- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- ATP-96-245/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07408-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu R. P. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159¹ straipsnio 7 dalyje ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubausta įspėjimu. R. P. nubausta už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., 11.00 val., (duomenys neskelbtini), neturint statybą leidžiančio dokumento atlikta statinio rekonstrukcija (iškastas rūsys, ties patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos naujos laikančios konstrukcijos ties namo pamatais, pagilinti pamatai, įrengta nauja perdanga tarp pirmo aukšto ir rūsio patalpos.) Šiais veiksmais R. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 23 straipsnio 28 dalį.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde Institucija prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą, netaikyti ATPK 30¹ straipsnio ir R. P. skirti administracinę nuobaudą ATPK 159¹ straipsnio 7 dalies sankcijos ribose.
2.1. Skunde nurodoma, kad nagrinėjamas administracinės teisės pažeidimas padarytas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atlikti neypatingo statinio, esančio nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), rekonstrukcijos darbai pažeidžia ne tik kitų daugiabučio namo savininkų, bet ir visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų (Statybos įstatymo 4 straipsnis) bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal ATPK 159¹ straipsnio 7 dalies sankciją nurodytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 1737 iki 3475 Eur. Anot skundo autorės, skundžiamas nutarimas keistinas ir R. P. skirtina nuobauda ATPK 159¹ straipsnio 7 dalies sankcijos ribose.
2.2. Skunde cituojamas ATPK 20 straipsnis ir pabrėžiama, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
2.3. Skunde cituojami ATPK 30 ir 30¹ straipsniai ir teigiama, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis ir pažeidėjai paskirta švelnesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Tvirtinama, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos, kai yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pažeidėjai švelnesnę nei sankcijos ribose numatytą nuobaudą (t. y., neskirdamas piniginės baudos), nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tam, jog pažeidėja padarytą pažeidimą pripažįsta ir gailisi. Apeliantės manymu, tai, jog pažeidėja pripažįsta, jog neturint būtinų statybą leidžiančių dokumentų ji atliko statybos darbus daugiabučiame name, esančiame nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), ir tuo padarė pažeidimą, dėl kurio gailisi, nėra laikytina ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.
2.4. Skunde akcentuojama, kad analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, t. y., kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.
2.5. Skunde pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, taip pat yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, šimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu ui komos administracinio poveikio priemonės, naudai.
2.6. Anot skundo autorės, šioje byloje nėra duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų numatyta nuobauda už teisės pažeidimą būtų švelninama iki mažesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje. Pažeidimo pripažinimas, gailestis nėra ta išskirtinė, neįprasta situacija, kurios pagrindu būtų galima išvengti ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje nustatytos piniginės sankcijos pritaikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pažeidėjos gailestis dėl padaryto pažeidimo ar pažeidimo pripažinimas – yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, ir ji gali būti įvertinama skiriant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Todėl, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo skirta nuobauda – įspėjimas – neatitinka padaryto pažeidimo pobūdžio (neturint statybą leidžiančio dokumento atlikti neypatingo statinio, esančio nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), rekonstrukcijos darbai) ir ji nėra pakankama, kad ja būtų pasiekti nuobaudos tikslai. Teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skiria nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas turėtų būti pakeistas, nuobaudą – įspėjimą – pakeičiant pinigine nuobauda sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau –ANKPĮĮTĮ) 2 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. To paties įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. Tačiau ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
6. ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, užtraukia baudą nuo 1737 iki 3475 eurų. ANK 352 straipsnio 7 dalyje numatytas analogiškas administracinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 1700 iki 3500 eurų. Taigi, nurodytų normų baudų vidurkiai skiriasi vos 6 eurais, todėl ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne (ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas), todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.
7. Vadovaujantis ANK 565 straipsnio nuostata, administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.
8. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nepagrįstai paskirta švelnesnė nei ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjos asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes, kas sutrukdė teismui paskirti tinkamą administracinę nuobaudą, atitinkančią administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
10. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą numato ATPK 30¹ straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
11. ATPK 30, 30² straipsnių nuostatos ir 159¹ straipsnio 7 dalies sankcijose nustatytos plačios baudos ribos (nuo 1737 iki 3475 eurų) teismams sudaro galimybę individualizuoti skiriamą nuobaudą (parinkti baudos dydį) kiekvienu konkrečiu atveju, todėl švelnesnės nuobaudos nei numatyta ATPK 159¹ straipsnio 7 dalies sankcijoje skyrimas arba jos neskyrimas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Tai akcentuota ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartyje Nr. 2AT-42-2013 nurodyta, kad ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Analogiška pozicija išsakyta ir kitose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-36-2013).
12. Išskirtiniai ir išimtiniai atvejai, leidžiantys pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei ATPK 159¹ straipsnio 7 dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta šio straipsnio sankcijoje, arba visai jos neskirti, konstatuotini tik įvertinus ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių visumą. Kiekviena tokia aplinkybė teismo turi būti įvertinta konkrečioje byloje ir kiekviena tokia aplinkybė turi būti vertinama visų kitų aplinkybių, reikšmingų taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kontekste. Kuri nors viena iš ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių savaime negali lemti mažesnės ar švelnesnės nuobaudos paskyrimo arba jos neskyrimo.
13. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, sudarančių sąlygas apylinkės teismui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Bylos aplinkybės neleidžia teigti, jog padaryta veika savo pavojingumu žymiai skiriasi, t. y., mažiau pavojinga nei tipinis ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatytas pažeidimas. Pažymėtina, jog R. P., neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo rekonstruodama daugiabutį gyvenamąjį namą, po patalpa iškasė rūsį, įrengė naują perdangą tarp pirmo aukšto ir rūsio patalpos, išmontavo koloną tarp pirmo ir antro aukšto. Nurodyti veiksmai vertintini kaip itin pavojingi, kadangi dėl atliekamų statybos darbų pobūdžio, nesant nustatyta tvarka suderinto statinio projekto ir leidimo vykdyti statybos darbus, tokių darbų vykdymas galėjo sukelti itin sunkius padarinius, t. y., rekonstruojamo statinio griūtį, sukeliant pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei. Nors pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnio taikymą motyvavo tuo, kad R. P. padarytu pažeidimu reali žala nepadaryta, šiuo metu yra parengtas statybos darbų projektas, tačiau šios aplinkybės nepaneigia anksčiau nurodytų veiksmų pavojingumo, todėl jos negali būti vertinamos kaip išimtinės, leidžiančios teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Tai, kad R. P. pažeidimą padarė pirmą kartą, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat nėra išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog sankcijos ribose skirta nuobauda būtų neadekvati, neatitiktų veikos ar pažeidėjo pavojingumo ir būtų akivaizdžiai neteisinga, per griežta. Šios aplinkybės suteikia pagrindą tik individualizuoti nuobaudą sankcijos ribose, ypač kai šios ribos yra pakankamai plačios. Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su Institucijos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, o švelnesnės nuobaudos nei ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje numatyta minimali sankcija paskyrimu R. P. nebuvo pasiekti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai – nubausti bei auklėti asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimą dalyje dėl nuobaudos-įspėjimo paskyrimo, taikant ATPK 30¹ str., panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
Paskirti R. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ straipsnio 7 dalyje, 1737 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų) baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.