 dalyje, po ko būtų aiškios ir tokios sprendimo teisinės pasekmės – prokuroras tokio sprendimo pagrindu gali tęsti ikiteisminį tyrimą, ir tokiu pagrindu priimamas sprendimas (nutartis grąžinti bylą prokurorui) skundžiamas BPK 429 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

6.9. Pasak prokuroro, tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas tokio sprendimo (grąžinti bylą prokurorui) nefiksavo teismo rašytine nutartimi, o sprendimą įrašė teisiamojo posėdžio protokole, nekeičia BPK 429 straipsnyje nustatyto reglamentavimo, o tuo pačiu ir tokio sprendimo apskundimo tvarkos. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2019 m. vasario 19 d. sprendimas atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka bei sprendimas grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui (tokie sprendimai įrašyti teisiamojo posėdžio protokole) skundžiami aukštesniajam teismui – Šiaulių apygardos teismui BPK X dalyje nustatyta tvarka, laikantis BPK 440 straipsnio 2 dalyje nustatyto 7 dienų skundo pateikime aukštesniajam teismui termino. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apygardos teismas turėjo priimti ir nagrinėti 2019 m. vasario 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo 2019 m. vasario 19 d. priimto (-ų) sprendimo (-ų).