- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-29
- Bylos Nr.
- 1-788-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. B., D. B.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
- Kategorijos
- 1.2.18.1.1Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas (BK 213 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 1.2.22.9.2Neteisėtas nešaunamojo ginklo įgijimas ir nešiojimas (BK 258 str. 2 d.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Eglei Gurskajai, Robertai Jovaišienei, Jurgitai Gailik,
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 258 straipsnio 2 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė iki 2020 m. gruodžio 3 d. apie 7.28 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį RÖHM RG 89, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-479487-21 priskiriamas C kategorijos ginklams, taip pat 14 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniai 9 mm Browning Kurz (.380 AUTO), skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, ir 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais ir tinkami šaudyti iš revolverio RÖHM RG 89, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-479487-21 yra šaudyti tinkami šaudmenys, kai 2020 m. gruodžio 3 d. apie 7.28 val. kratos metu minėtas ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų.
A. B. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
D. B., turėdamas pranešimą apie P. P. (P. P.) vardu, kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, AB „Lietuvos paštas“ gautą pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. atėjęs į AB „Lietuvos paštas“, esantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad turi gauti registruotą siuntą su netikrais nominalo banknotais – 60 vienetų 50 Eur nominalo banknotų, t. y. 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0446649969, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0346643949, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0046644949, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61161311555, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761315112, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761311552, 4 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61711315625, 12 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61711315622, 8 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161315112, 8 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161311552, 3 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161312655, 13 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161312652, 5 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161315115, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761315622, atspausdintų ne pagal eurų nominalo banknotų spausdinimo reikalavimus, kartu buvusiai J. S., kuri apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, pašto darbuotojai pateikus pranešimą apie siuntos gavimą, jis pasirašė už siuntos gavimą ir vietoj jos atsiėmė siuntą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo D. B. valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. B. atsiėmė teisėsaugos pareigūnų pagamintą siuntą su kitu turiniu.
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), netikrus 2 vnt. 100 Eur nominalo banknotus su tuo pačiu Nr. 55174319868, atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, kai kratos metu 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. minėti banknotai buvo rasti ir paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų.
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. B. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 65,065 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausančią minėtą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis).
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
D. B. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo pneumatinį nešaunamąjį ginklą, t. y. pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro QB 57 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-479487-21 priskiriamas C kategorijos ginklams, kuris po to buvo laikomas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. kratos metu buvo rastas ir paimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2004 m. buvo įsigijęs kovinį ginklą savigynai, 9 ml kulkų, kurį turėjo iki 2013 m. Po to pardavė per ginklų fondą, nes buvo teistas ir leidimas buvo anuliuotas. Dėl šovinių jam niekas nieko nesakė, nuo tų laikų šoviniai ir gulėjo. Dujinis pistoletas, kuriam turėjo leidimą, gulėjo nenaudojimas kaip suvenyras. Pasak kaltinamojo, buvo jį pamiršęs, jis buvo surastas kratos metu. Nepamena, kada krata buvo atlikta, tačiau galėjo būti kaltinime nurodytą dieną. Atrodo, kad pirko pistoletą ir pneumatinį ginklą iš parduotuvės „Oksalis“ 2006 m., tais metais leidimai buvo nereikalingi, po to pasikeitė įstatymai. Ginklas buvo lengvai parduodamas. Kratos metu buvo rasti ir šoviniai skirti tam ginklui. Kaltinamojo teigimu, kratos metu neturėjo leidimo. Pateikė leidimą dėl kovinio ginklo. Minėtas ginklas buvo surastas vaiko kambaryje, spintoje, metalinėje dėžėje, kuri skirta laikymui. Pripažįsta, kad ginklas gulėjo ne vietoje, nors žino, kaip turi būti laikomas. Tuo metu ginklo negalėjo įteisinti, nes turėjo baudžiamąją bylą dėl ginklo panaudojimo, o paskui pamiršo tą padaryti.
Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę padarius nusikalstamas veikas pripažino iš dalies, t. y. pripažino dėl kanapių laikymo, tačiau nepripažino dėl netikrų pinigų įsigijimo ir dėl šautuvo laikymo.
Apklausiamas dėl epizodo dėl narkotinių medžiagų, kaltinamasis parodė, kad laikė dėžėje medžiagas – kanapes ir maišelius dozavimui sau naudojimui, nes taip patogiau nešiotis. Viską laikė dėžėje savo kambaryje, bute, kur ir gyvena. Nepamena, kur kratos metu buvo dėžė, turi porą vietų laikymui. Galėjo būti dėžė rasta ant stogo, nes tėvams nepatinka kanapių kvapas. Nežino, kiek buvo tiksliai rasta. Vienoje vietoje turėjo būti surasta daugiau, o kitoje – šiek tiek. Pasak kaltinamojo, kanapes rūko kiekvieną dieną, bet po šio įvykio medžiagų nebevartoja.
