Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėja Silvana Girdenienė Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00477-10-3

2012 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 11 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 187 str. 2 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 str., prie paskirtos bausmės prijungta dalis neatliktos bausmės pagal 2006 05 22 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas, atliekant bausmę pataisos namuose.

Šioje baudžiamojoje byloje nuteistas ir A. V., tačiau jo apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t. y. 2010 12 06 d. naktį apie 4.30 val. Valkininkų geležinkelio stoties gyvenvietėje, Varėnos rajone, išardęs nuo geležinkelio bėgių elektrinę įrangą: skiriamojo transformatoriaus kompleksą STk5 2x3, 2 kVA maitinantį iešmą Nr. 1, ten nukirpus 0,23 kV kabelius: 3,2 m 1050W du vnt. ir 3,6 m 1250W du vnt., skiriamojo transformatoriaus kompleksą STk5 2x3, 2 kVA maitinantį iešmą Nr. 2, ten nukirpus 0,23 kV kabelius: 3,2 m 1050W du vnt. ir 3,6 m 1250W du vnt., skiriamojo transformatoriaus kompleksą STk5 2x3, 2 kVA maitinantį iešmą Nr. 3, ten nukirpus 0,23 kV kabelius: 3,2 m 1050W du vnt. ir 3,6 m 1250W du vnt., skiriamojo transformatoriaus kompleksą STk5 2x3, 2 kVA maitinantį iešmą Nr. 5, ten nukirpus 0,23 kV kabelius: 3,2 m 1050W du vnt. ir 3,6 m 1250W du vnt., skiriamojo transformatoriaus kompleksą STk5 2x3, 2 kVA maitinantį iešmą Nr. 7, ten nukirpus 0,23 kV kabelius: 3,2 m 1050W du vnt. ir 3,6 m 1250W du vnt., taip sugadino visuotinai pavojingu būdu svetimą turtą - elektrinę įrangą, priklausančią AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“, tuo A. Z. bendrais veiksmais su A. V. padarydami 23406,58 litų žalą, t. y. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai jo veiksmus vertino kaip apysunkį nusikaltimą pagal BK 187 str. 2 d. – elektrinės įrangos sugadinimą visuotinai pavojingu būdu. Nuteistasis teisme parodė, kad nesuprato, jog turtas bus sugadintas visuotinai pavojingu būdu, t. y. jis nežinojo, kad A. V. elektrinę įrangą ardys netoli nuo geležinkelio bėgių, kad suardys ir sugadins geležinkelio bėgių pašildymo sistemas. Aktyvius veiksmus išardant įrangą atliko tik A. V., A. Z. laukė automobilyje. Jis tik padėjo A. V. atneštus daiktus surinkti ir įkelti į automobilį, pervažiavo iš vienos vietos į kitą, stovėjo ant kelio. A. V. patvirtino, kad prieš darant įrangos vagystę, jis nesakė A. Z., iš kur bus imamas metalas. Liudytojas G. B. patvirtino, kad matė automobilį, stovintį apie 70 metrų atstumu nuo geležinkelio bėgių, vėliau vėl matė automobilį dauboje, ant keliuko. Tai patvirtina, kad A. Z. tik sėdėjo automobilyje. Atsižvelgiant į tai, apelianto veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d. Byloje dalyvavusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė patvirtino, kad elektrinė iešmų pašildymo sistema buvo greitai atstatyta, dėl jos nesutriko geležinkelių eismas, nenurodė konkrečių aplinkybių apie realų pavojų dėl šios sistemos neveikimo. Nuteistasis teigia, kad jis nežinojo, iš kur A. V. konkrečiai atnešė metalines dėžes, vagystė buvo įvykdyta naktį, jis nematė, kur nuėjo A. V.

Nuteistasis nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo visą 23406,58 Lt turtinę žalą. Jis nurodo, kad nusikaltimo iniciatorius buvo A. V., kuris prisipažino padaręs ir daugiau tokių nusikaltimų, žinojo, kaip elgtis su elektrine įranga. Apelianto vaidmuo buvo antraeilis. A. V. mirus ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukus, teismas priteisė civilinio ieškovo reikalaujamą sumą tik iš A. Z. Skunde pabrėžiama, kad turtinė žala buvo padaryta bendrais A. Z. ir A. V. veiksmais. Tai, kad A. V. atžvilgiu byla buvo nutraukta, nereiškia, kad jis nėra atsakingas už žalos padarymą. Apelianto nuomone, ieškinys turi būti pareikštas jo teisių perėmėjams, įpėdiniams. CK 6.289 str. numato, kad jei įpareigotas asmuo miršta, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami jo įpėdiniams pagal CK penktosios knygos nustatytas taisykles. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. Z. finansinė padėtis yra bloga, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra didelis. Prieš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimą gimė A. Z. dukros – dvynukės, kuriomis jis privalės rūpintis finansiškai. Be to, jis neturi darbo ar nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Taigi, apelianto teigimu, civilinio ieškinio klausimas turi būti paliktas nenagrinėtas, kadangi nėra aišku, ar po A. V. mirties liko įpėdinių, ar kas priėmė palikimą.

Apygardos teisme gautas civilinio ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsikirtimas į nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą, kuriame nurodoma, kad Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis laikytinas teisėtu, pagrįstu, priimtu nepažeidžiant procesinių bei materialinių teisės normų. Pagal CK 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, atsikirtime pabrėžiama, kad Varėnos rajono apylinkės teismas pagrįstai iš nuteistojo priteisė visą žalos sumą civilinio ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ naudai. Pažymima ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 05 03 d. nutartyje išaiškino, kad solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu (Nr. 3K-3-196/2010).

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d.

Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis mano, kad jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 187 str. 1 d., nes jis nežinojo, kad A. V. elektrinę įrangą ardys netoli nuo geležinkelio bėgių, kad suardys ir sugadins geležinkelio bėgių pašildymo sistemas, jis tik laukė automobilyje ir padėjo atneštus daiktus įkelti į automobilį.

Ši nuteistojo iškelta versija vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį, ir atmetama. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.

Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, paties nuteistojo A. Z. teismui duotus parodymus, matyti, kad jis suprato, kad jis buvo Valkininkuose – geležinkelio stoties gyvenvietėje, važiavo su A. V. prie geležinkelio, važiuojant keliu geležinkelio bėgiai jam buvo iš kairės pusės, A. V., išleistas iš automobilio, nuėjo link geležinkelio bėgių. Pats A. Z. pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad pavogtos detalės buvo nuo geležinkelio (t. 2, b. l. 128-131). A. V. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad keliant į automobilį įrenginius, jie pamatė, kad link jų bėga vyras, apsirengęs geležinkeliečio uniforma (t. 2, b. l. 128-131). Netikėti šiais parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, juos pagrindžia ir A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 1, b. l. 99), įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 100-105), iš kurių matyti, kad A. Z. suprato, jog vagystę atliko geležinkelio stoties teritorijoje. Iš jo parodymų matyti, jog į automobilį keliant daiktus, jis nuo geležinkelio bėgių buvo 10 ar net mažesniu atstumu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad A. Z. suprato, jog A. V. atnešamas metalas buvo nuo geležinkelio bėgių, todėl, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, jis turėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą, kad gadinant geležinkelio įrangą sukeliamas pavojus keleiviams ir kroviniams.

Taigi surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad A. Z., veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., todėl nėra pagrindo perkvalifikuoti jo veiksmus pagal BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam mažesnę bausmę pagal BK 187 str. 1 d.

Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad civilinis ieškinys turi būti pareikštas A. V. teisių perėmėjams, nes žala buvo padaryta bendrais A. Z. ir A. V. veiksmais. Tai, kad A. V. atžvilgiu byla buvo nutraukta, nereiškia, kad jis nėra atsakingas už žalos padarymą. Kolegijos nuomone, tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

BK 2 str. 3 d. numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje įtvirtinta asmeninė atsakomybė, kuri reiškia, kad baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas. Todėl nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti tik tas asmuo, kurio nusikalstamais veiksmais ta žala atsirado.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 23406,58 litų žala AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo padaryta bendrais A. Z. ir A. V. veiksmais. Jų atsakomybė solidari. Kaltinamasis A. V. 2011 08 13 d. mirė (t. 2, b. l. 137), todėl Varėnos rajono apylinkės teismas baudžiamąją bylą A.V. atžvilgiu nutraukė. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, pagal CK 6.263 str. 2 d. žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, todėl buvo pagrįstai patenkintas civilinis ieškinys, žalą priteisiant iš A. Z. Tai, kad A. V. mirė, nereiškia, kad jo teisių perėmėjai ar įpėdiniai yra atsakingi už A. V. žalos padarymą. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl blogos finansinės padėties, dukrų gimimo ir bedarbystės, kolegijos nuomone, negali nulemti civilinio ieškinio sumos dėl turtinės žalos atlyginimo, sumažinimo.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, keisti nuosprendį skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą – atmesti.