Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-94-467/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-27
Bylos Nr.
e2-94-467/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00023-2021-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Alma Urbanavičienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
V. B., Y. L., V. D., V. Ž.
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas
BUAB Ievroka
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-94-467/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00023-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.1.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – V. B., Y. L., V. D., V. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau - LUAB) „IEVROKA“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Tamtamas“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) pripažinti LUAB „IEVROKA“ bankrotą tyčiniu; 2) nustatyti, kad suinteresuotų asmenų V. B., Y. L., V. D., V. Ž. neveikimas (bendrovės turto/dokumentų /informacijos neperdavimas, praradimas, tyčinis paslėpimas) sukėlė tyčinį LUAB „IEVROKA“ bankrotą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3175-967/2021 pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

3. Teismas pareiškėją įpareigojo: 1) patikslinti dalyvaujančių asmenų procesines padėtis; 2) pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie suinteresuoto asmens V. Ž. vykdytą atitinkamą veiklą LUAB ,,IEVROKA“ atžvilgiu, paaiškinimus, kokią prejudicinę galią turi minėtos bylos LUAB ,,IEVROKA“ bankroto pripažinimui tyčiniu; 3) pateikti duomenis, kad suinteresuoti asmenys priklausė įmonės valdymo organams, taip pat detaliai pasisakyti dėl kiekvieno iš jų, nurodant, kaip, kokiu būdu, kokiais neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu) ir kokiais įrodymais remiantis pasireiškę jų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), privedę prie LUAB „IEVROKA“ bankroto.

4. 2021 m. gruodžio 2 d. pareiškėja Vilniaus apygardos teismui pateikė patikslintą pareiškimą pripažinti LUAB „IEVROKA“ bankrotą tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas konstatavo, kad 2021 m. gruodžio 2 d. patikslintu pareiškimu dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškėja dalį trūkumų, nurodytų Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje, pašalino. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad trūkumai, kuriems pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje pareiškėjai buvo nustatytas 7 dienų terminas, buvo ir šie: 1) pateikti duomenis, leidžiančius spręsti apie suinteresuoto asmens V. Ž. vykdytą atitinkamą veiklą LUAB ,,IEVROKA“ atžvilgiu, paaiškinimus, kokią prejudicinę galią turi minėtos bylos LUAB ,,IEVROKA“ bankroto pripažinimui tyčiniu; 2) pateikti duomenis, kad suinteresuoti asmenys priklausė įmonės valdymo organams, taip pat detaliai pasisakyti dėl kiekvieno iš jų, nurodant, kaip, kokiu būdu, kokiais neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu) ir kokiais įrodymais remiantis pasireiškę jų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), privedę prie LUAB ,,IEVROKA“ bankroto.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėja, išdėstydama pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybes, susijusias su suinteresuotais asmenimis, nekonkretizavo, nei kokiais įrodymais remiantis pasireiškę jų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), nei kaip šie veiksmai susiję su LUAB ,,IEVROKA“ privedimu prie bankroto.

8. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų apie visų suinteresuotų asmenų priklausymą įmonės valdymo organams, konkrečiu atveju, tokių duomenų nesant apie suinteresuotą asmenį V. Ž..

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad nei su pirminiu, nei su patikslintu pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikti jokie duomenys, galintys pagrįsti pareiškėjos teiginius, kad: 1) suinteresuotas asmuo V. Ž. buvo faktiniu LUAB ,,IEVROKA“ vadovu ir atliko veiksmus, susijusius su jos veikla; 2) pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos bylos turi prejudicinę galią LUAB ,,IEVROKA“ bankroto pripažinimui tyčiniu, atitinkamai galint spręsti, jog pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas turės įtakos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - ir VMI prie FM) teisėms ir pareigoms.

10. Teismo vertinimu, pareiškėja, bendrai pasisakydama dėl suinteresuotų asmenų atliktų neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo), apsiribojusi deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad vadovai, pradėdami vykdyti pareigas, vienas kitam neperduodavo dokumentų ir turto (taip pat faktiškai bendrovei nevadovavo), o visi LUAB ,,IEVROKA“ dokumentai likę pas šios veikos organizatorių suinteresuotą asmenį V. Ž., jokių duomenų, galinčių pagrįsti minėtus teiginius, nepateikė.

11. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimą dėl trūkumų pašalinimo įvykdė tik iš dalies, nepašalindama visų, lygiavertiškai svarbių ir bylos nagrinėjimui aktualių procesinio dokumento trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Pareiškėja LUAB „IEVROKA“ nemokumo administratorė UAB „Tamtamas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl atsisakymo priimti patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

13. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Skundžiamoje nutartyje liko visiškai neįvertinti argumentai, kad bendrovės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu, nes iki šiol nemokumo administratorei nėra perduoti jokie bendrovės dokumentai ir turtas, kas ženkliai apsunkina bankroto proceso vedimą, kreditorių teisėtų interesų gynimą.

13.2. Bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės bus įrodinėjamos pagal byloje jau pateiktus įrodymus, vertinant suinteresuotų asmenų paaiškinimus, ir tai yra įrodinėjimo dalykas byloje. Todėl visos teismo kaip trūkumai nurodytos aplinkybės ir sudarys įrodinėjimo dalyką byloje, pareiškėjai siekiant įrodyti, kad yra pagrįstas pagrindas LUAB „IEVROKA“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

13.3. Teisės aktai nenumato atskirų, specialių reikalavimų pareiškimui pripažinti bankrotą tyčiniu pateikti, o pareiškėja kartu su pradiniu bei patikslintu pareiškimu pateikė visus turimus įrodymus, duomenis, kurie, pareiškėjos vertinimu, pagrindžia, kad bankrotas pripažintinas tyčiniu. Taigi, visus įstatymo keliamus reikalavimus pareiškėja yra įvykdžiusi.

13.4. Pareiškėja išskiria tokius LUAB „IEVROKA“, veikusios iki bankroto bylos iškėlimo, kaip fiktyvios įmonės pažymius: 1) neaiškiems tikslams išgryninamos didelės piniginės lėšos, kurių (prisidengiant ir dokumentų neperdavimu) panaudojimo įmonės interesams, veiklos tikslams nustatyti yra neįmanoma, arba tai yra labai apsunkinta; sisteminis ir įmonės veiklos pobūdžiui nebūdingas gautų lėšų gryninimas; 2) atsiskaitymai su įmonėmis, kurias kontroliuoja tarpusavyje susiję asmenys; 3) prieš bankroto bylos iškėlimą LUAB „IEVROKA“ vadovu ir naudos gavėju tapo Ukrainos pilietis, tie patys asmenys yra kelių tarpusavyje susijusių įmonių vadovai; 4) LUAB „IEVROKA“ buveinės adresu yra įregistruota virš vieno tūkstančio bendrovių; 5) LUAB „IEVROKA“ daugiau kaip 12 mėnesių nepateikė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų; 6) finansinės-ūkinės komercinės veiklos dokumentai yra formalaus/bendro pobūdžio, neatskleidžiantys informacijos apie bendrovių veiklą, nedetalizuojantys konkrečių paslaugų suteikimo. Juridinių asmenų, kaip ir jų valdymo organų, negalima rasti Juridinių asmenų registre nurodytais adresais; 7) LUAB „IEVROKA“ akcijų perleidimas dovanojimo sandoriu Ukrainos piliečiui, kuriam norima formaliai perkelti pareigą dėl dokumentų perdavimo; paskutinis vadovas su administratore nebendradarbiauja, dokumentų ir turto neperduoda.

13.5. UAB „IEVROKA“ direktoriaus V. B. suteikti įgaliojimai V. Ž. atitinka įmonės vadovo įgaliojimus. Dėl teismų taikytų ribojimų eiti vadovo pareigas V. Ž. formaliai pasitraukė iš valdymo, vietoje savęs paskirdamas statytinius, tačiau ir toliau per juos vykdo suplanuotas galimo mokestinio sukčiavimo schemas. Fiktyvūs įmonės vadovai LUAB „IEVROKA“ pradėtuose teismo procesuose nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pareiškėjos prašymą dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų .

15. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015 ir 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016; kt.).

17. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

18. Šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad teisės aktai nenumato atskirų (savarankiškų) reikalavimų pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu formai ar turiniui, todėl jam taikytini bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas savo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje, kurioje nustatė paduodamo pareiškimo trūkumus.

