Kauno apygardos teismo nuosprendis

2019-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-966/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-12-11Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-02-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
1A-328-966/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46080-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
A. B., L. B., V. Š.
Advokatai
Erikas Rugienius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-966/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46080-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; (S) 2.4.6.4.2; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorui Juozui Valickui,nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Erikui Rugieniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 9 415,66 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, BK 71 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams įpareigojant A. B. neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir sumokėti 5 MGL (188, 30 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti L. B., V. Š., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su L. B. ir V. Š., 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 22.00 val. iš (duomenys neskelbtini) miesto automobiliu ,,VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š. ir L. B. nuvežė į (duomenys neskelbtini), perdavė jiems mobilaus ryšio telefonus, navigacijas ir nurodė automobilius parvairuoti į Lietuvą taip padėdamas L. B. ir V. Š. padaryti nusikalstamą veiką, o 2017 m. rugsėjo 7 d., nakties metu L. B., žinodamas, kad jam perduodamas didelės vertės (36 000 Eur) turtas – automobilis „BMW 330D“, transporto priemonės identifikavimo numeris (toliau – VIN) (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas nusikalstamu būdu – vogtas, o V. Š., žinodamas, kad jam perduodamas didelės vertės (30 000 Eur) turtas – automobilis „BMW 530D“, (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įgytas nusikalstamu būdu – vogtas, jais naudojosi, nes L. B. važiavo automobiliu „BMW 330D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) kol 2017 m. rugsėjo 7 d. 18.38 val. buvo sulaikytas pareigūnų, o V. Š. važiavo automobiliu automobilis „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. rugsėjo 7 d. 21.00 val. sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino.

2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti A. B. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veiką padarė bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, anksčiau teistas, paskirtos bausmės neatlikęs. Įvertinęs šias aplinkybes, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau A. B. charakterizuojamas teigiamai, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus žymiai mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas E. Rugienius (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria paskirtas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės klausimą, nuosprendyje nurodė, kad įvertinus teigiamai A. B. charakterizuojančių duomenų visumą, padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis, paskiriant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nors motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas aptarė tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę, rezoliucinėje dalyje A. B. skirta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Tačiau dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumo ir būtinumo nuosprendžio motyvuose iš viso nepasisakyta.

3.2. Skunde tvirtinama, kad su draudimu išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų susijusi baudžiamojo poveikio priemonė yra perteklinė. Teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad A. B. vykdo individualią veiklą – teikia krovinių pervežimo paslaugas. Pagrindinės šeimos pajamos gaunamos būtent iš šios veiklos. Dėl vykdomos veiklos specifikos nuteistasis priverstas nuolatos išvykti ne tik už gyvenamosios vietos rajono ribų, bet ir į kitas valstybes. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės A. B. būtų priverstas praktiškai kiekvieną dieną prašyti jį prižiūrinčio pareigūno leisti išvykti, o tai ypač apsunkintų pervežimo paslaugų teikimą. Dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajam tektų galvoti apie darbo keitimą, tačiau jis gyvena kaimiškoje vietovėje, kur susirasti gerai apmokamą darbą ypač sunku. A. B. išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi 9 415,66 Eur baudą, kurios iki šiol nėra sumokėjęs. Dėl šių aplinkybių atsisakyti savo vykdomos veiklos jis negali, pakeitus darbą neužtektų pinigų savo įsipareigojimams vykdyti. Apeliantų įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant šio įpareigojimo, kadangi jo skyrimas turėtų itin neigiamas pasekmes.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo. Prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato E. Rugieniaus apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo skyrimu. Apeliantų įsitikinimu, šis įpareigojimas paskirtas nepagrįstai, jo skyrimas nuosprendyje iš viso nemotyvuotas, o jo taikymas nuteistajam turės itin neigiamas pasekmes darbinei veiklai bei galimybei vykdyti turimus įsipareigojimus. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai nuteistajam bausmės vykdymo laikotarpiu paskiriamas vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai siekiant kontroliuoti nuteistojo elgesį ir nustatyti, ar nuteistasis savo elgesiu bausmės atidėjimo laikotarpiu sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, nurodytas BK 75 straipsnio 2 dalies 1–11 punktuose. Iš komentuojamo straipsnio matyti, kad nuteistajam asmeniui paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus, privaloma skirti bent vieną baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje. Kartu su baudžiamojo poveikio priemone gali būti skiriamas ir vienas ar keli įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 2 dalyje. Įpareigojimus teismas skiria atsižvelgdamas į jų tikslingumą bei įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, paskiria tokias pareigas, kurios gali turėti didžiausią poveikį nuteistajam padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, viena iš teisingo įpareigojimo skyrimo sąlygų yra visapusiškas bylos aplinkybių, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų vertinimas kiekvienoje konkrečioje byloje.

8. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. be BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės buvo paskirtas ir BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas – neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kurį apeliantai šiuo atveju ir ginčija. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su nuosprendyje padarytomis išvadomis argumentus, sutinka, kad nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas A. B. skirtas nepagrįstai.

9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad A. B. vieną kartą teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įvertino ir teigiamai A. B. charakterizuojančių duomenų visumą, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgęs į tai, kad A. B. veiksmai vykdant nusikalstamą veiką buvo antraeiliai, kaip asmuo jis yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra vedęs, augina du vaikus, mokosi, užsiima individualia veikla, teismas laikė, kad A. B. asmenybės pavojingumas nėra didelis, jis turi tvirtus socialinius ryšius ir konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o elgesį koreguojant nustatytomis pareigomis paskiriant įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nuosprendžio motyvuose konstatavęs, kad asmens elgesys efektyviai gali būti koreguojamas, o tuo pačiu bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas rezoliucinėje nuosprendžio dalyje A. B. paskyrė ir BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą, nors jos skyrimo tikslingumas, suderinamumas su baudžiamojo poveikio priemone nebuvo svarstytas ir vertintas, dėl šio įpareigojimo nuosprendžio motyvuose iš viso nepasisakyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl paminėtų aplinkybių, rodančių, kad teismas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo skyrimo nevertino šioje byloje nustatytų su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe susijusių duomenų kontekste, ši nuosprendžio dalis negali būti laikoma pagrįsta.

10. Nustatyta, kad A. B. vykdo individualią veiklą (6 t., b. l. 188), kas pirmosios instancijos teismo buvo laikoma asmenį teigiamai charakterizuojančia aplinkybe, be kitų aplinkybių sudariusia pagrindą taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jo veikla (krovininis kelių transportas) susijusi su nuolatiniu išvykimu iš savo gyvenamosios vietos. Nuteistasis yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus (5 t., b. l. 20, 63), iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo esmė yra tai, kad kiekvieną kartą iš savo gyvenamosios vietos norėdamas išvykti nuteistasis privalo kreiptis į Probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti gavimo. Įvertinus tai, kad A. B. darbo pobūdis yra susiję su nuolatiniu išvykimu iš gyvenamosios vietos, nuteistasis dėl kiekvieno išvykimo darbo tikslais turėtų prašyti leidimo, o tai apsunkintų krovinių pervežimo paslaugų teikimą ir neproporcingai apribotų A. B. galimybę iš darbinės veiklos gauti pajamas, kurios, kaip minėta, yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis, o tuo pačiu apribotų realią galimybę tinkamai vykdyti BK 71 straipsnyje numatytą įpareigojimą bei galimybę sumokėti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę baudą, kurią nuteistasis jau yra pradėjęs mokėti dalimis (6 t., b. l. 190–194). Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, iš esmės teigiamą nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuoja, kad BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto įpareigojimo skyrimas šiuo konkrečiu atveju A. B. teises suvaržo labiau, negu tai būtina BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Be to, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme viena iš prabuojamajam numatytų bendrųjų pareigų yra susijusi su pareiga pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (14 straipsnio 4 punktas). Taigi, A. B. apie savo išvykimą bet kuriuo atveju privalės informuoti Probacijos tarnybą, tačiau šiuo atveju neprivalės gauti leidimo, kurio gavimas, kaip minėta, galėtų sąlygoti perteklinį nuteistojo darbinės veiklos vykdymo apsunkinimą.

11. Konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą įpareigojimą A. B. skyrė nepagrįstai, neįvertinęs šio įpareigojimo skyrimo tikslingumo nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, jo proporcingumo, suderinamumo su paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas, panaikinant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą tenkinti, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu A. B. įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė