Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajai atstovei G. R. (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje MB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrijos finansinę padėtį ir finansinius įsipareigojimus, t. y. tai, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrija, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, nuo 2022 m. gegužės 3 d. iki 2022 m. gegužės 12 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. spalio 10 d. kreipėsi į Kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ ir AB Swedbank su prašymu pateikti informaciją apie Bendrijos sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki informacijos pateikimo dienos. Išanalizavus gautus bankų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu atsiskaitymai vyko per AB Swedbank atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes 2022 m. gegužės 3 d. A. Š. buvo sumokėta 13 850 Eur suma, o 2022 m. gegužės 12 d. – antstolei S. Ž. 1000 Eur suma, kai mokestinė nepriemoka buvo 33 969,32 Eur. Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrijos vadovas A. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais subjektais (įskaitant ir paskolos sau suteikimą), o ne VMI. Dėl tokių A. Š. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Pažymi, kad antstolė S. Ž. nevykdė ir nevykdo išieškojimo VMI naudai.

Išnagrinėjus pateiktus banko sąskaitų judėjimo išrašus nustatyta, kad, turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, tikrintu laikotarpiu Bendrija vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių Bendrijos veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta ar bent jau sumažėjusi. Taigi Bendrijos vadovas A. Š. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą Bendrijos vadovui prašoma skirti 2200 Eur dydžio baudą (b. l. 2-3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Š. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad 2022 m. gegužės 3 d. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ į jo asmeninę sąskaitą pervesta 13 850 Eur suma buvo dalinis jo Bendrijai suteiktos paskolos grąžinimas. Tą patvirtina 2018 m. kovo 13 d. paskolos sutartis (priedas Nr. 1), pagal kurią jis asmeniškai skolino Bendrijai pinigines lėšas, ir 2022 m. rugsėjo 4 d. tarpusavio suderinimo aktas, iš kurio matyti, jog sugrąžinus 13 850 Eur sumą, MB „(duomenys neskelbtini)“ vis dar liko skolinga jam 44 600 Eur sumą (priedas Nr. 2). MB „(duomenys neskelbtini)“ su VMI buvo sudaręs susitarimą dėl Covid -19 laikotarpiu susidariusių mokėjimų atidėjimo, vėliau su VMI buvo sutarta, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ atliks įmokas VMI, o VMI netaikys priverstinių išieškojimo veiksmų. Tiek iki 2022 m. gegužės 3 d., tiek vėliau MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos nebuvo areštuotos VMI pavedimu, kas rodo, jog susitarimas su VMI egzistavo. Be to, per apytiksliai metus laiko MB „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas veiklą, sumokėjo VMI daugiau nei 50 000 Eur atidėtų mokėjimų bendros sumos. Pagal susitarimą su VMI MB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę ir jam buvo suteiktos realios galimybės mokėti pinigines lėšas ne tik VMI, bet ir kitiems kreditoriams bei vykdyti einamuosius mokėjimus. Todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2022 m. gegužės 30 d. vykdė įprastinę ūkinę komercinę veiklą ir nebuvo laikoma, jog Bendrija yra nemoki ar susidūrusi su finansiniais sunkumais. Galiausiai iš konkliudentinių veiksmų matyti, jog VMI buvo sutikusi, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ skirstytų pinigines lėšas savo nuožiūra ir toks susitarimas tęsėsi nuo 2021 m. 2022 m. balandžio 19 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo VMI dar 20 000 Eur, neskaitant ankstesnių mokėjimų, atliktų VMI. Taigi, prieš pat išmokant dalį skolos kitam kreditoriui, t. y. A. Š., MB „(duomenys neskelbtini)“ atliko 20 000 Eur įmoką, kuria padengė pusę susidariusios nepriemokos (priedas Nr. 3). MB „(duomenys neskelbtini)“, 2022 m. gegužės 13 d. sumokėdamas antstolei A. Ž. 1000 Eur įmoką, vykdė teismo sprendimą ir tikėjosi gera valia pilnai padengti priteistą sumą – ši suma kilo iš ilgamečio teisminio proceso su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame MB „(duomenys neskelbtini)“ tikėjosi sėkmingos baigties. MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą ir siekė jos tęstinumo. Jeigu VMI būtų areštavusi MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą dėl visos mokėtinos sumos, šią sumą VMI būtų neabejotinai nusirašiusi ir įsiskolinimo VMI nebūtų, kas matyti iš 2022 metų sąskaitos išrašo (priedas Nr. 3). Šios aplinkybės rodo, kad jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko, tik vykdė susitarimą su VMI, apie kurį ši nutyli. Mokėjimus vykdė savo nuožiūra siekdamas išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą. Todėl MB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė mokėjimus visiems kreditoriams – didžiąją dalį 20 000 Eur sumokėjo VMI, dalį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (10 000 Eur + 1000 Eur S. Ž.), sau kaip Bendrijos kreditoriui jis sumokėjo tik ketvirtadalį įsipareigojimo. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir antstolė S. Ž. būtų sutikę, kad likusią sumą MB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtų po 1000 Eur į mėnesį, tikėtina, jog Bendrija toliau būtų vykdžiusi veiklą. Tuo tarpu nesumokėjus minėtų sumų neabejotinai iš karto MB „(duomenys neskelbtini)“ veikla būtų paralyžiuota, todėl šiuo konkrečiu atveju matyti, jog jis tik siekė, kad Bendrija toliau vykdytų veiklą.

