Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a.k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. balandžio 15 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 straipsnio 1 dalį 50 MGL, t.y. 6250 litų pinigine bauda ir 4000 litų vertės turto konfiskavimu. 2002 m. birželio 21 d. bauda sumokėta;

2) 2008 m. gegužės 6 d. Varėnos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 10 MGL, t.y. 1300 litų pinigine bauda. 2008 m. rugpjūčio 6 d. bauda sumokėta,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2021 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, adresu T. Ševčenkos g. 26, Vilnius, įstaigai turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikė pareiškimą – skundą ir melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 15.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės pirmame aukšte jam (J. K.) nepažįstamas vyras rankos kumščiu smogė į pilvą ir jėga iš jo (J. K.) rankos ištraukė ir pagrobė tamsiai mėlynos spalvos polietileninį maišą „Copperfield“, kuriame buvo 40 000 eurų avansas už butą, padarydamas 40 000 eurų žalą. J. K. nurodė jį užpuolusio asmens veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje požymius, prašė nustatyti ir nubausti asmenis, dėl kurių nusikalstamų veiksmų jis patyrė didelę turtinę žalą. Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07586-21 pagal nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje, požymius. Šiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. kaltu prisipažino visiškai ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad melagingai pranešė apie nebūtą jo apiplėšimą, nes jį apgavo verslo partneris ir susiklostė sunki finansinė padėtis. 2021 metais su sutuoktine jie nusprendė parduoti jiems priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame sodo name ir šis butas buvo jiems nereikalingas. Butą ketino pirkti jo pažįstamas N. M., kuris sumokėjo avansu 40 000 eurų. Gavęs šiuos pinigus jis nusprendė inscenizuoti jo apiplėšimą, tikėdamasis, kad apie tai sužinojęs jo verslo partneris padės jam materialiai. 2021 m. kovo 12 d. apie 15.15 val. sugrįžęs prie savo buto, adresu (duomenys neskelbtini), paskambino į BPC ir melagingai pranešė, kad nepažįstamas asmuo jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė 40 000 eurų. Nuvykęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pateikė melagingą pareiškimą, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas. Vėliau apklaustas liudytojas taip pat nurodė melagingus duomenis apie savo apiplėšimą. Po kurio laiko suprato, kad elgiasi nusikalstamai, tačiau jau nedrįso pasakyti visos tiesos ir toliau laikėsi melagingos savo pozicijos. Vykstant ikiteisminiam tyrimui su juo susitiko du policijos pareigūnai. Su jais kalbėdamasis davė jiems suprasti, kad apiplėšimo nebuvo, tačiau bijojo tyrimo eigoje tai prisipažinti. Nusprendė, kad visą tiesą papasakos teisme. Kaltinamasis teisme prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir perduoti jį pagal laidavimą sutuoktinei L. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad dirba tyrėju (duomenys neskelbtini). Komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07586-21 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalyje (plėšimas) dėl to, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 15:15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės pirmame aukšte nepažįstamas vyras smogė dešinės rankos kumščiu J. K. į pilvą ir pagrobė tamsiai mėlynos spalvos polietileninį maišą „Copperfield“, kuriame buvo 40 000 eurų avansas už butą. Pirminės apklausos metu J. K. nenurodė realių aplinkybių, dėl kurių jis skolinosi pinigus iš N. M.. Nenurodė, kad prieš nusikaltimą buvo susitikęs su (duomenys neskelbtini) piliečiu „A.