19. Taigi, ieškinį sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja suformulavo pareiškimo dalyką apibrėžiantį reikalavimą – pripažinti LUAB „IEVROKA“ bankrotą tyčiniu; nustatyti, kad suinteresuotų asmenų V. B., Y. L., V. D., V. Ž. neveikimas (bendrovės turto/ dokumentų /informacijos neperdavimas, praradimas, tyčinis paslėpimas) sukėlė tyčinį LUAB „IEVROKA“ bankrotą.

21. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą nurodyto pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti. Ši nutartis apeliacinio proceso tvarka apskųsta nebuvo, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo plačiau nepasisako, tačiau analizuoja ir pasisako dėl jos tiek, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamu apeliacijos objektu (nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėja pašalino ne visus teismo konstatuotus pareiškimo trūkumus).

22. Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 2 d. pateikus patikslintą prašymą pripažinti LUAB „IEVROKA“ bankrotą tyčiniu, pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja neištaisė šių pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumų: 1) nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti apie suinteresuoto asmens V. Ž. vykdytą atitinkamą veiklą LUAB ,,IEVROKA“ atžvilgiu, paaiškinimų, kokią prejudicinę galią turi minėtos bylos LUAB ,,IEVROKA“ bankroto pripažinimui tyčiniu; 2) nepateikė duomenų, kad suinteresuoti asmenys priklausė įmonės valdymo organams, taip pat detaliai nepasisakė dėl kiekvieno iš jų, nurodant, kaip, kokiu būdu, kokiais neteisėtais veiksmais (neteisėtu neveikimu) ir kokiais įrodymais remiantis pasireiškė jų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), privedę prie LUAB ,,IEVROKA“ bankroto. Atskirajame skunde pareiškėja tvirtina, kad visus, be kita ko ir nurodytus skundžiamoje nutartyje, pareiškimo trūkumus, išvardintus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje pašalino ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su apeliante nesutikti.

23. Pareiškėja patikslintame pareiškime dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, kad šiuo atveju tyčinio bankroto požymiais laiko netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą (įskaitant buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą ir neperdavimą nemokumo administratorei), taip pat finansinės atskaitomybės duomenų neperdavimą Juridinių asmenų registrui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja patikslintame pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pakankamai detaliai įvardino pagrindus, kuriais remsis įrodinėdama suinteresuotų asmenų neteisėtus veiksmus, taip pat pateikė tai pagrindžiančius įrodymus - informaciją iš VĮ Registrų centro apie finansinės atskaitomybės dokumentų teikimo/ neteikimo faktą, informaciją, kad atitinkamos LUAB „IEVROKA“ buhalterinės operacijos nėra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai nebuvo perduoti LUAB „IEVROKA“ buhalterinės apskaitos dokumentai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pakankamai tiksliai nurodė, kokius buvusių LUAB „IEVROKA“ vadovų neteisėtus veiksmus laiko lėmusiais LUAB „IEVROKA“ bankrotą, todėl laikytina, kad pareiškėja pakankamai aiškiai suformulavo faktinį pareiškimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškimo trūkumas dėl suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų nurodymo yra ištaisytas.

24. Skundžiamoje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie visų suinteresuotų asmenų priklausymą įmonės valdymo organams, konkrečiu atveju - tokių duomenų nėra apie suinteresuotą asmenį V. Ž.. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad pareiškėja taip pat nepagrindė teiginio, jog suinteresuotas asmuo V. Ž. buvo faktiniu LUAB „IEVROKA“ vadovu ir atliko veiksmus, susijusius su jos veikla. Tačiau pareiškėja patikslintame pareiškime dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad suinteresuotas asmuo V. Ž. galimai dėl jam teismų pritaikytų apribojimų eiti juridinio asmens pareigas, vietoje savęs paskyręs kitus asmenis, toliau vykdė LUAB „IEVROKA“ valdymą, t. y. galimai buvo faktinis įmonės vadovas. Šiuos teiginius pareiškėja įrodinės pateikdama V. Ž. suteiktus įgaliojimus veikti LUAB „IEVROKA“ vardu, įvardindama tarpusavyje susijusius fizinius bei juridinius asmenis, tarp jų atliekamas galimai neteisėtas buhalterines operacijas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju suinteresuoto asmens V. Ž. (kaip ir kitų suinteresuotų asmenų) atsakomybė sudaro įrodinėjimo dalyką byloje ir pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijoje nepagrįstai iš pareiškėjos reikalavo pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius nurodytų asmenų dalyvavimą įmonės valdyme bei jų neteisėtus veiksmus, taip pat nepagrįstai nustatė, kad šis pareiškimo trūkumas nėra ištaisytas.

