- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- 2SA-165-881/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17409-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1366-803/2012 pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl generalinio prokuroro D. Valio 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 17.9-2106 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, kuria skundas patenkintas iš dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. R. prašė teismo panaikinti 2011 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą Nr. 17.9-2106, kuriuo buvo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ginti viešąjį interesą, kreipiantis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 atnaujinimo. Nurodė, kad prokuroras atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, kad prašymas atnaujinti procesą nėra visai visuomenei rūpimas reikalas, o privatus ginčas, kilęs tarp juridinio ir fizinių asmenų, kuris negali būti ginamas pasitelkiant viešojo intereso institutą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu vertinimu, nes manė, kad tiek jo pareiškime prokurorui, tiek civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 surinktų įrodymų visuma atskleidžia nevisapusišką, netinkamą, galimai tendencingą įrodymų vertinimą, nusikalstamų veikų neįvertinimą, perkeliant pareigą pareiškėjui ir jo buvusiai sutuoktinei sumokėti 800 000 Lt BUAB „Švaros era“, kurių niekada iš įmonės nėra gavę. Teismo posėdžio metu nurodė, kad kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo dėl BUAB „Švaros era“ apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad nutarime buvo nustatyta, jog teismai, nagrinėdami ieškovo UAB „Švaros era“ ieškinį atsakovams R. R. ir V. R., tinkamai pritaikė procesines teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, todėl teisinių pagrindų kreiptis dėl proceso atnaujinimo nėra. Pareiškėjo siekis atnaujinti procesą, susijęs tik su pareiškėjo, kaip fizinio asmens, privačiais interesais, o ne viešųjų interesų gynimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo V. R. skundą patenkino iš dalies – panaikino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 17.9-2106, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo V. R. prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 dėl nepagrįsto praturtėjimo, kitoje dalyje skundą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai raštą, kuriame skundė priimtą teismo, jo manymu, neteisingą sprendimą. Šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad byloje nebuvo ištirti įrodymai, reikšmingi sprendžiant jo atsakomybės klausimą, be to, teismas nepasisakė dėl UAB „Švaros era“ galimai apgaulingai vestos buhalterinės apskaitos, nesikreipė su atskirąja nutartimi į teisėsaugos institucijas. Minėtas raštas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, kuri 2011 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 17.9-2106 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 dėl nepagrįsto praturtėjimo. Teismas sutiko su suinteresuoto asmens paaiškinimais, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateiktame rašte nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo prokurorui kreiptis dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, ir nagrinėta civilinė byla Nr. 2-188-479/2009 buvo aiškiai dispozityvi. Tačiau, įvertinęs į bylą teismo posėdžio metu pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti 2011 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimą Nr. 17.9-2106. Teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gruodžio 9 d. nutartyje nustatė, jog tiek civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 sprendimą priėmęs teismas, tiek jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrinęs apeliacinės instancijos teismas nevertino to, ar UAB „Švaros era“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus, nors procesiniuose dokumentuose buvo nurodyti duomenys dėl galimai apgaulingos apskaitos. Klaipėdos apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad tik ištyrus aplinkybes, nurodytas V. R. pareiškime, bus galima spręsti, ar buvo padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 8 straipsnį Generalinė prokuratūra atlieka, organizuoja, kontroliuoja ikiteisminį tyrimą. Minėto įstatymo 19 straipsnis numato, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi pareigą ginti viešąjį interesą. Teismo teigimu, Generalinė prokuratūra persiųstą skundą išnagrinėjo neįsigilinusi į jo esmę, nesiaiškino, ar nėra pagrindo pradėti rinkti medžiagą dėl galimai pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. nesiėmė visų priemonių išsiaiškinti, ar nėra viešojo intereso pažeidimo. Teismas pažymėjo, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra imperatyviųjų įstatymo normų pažeidimas, todėl jo nustatymas yra reikšmingas visuomenei, valstybei ir kartu gali nulemti privačių asmenų subjektines teises, jų apimtį. Tinkamas imperatyvių normų vykdymas taip pat yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas privatus asmuo privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo praktiką visuomenė ir viešosios institucijos su viešąją teise susijusį viešąjį interesą privalo ginti ir skatinti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).
Pareiškėjo reikalavimą dėl generalinio prokuroro įpareigojimo kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 atnaujinimo teismas atmetė, atsižvelgęs į tai, kad įstatymai nenumato, kad teismas galėtų įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atskiruoju skundu prašo panaikinti iš dalies Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 17.9.-2106, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009, panaikinimo ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. R. skundą dėl generalinio prokuroro D. Valio 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 17.9-2106 atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 panaikinimo atmesti. Nurodo, kad teisinė situacija, kai buvo priimtas ginčijamas generalinio prokuroro nutarimas suponavo jam teisę atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, nes nebuvo konstatuotas viešojo intereso pažeidimas. Tik bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui pateikus duomenis apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, konstatuota, kad pareiškėjo argumentai ir teikiami įrodymai bus vertinami ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00095-11 metu prokuroras tikrins galimai pažeistų teisės aktų, pasireiškiančiu apgaulingu apskaitos tvarkymu UAB „Švaros era“, padarymo aplinkybes, o teismui baudžiamojoje byloje dėl apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos UAB „Švaros era“ priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pareiškėjas turės teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio pagrindu. Imperatyvių įstatymo normų laikymosi ginčo atveju patikrinimas jau yra atliekamas ikiteisminio tyrimo metu, todėl nėra teisinio pagrindo prokurorui tas pačias aplinkybes (įrodymus) rinkti bei vertinti, kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kokius konkrečius veiksmus būtina atlikti, kad viešasis interesas būtų ginamas. Pažymi, kad tiek ginčijamo generalinio prokuroro nutarimo priėmimo metu, tiek skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo konstatuota, kad galimas teisės pažeidimas, kurio faktinis ir teisinis pagrindas šiuo metu tikrinamas ikiteisminio tyrimo metu, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Viešojo intereso gynimas baudžiamojo proceso tvarka nesuponuoja viešojo intereso buvimo konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ir nepaneigia generalinio prokuroro nutarime padarytų išvadų, nes ginčas, vykstantis tarp dviejų privačių asmenų, neturi viešojo intereso požymių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas ginčija atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad bylos dokumentais ir surinktų įrodymų visetu yra patvirtinamas Baudžiamojo kodekso krminalizuojamų veikų buvimas (aplaidus ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas, galimas didelės vertės svetimo turto pasisavinimas ir/ar galimas sukčiavimas), kas sudaro akivaizdų pagrindą pripažinti buvus viešojo intereso pažeidimo ignoravimą, padarytą civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009, turintį reikšmės viešojo intereso gynimui tiek baudžiamojo, tiek civilinio poveikio priemonėmis, kartu nulemiant ir privataus asmens subjektinių teisių gynimą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, veikos, turinčios baudžiamosios veikos požymių, atlikimas, net atliktas civilinio santykio forma, yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, visos faktinės aplinkybės, patvirtinančios viešojo intereso pažeidimą, 2011 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai jau buvo žinomos. Anot pareiškėjo, pradėtas ikiteisminis tyrimas vykdomas atsietai nuo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-188-479/2009 ir negali sukurti, pakeisti ar panaikinti teisių ir pareigų, nustatytų BUAB „Švaros era“ įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Taigi viešojo intereso gynimą sudarančios aplinkybės privalo būti tiriamos ir vertinamos civiliniame procese, kurio atnaujinimas yra galimas tik reiškiant prašymą atnaujinti procesą ginant viešąjį interesą. Pareiškėjas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismui baudžiamojoje byloje priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, pareiškėjas turėtų teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio normų pagrindu, nes iki įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo priėmimo terminai pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009 bus suėję. Be to, išregistravus iš juridinių asmenų registro bankrutavusią UAB „Švaros era“, neliktų civilinės bylos šalies, ir proceso atnaujinimas taptų beprasmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą grindžiama ne tik CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 19 straipsniu, kuriuose įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prokuroro teisė ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju ginti viešąjį interesą prokuroras gali ne tik pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viešąjį interesą privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d.). Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino V. R. skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. spalio 6 d. nutarimą, kuriuo šis atsisakė gindamas viešąjį interesą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-188-479/2009. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo esant viešąjį interesą, kurį generalinis prokuroras turėtų ginti, kreipdamasis dėl proceso atnaujinimo nurodytoje byloje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas siekia proceso atnaujinimo, ginčas vyko tarp BUAB „Švaros era“ ir pareiškėjo bei jo sutuoktinės R. R. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi ginčas vyko tarp privačių asmenų dėl civilinių teisinių santykių, nepasižyminčių viešojo intereso buvimu. Pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl BUAB „Švaros era“ apgaulingai tvarkomos buhalterinės apskaitos, nėra pagrindas daryti priešingą išvadą, nes atnaujintoje byloje priimto galimai palankaus pareiškėjui ir jo sutuoktinei R. R. teismo sprendimo rezultatas būtų tik tas, kad pastariesiems neatsirastų pareiga grąžinti BUAB „Švaros era“ šios reikalaujamą pinigų sumą, jokios esminės teigiamos reikšmės kitų asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams toks teismo sprendimas neturėtų. Nagrinėjamu atveju viešasis interesas, pasireiškiantis imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikymusi, yra ginamas atliekant nurodytą ikiteisminį tyrimą. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nereiškia, kad nusikalstama veika iš tikrųjų yra padaryta – nusikalstamos veikos padarymas gali būti konstatuotas tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl pareiškėjo teiginiai, kad bylos dokumentais ir surinktų įrodymų visetu yra patvirtinamas nusikalstamų veikų buvimas, yra nepagrįsti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. 17.9.-2106, kuriuo šis atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti – panaikinti skundžiamą nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo V. R. skundą dėl generalinio prokuroro 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 17.9-2106 panaikinimo atmesti (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria panaikintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 17.9-2106.
Pareiškėjo V. R. skundą dėl generalinio prokuroro 2011 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 17.9-2106 panaikinimo atmesti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.