“ ir norėjo jam perduoti minėtus pinigus. Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad su minėtu „A.“ turėjo verslo reikalų, kurių pasėkoje jis prarado dalį pinigų. Nukentėjusysis J. K. kardinaliai pakeitė parodymus nuo duotų pirminės apklausos metu. Priežasčių, kodėl pakeitė parodymus, nenurodė. Į jam užduotus klausimus atsakinėjo neužtikrintai. Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, buvo paimti ir peržiūrėti įvykio vietoje bei aplinkui esantys vaizdo įrašai. Apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad iš karto po nusikaltimo nubėgo vytis nusikaltimą padariusį asmenį pro jo kieme esančią arką. Vaizdo apžiūros metu nustatyta, kad nukentėjusysis nebuvo išbėgęs arba išėjęs iš vidinio kiemo. Taip pat nustatyta, kad prieš įvykį, įvykio metu ir po jo jokie asmenys pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius nebuvo pasišalinę pro nukentėjusiojo nurodytą arką ir kitus galimus išėjimus iš vidinio kiemo. Tikrinant versiją dėl melagingo pranešimo apie nusikaltimą, buvo nuspręsta patikslinti įvykio aplinkybes ir pabendrauti su nukentėjusiuoju dėl tyrimo metu gautų naujų aplinkybių. 2021 m. gegužės 14 d. buvo susisiekta su nukentėjusiuoju J. K., kuris paaiškino, jog dėl tyrimo niekam pretenzijų neturi ir pageidauja kokiu nors būdu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Taip pat susitikimo metu J. K. paaiškino, jog buvo nuvykęs į Lenkiją, Varšuvos miestą, kur susitiko su nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie jam pažadėjo grąžinti prarastus pinigus. Oficialiai duoti parodymus apie tai J. K. atsisakė ir pasiūlė susitikti neformalioje aplinkoje ir nuspręsti, kaip būtų galima nutraukti tyrimą be pasekmių jam. Bendrame kontekste nukentėjusysis aiškiai davė suprasti, kad jokio nusikaltimo nebuvo ir jis tik norėjo tokiu būdu galimai pagąsdinti „A.“, kad jis jam grąžintų prarastus pinigus. Kadangi buvo gauti faktiniai duomenys, kad J. K. galimai davė melagingus parodymus ir melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16227-21 pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį. Tyrimo metu buvo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės, numatytos BPK 158 straipsnyje, o būtent buvo leista (duomenys neskelbtini)vyriausiems tyrėjams B. M., T. J. R., A. B. ir vyresniajam tyrėjui M. S. atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus J. K. atžvilgiu neatskleidžiant savo tapatybės, tai yra slapta susitikimo metu fiksuoti pokalbius su J. K.. Išvardintųjų veiksmų fiksavimui leista daryti vaizdo ir garso įrašus, panaudojant visų rūšių vaizdo ir garso įrašymo technines priemones. 2021 m. gegužės 24 d. nuo 14:11 val. iki 14:39 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami slapti veiksmai J. K. atžvilgiu neatskleidžiant savo tapatybės. Susitikimo metu buvo slaptai fiksuojamas pokalbis, kurio metu užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija. Pokalbis vyko rusų kalba. Susitikime dalyvavo jis, vyriausiasis tyrėjas T. J. R. ir J. K.. Pokalbio metu J. K. patvirtino, kad plėšimo nebuvo, o, būtent pasiūlius jam papasakoti visą tiesą apie užfiksuotą plėšimą, įvykusį (duomenys neskelbtini) g., kuriame jis yra pripažintas nukentėjusiuoju, J. K. ištraukė iš kišenės baltos spalvos lapelį, išlankstė ir parašė su rašikliu rusų kalba „Nebuvo“. Pokalbio metu J. K. nurodė, kad tai jis padarė tam, kad pagąsdintų „A.“, kad jis grąžintų pinigus, kuriuos jam jis buvo skolingas. Visas pokalbis yra užprotokoluotas ir surašyta pokalbio suvestinė (t.1 bl. 62-164).

Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu pateikė ir liudytoju apklaustas T. J. R., dirbantis tyrėju (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 167-170).

Byloje yra duomenys, kad 2021 m. kovo 12 d. J. K. pasirašytinai buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (t.1 b.l. 28-29).

2021 m. kovo 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje buvo gautas J. K. surašytas protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 15:15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinės pirmame aukšte nepažįstamas vyras smogė jam dešinės rankos kumščiu į pilvą ir dešine ranka griebė tamsiai mėlynos spalvos polietileninį maišą „Copperfield“, kuriame buvo 40 000 eurų avansas už butą, ir jėga ištraukęs maišą iš jo kairės rankos, pasišalino iš laiptinės į kiemą ir pabėgo. Jam padaryta 40 000 eurų žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (t.1 b.l. 30-32).

2021 m. kovo 12 d. apklaustas liudytoju nukentėjusysis J. K. parodė, kad kartu su žmona L. K. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis yra UAB „X“ direktorius. Įmonė užsiima statyba, urmine prekyba maisto produktais ir statybinėmis medžiagomis. Taip pat įmonei priklauso kavinė „M“. Kavinė yra turgavietėje „B“, esančioje (duomenys neskelbtini). Žmona dirba irgi jų įmonėje vadybininke. J. K. ir jo žmonai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bute niekas negyvena, todėl jis su žmona nusprendė minėtą butą parduoti. Prieš 3 metus jis sakė pažįstamiems N. M.ir jo sugyventinei N. P., kad nori parduoti butą. Jie tuo domėjosi, tačiau nepirko. 2021 m. vasario mėnesį, galimai 20 d. jis nuėjo pas N. M. į stotį, kur jis dirba (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad parduoda savo butą. Pasakė, kad jeigu jie neduos avanso, tai jų nelaikys rimtais pirkėjais. N. pasakė, kad su žmona ateis pas juos į svečius ir pasikalbės dėl buto pardavimo. 2021 m. kovo 7 d. apie 15:00 val. N. M. su žmona atvažiavo į jų butą, esantį (duomenys neskelbtini). N. M. jam pasakė, kad atvežė 40 000 eurų avansą. Pinigai daugiausia buvo kupiūromis po 50 eurų. Buvo ir apie 15 kupiūrų po 100. Sutarė, kad butą jis parduos už 290 000 eurų. Gautas avansas juridiškai nebuvo įformintas. Gautus pinigus jis laikė šiame bute. 2021 m. kovo 12 d. apie 12:30 val. jis pasiėmė 40 000 eurų, juos įdėjo į tamsiai mėlynos spalvos polietileninį maišą „Copperfield“ ir padėjo į savo automobilį „VW Taureg“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini)po vairuotojo sėdyne. Kartu su žmona automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), esantį grožio saloną. Išleidęs žmoną užsuko pakalbėti pas pažįstamą mėsininką L. V., paskui nuvyko į (duomenys neskelbtini) esantį biurą, kur bendravo su vadybininku V. K., kuriam pasakė, kad parduoda butą ir gavo 40 000 avansą, kad pinigai dabar jo automobilyje. Jam dėl to yra nesaugu, todėl jis nuvažiuos į Šiaulių banką ir paklaus, kaip juos galima padėti į sąskaitą. Išėjęs iš biuro atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo link PC „Akropolis“. Ten nuvykęs nuėjo į Šiaulių banką. Pinigų su savimi neėmė. Pinigai liko gulėti automobilyje. Pamatęs, kad banko skyriuje eilė laukiančių klientų, sugrįžo prie automobilio ir nusprendė sugrįžti į (duomenys neskelbtini) esantį butą ir ten palikti pinigus. Kadangi (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme stovėjo daug automobilių, išvažiavo iš vidinio kiemo. Neradęs vietos sugrįžo atgal į vidinį kiemą. Pastatęs automobilį iš salono paėmė maišą su pinigais ir uždaręs automobilį nuėjo link laiptinės, esančios iš vidinio kiemo. Name yra viena laiptinė, į kurią patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. pusės ir vidinio kiemo. Laiptinės durys buvo privertos, tačiau neuždarytos. Maišelį su pinigais jis laikė kairėje rankoje. Dešine ranka atidarė duris ir užėjęs į laiptinę pamatė stovintį vyrą, kuris pasakė „J.“ ir staigiai dešinės rankos kumščiu smogė jam į pilvą virš bambos, o dešine ranka griebė už maišelio ir jį ištraukęs nubėgo pro vidinės laiptinės duris į kiemą. Nuo gauto smūgio jis nenukrito, tačiau jam skaudėjo pilvą, trūko oro. Po kelių sekundžių jis išbėgo į kiemą, tačiau kieme nieko nebuvo. Tada jis išbėgo pro arką į (duomenys neskelbtini) g., tačiau (duomenys neskelbtini) g. užpuoliko nematė ir sugrįžęs į kiemą paskambino 112. Atvažiavo policijos pareigūnai, jį apklausė. J. K. paaiškino įvykio aplinkybes. Užpuoliką jis galės atpažinti. Užpuolikas ant veido buvo užsidėjęs juodos spalvos medicininę kaukę, be pirštinių. Buvo apsirengęs medžiagine rudos spalvos nerta kepure, juodos spalvos pailga medžiagine striuke, tamsios spalvos kelnėmis. Tai buvo vyras apie 1,80 cm ūgio, kresno kūno sudėjimo, akys šviesios. Užpuolikas jam nepažįstamas ir iš jo balso neatpažino. Jo žmona nežinojo, kad jis gavo iš N. avansą (t.1 b.l. 73-77).