Teismo posėdyje A. Š. paaiškino, kad tą patį mėnesį, kai buvo atlikti pavedimai, nurodyti VMI pareiškime, jis VMI pervedė 20 000 Eur, kitam kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10 000 Eur. Iš sau pervestų pinigų visą sumą ir taip galiausiai sumokėjo VMI. Jis negrobstė įmonės pinigų, iš berods 74 000 Eur Bendrijos įsiskolinimo sau pasiėmė tik 13 000 Eur. Kai 2021 m. pateikė paraišką dėl mokesčių atidėjimo dėl karantino, jam metams buvo išdėstytas mokėjimas. Pagal susitarimą mokesčių mokėjimą buvo galima atidėti metams, o jei būsi nepajėgus sumokėti, tai galima susitarimą pratęsti dar vieneriems metams. Jie buvo susitarę, kad jis mokės VMI tiek, kiek galės. Susitarimas galiojo iki 2022 m. balandžio. Per tuos metus mokestinės nepriemokos sumokėti nepajėgė. Prasidėjo teisminiai procesai su vienu iš klientų, jie truko dvejus metus, buvo užblokuota sąskaita, tuomet pamatė, kad susimokėti nebepajėgs. 2022 m. teikė prašymą VMI susitarimą pratęsti metams, bet gavo neigiamą atsakymą. Telefonu kalbėjo su Marijampolės apskrities VMI darbuotoja ir žodžiu susitarė, kad mokės, kiek pajėgs. Tuomet padalino visus pinigus tiek antstoliams, tiek valstybei. Pagal tą žodinį susitarimą su VMI jis sumokėjo apie 50 % įsiskolinimo VMI. Dabar įmonė bankroto procese. Įmonę perpirko kitas žmogus, nežino, ką jis su ja darys toliau. Teismui pateikė mokėjimo nurodymą, kad 2022 m. gegužės 4 d. B. Ž. pervedė VMI 13 828,23 Eur (b. l. 43). Prieš tai ši suma 2022 m. gegužės 3 d. buvo gauta į A. Š. asmeninę sąskaitą kaip paskolos grąžinimas ir tą pačią dieną kaip dovana pervesta B. Ž. (b. l. 44-46, 48-50). Kitame teismo posėdyje A. Š. papildomai paaiškino, kad B. Ž. yra jo mama, kuri gautus pinigus pervedė VMI kaip pelno mokestį. Tie pinigai vis tiek grįžo VMI, tik kita paskirtimi. Jie grįžo VMI, bet ne kaip jo įmonės įsiskolinimas. Mama sumokėjo kaip pelno mokestį už turtą. Jis tokiu būdu tiesiog padėjo mamai. Šiuo metu jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Jo mėnesio pajamos 3000 Eur. Tai vienintelės jo pajamos. Šeima susideda iš 4 asmenų, yra du nepilnamečiai vaikai, jie nuomojasi butą, vaikai eina į mokyklas, dar moka išlaikymą dukrai Lietuvoje. Padarė klaidą persivedęs tą sumą sau, nes norėjo padėti mamai. Nemano, kad jis pažeidė tą mokėjimų eiliškumą. Mokėjo, kiek galėjo mokėti. Jis nevengė ir nebandė išsisukti nuo mokesčių.

VMI įgaliotoji atstovė G. R. teismo posėdyje patvirtino A. Š. teiginius, kad 2021 m. balandžio 28 d. buvo priimtas VMI sprendimas sudaryti su MB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę paskolos sutartį, tačiau 2022 m. balandį ši sutartis nutraukta, nes nebuvo laikytasi jos sąlygų. Asmuo buvo raginamas susimokėti mokesčius. VMI neginčija, kad jai buvo sumokėta 20 000 Eur, tačiau tą dieną, kai Bendrijos buvo sumokėta paskola A. Š., mokestinė nepriemoka tebebuvo nepadengta ir ji buvo nemaža – 33 569 Eur. Tokioje situacijoje prioritetinis paskolos mokėjimas įmonės vadovui niekaip negali būti pagrįstas ir teisėtas. Kai VMI pateikė ieškinį dėl bankroto bylos Bendrijai iškėlimo, įsiskolinimas VMI tebebuvo 22 552 Eur.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

ANK 120 straipsnio 1 dalies norma, numatanti atsakomybę už kreditoriaus teisių pažeidimą, yra blanketinė ir šiuo atveju yra aktualus CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis). CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023 ir kt.).