25. Pažymėtina, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje yra galimas naujų įrodymų pateikimas / išreikalavimas, pareiškimo dalyko ar pagrindo keitimas / tikslinimas, todėl pasirengimo bylos nagrinėjimui metu nepasitvirtinus pareiškėjos teiginiams būtų pagrindas spręsti dėl pareiškimo dalyko ir / ar pagrindo tikslinimo, o pareiškėjai to nepadarius – nagrinėti bylą iš esmės pagal pareikštus reikalavimus ir byloje esančius įrodymus. Svarbu ir tai, kad pareiškėja tiek pirminiame, tiek patikslintame pareiškime dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra pateikusi teismui prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, liudytojų apklausos ir pan.

26. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad nei su pirminiu, nei su patikslintu pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikti jokie duomenys, galintys pagrįsti, jog pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytos bylos (administracinė byla Nr. eI3-729-764/2021, baudžiamoji byla Nr. 2K-412/2009) turi prejudicinę galią LBUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimui tyčiniu, atitinkamai galint spręsti, jog pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas turės įtakos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisėms ir pareigoms. Tačiau šiuo atveju pareiškėja minėtose bylose nustatytas aplinkybes nurodo ir/ ar cituoja įrodinėdama atitinkamų asmenų ryšius, galimus neteisėtus veiksmus, t. y. jomis remiasi kaip viena iš įrodinėjimo priemonių. Kiekviena proceso šalis gali laisvai pasirinkti kokias priemones naudos įrodinėjimo procese, kokiais įrodymais remsis, o teismas jų pagrįstumą įvertins išnagrinėjęs bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė minimų bylų prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai negali būti padaryta jau pradinėje -pareiškimo priėmimo stadijoje.

27. Vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susijusius su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis, pažymėtina, kad pareiškėja tiek pirminiame, tiek patikslintame pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė priežastis, kodėl VMI prie FM byloje turėtų būti įtraukta suinteresuotu asmeniu - kadangi byloje vyrauja viešasis interesas, o suinteresuotų asmenų (buvusių LUAB „IEVROKA“ vadovų) veiksmuose galimi pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimo požymiai, suinteresuotu asmeniu pareiškėja traukia byloje dalyvauti VMI prie FM. Taigi, priešingai nei įvardinta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėja nurodė argumentus, pagrindžiančius, kodėl, jos vertinimu, sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos VMI prie FM teisėms ir pareigoms.

28. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovui įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovui galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovas, teikdamas ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesprendžia, ar asmuo, pareiškęs ieškinį, turi reikalavimo teisę, ar ją nukreipia tinkamam atsakovui ir kitų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą bei įrodymų pakankamumu, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

29. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustačius terminą pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu trūkumams pašalinti, o pareiškėjai 2021 m. gruodžio 2 d. pateikus patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo ir pagrįsto pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti kaip nepašalinti pareiškimo trūkumai nelaikytini esminiais sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, kadangi jais pareiškėjos yra reikalaujama jau įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

30. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju skundžiama nutartis buvo priimta ne tik netinkamai pritaikius teisinį pagrindą, bet skubotai ir formaliai. Pažymėtina, kad formaliai taikant trūkumų šalinimo institutą ar sprendžiant dėl teisinių pasekmių, neįvykdžius teismo įpareigojimų, taikymo, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas, kadangi šio instituto paskirtis yra nesuvaržyti asmens teisės į teisminę gynybą ir ją apsaugoti, todėl šiais atvejais būtina atsižvelgti į teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnis; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

31. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimą, nepagrįstai nustatė, kad šiuo atveju pareiškėja neištaisė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi konstatuotų pareiškimo trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš esmės jame išdėstytais motyvais ir pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 115 ir 137 straipsniai), panaikinus apskųstąją teismo nutartį, pareiškimo dėl LUAB „IEVROKA“ bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „IEVROKA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“ pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Alma Urbanavičienė