2021 m. kovo 19 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis J. K. papildomai nurodė, kad butas, (duomenys neskelbtini), priklauso jo sutuoktinei L. K.. Savo žmonai apie sandorį su N. nieko nesakė, nes nežinojo, ar jis tikrai įvyks. N. su N. jam perdavė pinigus, kaip ir minėjo ankstesnės apklausos metu, 2021 m. kovo 7 d. apie 15.00 val. Jie yra geri draugai, seniai pažįstami, vienas kitu pasitiki, todėl gautų 40 000 eurų teisiškai neįformino. Gautus pinigus jis buvo sutaręs perduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui A.. Jo pavardės nežino, o telefono numerį pateiks vėliau. A. jis pažįsta nuo 2019 metų ir turėjo bendrų verslo reikalų. Paskutinį kartą su juo buvo susitikęs 2020 m. rudenį. Verslo sandoris įvyko, tačiau jam netiko atsiskaitymas, nes iš sandorio nieko neuždirbo. Po to jie beveik nebendravo. Kartais susiskambindavo. Jis (J. K.) investavo į medicininių kaukių verslą, o A. buvo jo verslo partneris. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kaip dažnai atvyksta į Lietuvą, nežino. 2021 m. kovo 11 d. į jo (J. K.) telefoną „Glokal Mi“, kuris veikia be kortelės, programėlę „Telegram“ paskambino Z. iš (duomenys neskelbtini) Respublikos ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) A. nori su juo susitikti verslo reikalais 2021 m. kovo 12 d. 15.00 val. prie prekybos centro „Akropolis“. Jis atsakė, kad gerai. Pokalbio su A. metu šis pasakė, kad vėl yra pasiūlymas investuoti pinigus. Pasakė, kad reikalinga 40 000 eurų suma iš jo (J. K.) pusės. Jis pasakė, kad atsiveš pinigus. 2021 m. kovo 12 d. atvykdamas į PC „Akropolis“, jis atsivežė ir automobilyje paliko 40 000 eurų. Taip pat prie PC „Akropolis“ esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje susitiko su (duomenys neskelbtini) A. ir su juo aptarė investavimo sąlygas. Pasakė, kad pinigus turi automobilyje, tačiau jo netenkina visos sandorio sąlygos, kad jam reikia laiko pagalvoti. Jie sutarė, kad susiskambins ir susitiks. Kai su pinigais automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kur norėjo palikti 40 000 eurų, nepastebėjo, kad kažkas jį būtų sekęs. Patikslino, kad jo užpuolimo metu kūno sužalojimai jam nebuvo padaryti. Jis dėl to niekur nesikreipė ir GMP į įvykio vietą neatvyko (t. 1 b.l. 89-92).