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismui nekyla abejonių, kad 2022 m. gegužės mėnesį Bendrijos finansinė padėtis buvo bloga ir ji nebeturėjo lėšų visų kreditorių, tarp jų VMI, reiškiamiems reikalavimams patenkinti. Tą rodo tiek tuo metu vykę priverstiniai Bendrijos skolų išieškojimai (b. l. 11), tiek nesugebėjimas įvykdyti su VMI 2021 m. balandžio 28 d. pasirašytos mokestinės paskolos sutarties sąlygų, dėl ko ši buvo nutraukta, nesuteikiant galimybės pratęsti susitarimą dar metams. Šiai dienai Bendrijai jau yra iškelta bankroto byla, nutartyje nurodoma, kad per 2021 m. atsakovė MB „(duomenys neskelbtini)“ negavo jokio pelno, patyrė 96 144 Eur nuostolių (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Susiklosčius tokiai situacijai, Bendrijai dar 2022 metais atsirado pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir ji nebeturėjo laisvės vykdyti mokėjimus išimtinai savo nuožiūra. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad įmonė turėjo įsiskolinimą ir pačiam A. Š., tačiau pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas nei jis kaip įmonės kreditorius, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria vyko teisminiai ginčai ir buvo vykdomas priverstinis skolos šiai įmonei išieškojimas, neturėjo jokios pirmumo teisės gauti lėšas iš MB „(duomenys neskelbtini)“, tokį pirmumą turėjo tik kreditorė VMI. Bendrijai pervedus VMI pareiškime nurodytas sumas tiek A. Š., tiek antstolei, neabejotinai buvo pažeistas įstatymo numatytas atsiskaitymų eiliškumas, atliekant mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams. Nors rašytiniuose paaiškinimuose A. Š. teigė, kad dėl susitarimo su VMI dėl mokestinių prievolių atidėjimo jis turėjo teisę įmonės mokėjimus kreditoriams reguliuoti savo nuožiūra, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad 2022 m. gegužę šio susitarimo terminas jau buvo pasibaigęs, o jo prašymas pratęsti mokėjimų atidėjimą dar metams netenkintas. Tokiu atveju jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad 2021 m. su VMI sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimų mokėjimo atidėjimo tebegalioja 2022 m. gegužę.

A. Š. nurodo kad nebuvo atsižvelgta, kad VMI buvo pervesta 20 000 Eur, tokiu būdu padengiant pusę įsiskolinimo, tačiau pagal Bendrijos sąskaitos išrašą tai buvo padaryta dar 2022 m. balandžio 19 d. (b. l. 33), o 2022 m. gegužę mokestinė nepriemoka tebebuvo 33 969,32 Eur. Be minėto pervedimo ji būtų buvusi dar didesnė. Argumentas, kad jo iš Bendrijos gauti pinigai vis tiek galiausiai atiteko biudžetui, A. Š. veikos kvalifikavimo niekaip nekeičia. Jais buvo padengti asmeniniai B. Ž., o ne MB „(duomenys neskelbtini)“, įsiskolinimai valstybės biudžetui. Teismas neturi duomenų, kad ji nebūtų pajėgusi padengti šios sumos iš savo asmeninių lėšų ar turto. Tuo metu VMI neteko galimybės gauti šių lėšų kaip Bendrijos mokestinės nepriemokos, tuo pažeidžiant jos kaip stambiausios Bendrijos kreditorės interesus.

Įstatymų leidėjas nenumatė jokių išimčių, leidžiančių nesilaikyti atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, nepaisant to, kad mokėjimai žemesniems kreditoriams dažniausiai yra motyvuojami siekiu išsaugoti įmonių veiklos tęstinumą. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.

A. Š., kaip Bendrijos vadovas, žinodamas apie Bendrijos įsiskolinimą VMI ir kad Bendrijos turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti Bendrijos mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, Bendrijos turėtų lėšų nenukreipė atsiskaitymui pirmiausiai su VMI, o atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriais, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Kaip jau buvo minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto.

A. Š., kaip juridinio asmens vadovas, neužtikrindamas, kad vykdant Bendrijos mokėjimus būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-6-2014, 2AT-41-2014, Nr. 2AT-22-2016).

A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimą jis pripažįsta ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į A. Š. asmenybę – teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis nėra baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su juridinio asmens vadovo pareigų vykdymu, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors pareiškėja VMI prašė Bendrijos vadovui skirti sankcijos vidurkį atitinkančią baudą, teismas tam pagrindo nenustatė. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas ne dėl piktybiško mokestinių prievolių ignoravimo, o stengiantis užtikrinti Bendrijos veiklos tęstinumą ir dėl neįsigilinimo į įstatymų reikalavimus. Nusižengimas padarytas išimtinai neatsargia kaltės forma. A. Š. išlaiko tris vaikus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, jog yra pagrindas nagrinėjamoje situacijoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Bendrijos vadovui skirti mažesnę baudą, nei numatytoji sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-517-961/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.