Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž. yra priėmusi palikimą po savo sutuoktinio N. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuotų, kad V. Ž. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus Nr. (duomenys neskelbtini) mirties įrašas patvirtina, kad N. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirties vieta – Vokietija, (duomenys neskelbtini). N. R. Ž. su sutuoktine V. Ž. (duomenys neskelbtini) m. gegužės 8 d. Fiurto notarų biure buvo sudaręs paveldėjimo sutartį, notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria N. R. Ž. ir V. Ž. savo mirties atveju skyrė vienas kitą vieninteliais įpėdiniais. Santuoka iki palikimo atsiradimo nutraukta nebuvo. Iš į bylą pateikto 2020 m. gegužės 13 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad po testatoriaus N. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui, palikėjo palikimo atsisakymo, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Pareiškėjai dėl palikimo dalies, esančios Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Fiurto apylinkės teismas išdavė Europos paveldėjimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys rašytiniai įrodymai iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad N. R. Ž. nuosavybės teisės yra registruotos į nekilnojamąjį turtą: 0,4785 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ir ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat N. R. Ž. turėjo sąskaitą banke AB SEB bankas. VĮ Registrų centras 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą paveldėtojos V. Ž. vardu asmeninės nuosavybės teisėmis užregistruoti po vyro mirties atsiradusį palikimą - nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atmetė, tokį sprendimą argumentuodamas tuo, kad pareiškėjos pateiktas Europos paveldėjimo pažymėjimas Nr. VI 722/19, neatitinka šiam dokumentui keliamų reikalavimų, tai yra jame nėra duomenų apie nekilnojamąjį daiktą į kurį prašoma įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2020 m. liepos 30 d. sprendime dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo nurodė, kad sutinka su VĮ Registrų centro išdėstytais motyvais, pagrindo naikinti šį sprendimą nenustatė, laikė nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad teritorinis registratorius nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja, jog Europos paveldėjimo pažymėjime turi būti nurodomi išsamūs nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje duomenys, kaip to reikalauja Registro įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos. Tuo pačiu sprendimu komisija nusprendė pakeisti VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SPR4-6195(14.5E) papildant atsisakymo pagrindą – Registrų įstatymo 29 straipsnio 4 punktu. Fiurto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. atsakymas patvirtina, kad pareiškėjai prašant nebuvo papildytas Europos paveldėjimo pažymėjimas, kadangi pagal taikomą Vokietijos paveldėjimo įstatymą (Civilinio kodekso 1922 paragrafas), yra paveldimi ne atskiri objektai, o visas palikėjo turtas. Pagal Vokietijos paveldėjimo įstatymus palikimas tiesiogiai tampa paveldėtojo nuosavybe. Bankas atsisakė pareiškėjai suteikti duomenis apie N. R. Ž. priklausančią sąskaitą AB SEB banke.

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsnyje yra išvardintas dokumentų sąrašas, kurių pagrindu į Nekilnojamojo turto registrą yra įrašomi duomenys. Šio įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta, jog dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. ES valstybėse narėse, išskyrus Daniją, JK ir Airiją, yra taikomas Reglamentas 650/2012, nustatantis jurisdikcijos, taikytinos teisės parinkimo, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo taisykles bei Europos paveldėjimo pažymėjimą tarptautinio paveldėjimo bylose. Šis Reglamentas yra ES tarptautinės privatinės teisės dokumentas, apimantis jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų dokumentų pripažinimo ir vykdymo klausimus bei nustatantis tam tikras materialiosios teisės normas, reguliuojančias Europos paveldėjimo pažymėjimą. Reglamentas nepateikia sąvokos „tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimas“ apibrėžimo, tačiau iš jo konstatuojamųjų 1, 7 ir 67 dalių matyti, kad jis taikomas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vidaus rinkai tinkamai veikti, šalinant laisvo asmenų, kurie patiria sunkumų įgyvendindami savo teises tarpvalstybinio pobūdžio paveldėjimo atvejais, judėjimo kliūtis, taip pat siekiant greitai, sklandžiai ir veiksmingai spręsti tokį poveikį turinčio paveldėjimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-378/2020).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai iš VĮ Registrų centro patvirtina, kad N. R. Ž. nuosavybės teisės yra registruotos į nekilnojamąjį turtą: 0,4785 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog N. R. Ž. turėjo banko sąskaitą AB SEB banke. Dėl viso šio ir Vokietijoje N. R. Ž. priklausančio turto jis kartu su pareiškėja (duomenys neskelbtini) m. gegužės 8 d. buvo sudarę paveldėjimo sutartį, kurios pagrindu Fiurto apylinkės teismas išdavė pareiškėjai Europos paveldėjimo pažymėjimą. Pareiškėja per įgaliotąjį atstovą dėjo pastangas įregistruoti priimtą palikimą Lietuvos Respublikoje po vyro mirties, nes paveldėjimo sutarties ir Europos paveldėjimo pažymėjimo pagrindu kreipėsi į Lietuvos Respublikos registro tvarkytoją, kuris atsisakė pareiškėjos prašymą tenkinti. Taip pat pareiškėja per atstovą dėjo pastangas susisiekti su banku, kuriame buvo palikėjo banko sąskaita. Taigi byloje esantys dokumentai patvirtina, kad po N. R. Ž. mirties visą jo turimą turtą paveldėjo pareiškėja V. Ž., o Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos Lietuvos Respublikoje paveldėtas turtas sudaro: 0,4785 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Be to, elektroniniai susirašinėjimai su AB SEB banku patvirtina, kad pareiškėjos vyras turėjo sutartinių santykių su banku.

Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškimo neginčijo ir nepaneigė pareiškėjos nurodytų faktų, t. y., kad pareiškėja V. Ž. priėmė visą po N. R. Ž. mirties atsiradusį palikimą, o suinteresuoti asmenys į palikimą nepretenduoja.

Pripažintina, kad pareiškėjos paaiškinimai bei pateikti rašytiniai įrodymai, suinteresuotiems asmenims jau priimto palikimo fakto į konkretų turtą nustatymo neginčijant, patvirtina (CPK 178 straipsnis), jog pareiškėja V. Ž. yra priėmusi palikimą po savo sutuoktinio (testatoriaus) N. R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau Lietuvos Respublikos institucijos atsisako pripažinti šį faktą ir registruoti N. R. Ž. priklausiusį ir pareiškėjos paveldėtą turtą pareiškėjos vardu nesant Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų, kuriuose būtų išvardytas konkretus paveldėtas turtas. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėja neturi juridinę reikšmę turintį faktą (palikimo priėmimą) patvirtinančių dokumentų, kurie tiktų nuosavybės teisių įregistravimui Lietuvos Respublikoje (jos turimas ir pateiktas Fiurto apylinkės teismo išduotas Europos paveldėjimo pažymėjimas Lietuvos Respublikos institucijoms netinka) ir negali šių dokumentų gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, kadangi Vokietijos institucijos atsisako pildyti Europos paveldėjimo pažymėjimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir, vadovaujantis CK 1.62 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnio, 23 straipsnio 3 ir 4 dalimis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., priėmusi palikimą po savo sutuoktinio N. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo šį konkretų Lietuvos Respublikoje esantį turtą: 4785 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); AB SEB banke esančias lėšas.

Juridinis faktas nustatytinas turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre ir banke esančių lėšų tvarkymo tikslu. Teismo vertinimu, tai atitiks ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Turtinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre ir banke esančių lėšų tvarkymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmusi palikimą, atsiradusį po N. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjo nekilnojamąjį turtą: 0,4785 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei AB SEB banke esančias pinigines lėšas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.