J. K. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei apklausus jį įtariamuoju, J. K. parodymų nedavė. Pareiškė, kad savo poziciją dėl kaltės išsakys teisme (t.3 b.l. 8-10, 12-14, 25-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. M. parodė, kad pažįsta J. K. apie 15 metų. 2006 ar 2003 metais jis pardavė J. ir jo žmonai L. butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 600 000 litų. Su J. bendraudavo retai. Jokių bendrų darbo reikalų su juo neturėjo ir neturi. 2021 m. sausio ar vasario mėn. J. jam paskambino ir paklausė, ar jis nori susigrąžinti savo butą, (duomenys neskelbtini). Pasakė, kad jis parduoda butą. J. jis pasakė, kad nori. Tada jis pasitarė su savo gyvenimo drauge N. P. ir nusprendė įsigyti tą butą. J. prašė greičiau sumokėti avansą už perkamą butą. Už kiek buvo sutarę butą pirkti, jis neatsimena. Suma buvo apie 200 000 eurų. Butą planavo pirkti N.. Tuo metu ji turėjo pinigų. Jie sutarė, kad J. duos 40 000 eurų. Kovo mėnesio pradžioje su N. nuvyko pas J. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). N. buvo pardavusi butą (duomenys neskelbtini) ir turėjo grynųjų pinigų. N. J. padavė permatome maišelyje 4 ar 8 krūveles pinigų. Pinigai buvo daugiausia kupiūromis po 50 eurų, buvo ir 100 eurų kupiūrų. Viso buvo 40 000 eurų grynųjų pinigų. Jie nepasirašė pinigų perdavimo dokumentų, nes vienas kitu su J. pasitiki. Maždaug po savaitės ar dviejų J. paskambino ir pasakė, kad dėl kažkokių priežasčių buto neparduoda ir avansą grąžins. Sekančią dieną J. atvyko į jo parduotuvę, kur N. grąžino 30 000 eurų avansą. J. pasakė, kad likusius 10 000 eurų grąžins vėliau, nes šiuo metu visos sumos negali grąžinti. Maždaug po 3-4 d. J. jam paskambino ir atėjęs į jo parduotuvę grąžino likusius 10 000 eurų (t.1 b.l. 98-101).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. P.- M. pateikė analogiškus parodymus kaip ir N. M. (t.3 b.l. 116-119).

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vladimiras Sergejevas 2021 m. gegužės 21 d. surašė prašymą dėl veiksmų atlikimo neatskleidžiant savo tapatybės. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas prokuroro prašymą patenkino ir 2021 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį, kuria leido 1 mėnesį, nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2021 m. birželio 21 d. J. K. atžvilgiu atlikti procesinę prievartos priemonę – savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, t. y. leisti (duomenys neskelbtini) vyriausiesiems tyrėjams B. M., T. J. R., A. B. ir vyresniajam tyrėjui M. S. slapta susitikimo su J. K. metu fiksuoti jo teiginius apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir jo išreiškiamą poziciją dėl tyrimo atlikimo tikslingumo, jo nutraukimo ir pan. Procesinės prievartos priemonės taikymo metu leisti techninėmis priemonėmis daryti vaizdo, garso įrašus, fotografuoti, panaudojant visų rūšių vaizdo, garso įrašymo, fotografavimo technines priemones (t.2 b.l. 89-92).

(duomenys neskelbtini) vyriausiojo tyrėjo T. J. R.2021 m. birželio 3 d. surašytame veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 24 d. nuo 14:11 val. iki 14:39 val. adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliekami slapti veiksmai J. K. atžvilgiu, neatskleidžiant savo tapatybės. Susitikimo metu buvo slaptai fiksuojamas pokalbis, kuriuo metu užfiksuota ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija. Pokalbyje dalyvavo vyriausiasis tyrėjas T. J. R., vyriausiasis tyrėjas A. B. ir J. K.. Šio pokalbio metu J. K. pripažino, kad 2021 m. kovo 12 d. apie 15.15 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) jokio užpuolimo nebuvo ir 40 000 eurų niekas iš jo neatėmė ( t.3 b.l. 93-120).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Taigi ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia melagingu įskundimu arba pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamajame kodekse. Šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai nurodo asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, nors žino, kad šis asmuo nusikaltimo nepadarė, taip pat suvokia, kad dėl to gali būti nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamasis persekiojimas), ir nori taip veikti bei to siekia. Pažymėtina, kad, darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes ir kartu pasinaudojo galimybe teisės aktų nustatyta apskųsti prieš jį pareigūnų panaudotus veiksmus. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis), kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra formali, t. y. jis baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Pažymėtina tai, kad asmuo, kreipdamasis į valstybės institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nusikalstamos veikos padarymo, negali to naudoti kaip konfliktų sprendimo būdo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis privalo nurodyti ne nepagrįstais įtarimais paremtas abejones, o tam tikrus tiesą atitinkančius faktus, kurių pagrindu pradedamas tyrimas. Todėl, jeigu asmuo, nurodydamas tam tikrus faktus, iš anksto žino, kad jie yra neteisingi, melagingi, ir vis tiek siekia, kad ikiteisminio tyrimo institucijos į tai reaguotų, jo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos pagal BK 236 straipsnio 1 dalies sudėtį ir negali būti vertinami kaip sąžininga klaida.

Įvertinus byloje sutrinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamojo J. K. veiksmai pilnai atitinka BK 236 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, kaltinamasis raštu pateikė melagingus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kad buvo užpultas ir patyrė 40 000 eurų turtinę žalą. Apklaustas liudytoju J. K. toliau tvirtino, kad nepažįstamas asmuo jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė 40 000 eurų. J. K. kaltę padarius BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodo ne tik jo parodymai ir nuoširdus prisipažinimas teisme, tačiau ir policijos pareigūnų, liudytojų A. B., T. J. R. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo J. K. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės (tam tikrų veiksmų atlikimas neatskleidžiant tapatybės).

Sakydamas baigiamąją kalbą valstybinį kaltinimą byloje palaikęs prokuroras tvirtino, kad J. K. veiksmuose yra BK 236 straipsnio 1 dalyje bei 235 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų požymiai, nes iš pradžių jis pateikė melagingą pranešimą apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą, o vėliau melagingus parodymus davė apklaustas liudytoju. Prokuroras nurodė, kad tokios nuostatos laikosi teismų praktika, tačiau jokios konkrečios teismo nutarties šiuo klausimu neįvardino. Teismas nesutinka su išsakyta poziciją. Reikia pažymėti, kad tuo atveju, kai asmuo melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis iš esmės įgyvendina tos pačios veikos, numatytos BK 236 straipsnyje, motyvus ir tikslus. Dėl to nėra pagrindo kaltininko veiką kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-458/2011). 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teismo priimtoje nutartyje Nr. 1A-20-312/2022 taip pat buvo pažymėta, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie žinomai nebūtą nusikaltimą, ir vėliau, tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, pakartoja tą pačią melagingą informaciją, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo ar pranešimo apie nusikaltimą– motyvus ir tikslus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 2K-458/2011, 2K-307-648/2016). Todėl atsižvelgdamas į suformuluotą teismų praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas išteisina J. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, kaip nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo sutuoktinės L. K. atsakomybėn. BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. K. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę. Baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis dirba, yra vedęs. Jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisme pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais turtinė žala svetimam turtui nepadaryta. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, jo teisme išsakytą požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis J. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Dėl to, kad formaliai šiuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokuroras, kuris neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę L. K.. Bylos duomenimis, L. K. dirba toje pačioje bendrovėje kartu su kaltinamuoju ir gyvena santuokoje. Ji nėra teista ar bausta administracine tvarka. Jos asmenybė tiek pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo ją vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Visos šios aplinkybės sudaro laiduotojai galimybę daryti nuolatinę bei teigimą įtaką kaltininko elgesiui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad L. K. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamą įtaką kaltinamajam sutuoktiniui jiems artimai bendraujant darbo vietoje bei namuose, jį palaikant ir turint galimybę jį kontroliuoti ir daryti įtaką jo sprendimams. Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras neturėjo priekaištų L. K. ir pripažino, kad ji tinkama laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam J. K. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti save, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Teismo vertinimu, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo įvykdytą nusikalstamą veiką nėra tikslinga skirti ilgesnį laidavimo terminą, kaip prašė prokuroras. Vis dėlto siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš sutuoktinę, L. K. skirtina J. K. laiduotoja taikant užstatą. Teismo vertinimu, 1 000 Eur užstato suma bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei, atsižvelgus į faktą, kad laiduotoja yra kaltinamojo sutuoktinė ir sustiprins jo motyvaciją elgtis nepriekaištingai. Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. K. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

10 vnt. kompaktinių diskų (voke), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303, 305, 307 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laiduotoja paskirti L. K., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – taikant 1 000 Eur užstatą, sumokant jį į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. K. kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti J. K. kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančius 10 vnt. CD skaitmeninių laikmenų, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1. Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

2. Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Sumokėti paskirtą užstato sumą į teismo depozitinę sąskaitą bet kuriame banke, mokėjimo kvite nurodant šiuos rekvizitus: Gavėjas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas: 302942160, banko pavadinimas: AB „Swedbank“, banko kodas: 73000, sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtis: nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

3. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.