Apklausiamas dėl epizodo dėl ginklo, kaltinamasis parodė, kad tai buvo prieš daug metų, kai buvo kiti įstatymai su leidimais. Gavo ginklą dovanų gimtadienio proga nuo klasės draugų. Tuo metu papildomai užsiėmė sportiniu šaudymu, todėl ginklą naudojo treniruotėse. Nežinojo, kad ginklas tokios galios, minėjo pareigūnams, kad jam keista dėl tokios specialisto išvados. Pasak kaltinamojo, nepamena, kada padovanojo ginklą, buvo dar mažas. Šaudymą lankė porą metų. Bandė šaudyti iš pneumatinio ginklo, ten naudojamos tokios pačios kulkos kaip naudojamos šaudykloje. Kaltinamojo teigimu, nežinojo, kad ginklui reikalingas leidimas. Suprato, kad tai – ginklas, o kai pasikeitė įstatymai, nežinojo, kad jam reikalingas leidimas. Šį ginklą laikė gal nuo 2010 m., gal ilgiau.
Apklausiamas dėl epizodo dėl dviejų kupiūrų, kaltinamasis parodė, kad jo laikytos pora kupiūrų yra labai blogos kokybės. Jas rado lauke, buvo daug tokių kupiūrų, bet kitas išmetė, o dvi kupiūras pasiliko. Tie pinigai niekur negalėtų būti panaudojami, nes ten popierius, o ne speciali medžiaga, jais būtų sunku atsiskaityti. Tai buvo pora kupiūrų po 100 Eur, matyti, kad skirtingos laboratorijos. Nežino, kodėl pasiliko kupiūras namuose, negalvojo, kad bus kaltinamas disponavimu padirbtais pinigais. Kaltinamojo teigimu, suprato, kad tai – netikros kupiūros, bet jų nebandė panaudoti. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (5 t., b. l. 74–75), kaltinamasis D. B. parodė, kad galbūt ir galėjo kiemo parduotuvėje paprašyti patikrinti tas kupiūras. Jis nenaudojo tos kupiūros, tik patikrino parduotuvėje.
Apklausiamas dėl epizodo dėl siuntos, kaltinamasis parodė, kad buvo pažįstami su E. R., pas kurį pirkdavo tabaką. Tuo metu sužinojo, kad E. R. kaltina jį tuo, kad paprašė jo užsakyti siuntą. E. R. negalėjo paimti siuntos, todėl jis (D. B.) ją atsiėmė. Paėmęs jo lapelį užvažiavo su mergina į paštą ir paėmė siuntą. Atidarius voką, jame buvo tuščia, tik užklijuotas lapelis. Lapelį taip ir paliko, nes E. R. jo neatsiėmė. E. R. buvo iš tos pačios mokyklos, dirbo kaljanų meistru, todėl bendravo su juo tabako klausimais. Kartais tuo klausimu kreipdavosi į E. R. merginą, nes jis dirbdavo ir jį ignoruodavo. Kaltinamojo teigimu, vasarą buvo susitikę, bendravo, tai tuo metu E. R. paprašė. Iki tol nėra buvo atvejų, kad E. R. prašė siuntą atsiimti. Sutiko paimti siuntą, nes E. R. sakė ar tai sumokės, ar pats negalėjo, D. B. nesunku užvažiuoti paimti, kai jis su automobiliu. Reikėjo nuvykti į AB „Lietuvos paštas“ skyrių (duomenys neskelbtini), kur padavęs lapelį, pasirašė savo parašu lapelyje, kur parašyta „atsiimti siuntą“. Nepamena, koks buvo lapelis, tikriausiai spausdintas. Siuntėjas gavėjas buvo ne E. R., buvo nurodytas kito asmens vardas. Voką atidarė, nes jam buvo įdomu, kodėl gavo pinigus už nieką. Ten ne siunta buvo, o popierius su numeriu. E. R. sakė sumokės 50–100 Eur. Vokas buvo baltas, jame buvo lapas ir užklijuoti numeriai, raidžių nebuvo, tiesiog numeris ilgas. Pagalvojo, kad gal tai „crypto“, bet pasirodo – ne. Po to susitiko su E. R., tik nepamena kada. Buvo susitarę, kad jis atsiims tą siuntą, tada parodė E. R. tą voką, o jis pasakė, kad tai ne viskas ir padėkojo. To voko E. R. neatsiėmė, ne to jam reikėjo. Kaltinamojo teigimu, jis nelabai gilinosi į tą dalyką, nebuvo svarbu. Pamatė, kad neatsiėmė blogų dalykų, ten buvo popierius ir viskas. Jis nežino dėl pareikšto kaltinimo dėl 60 vnt. netikrų banknotų, siuntoje nebuvo jokių banknotų. Kai vyko į paštą su mergina, pasakė jai, dėl ko važiavo. Jie pažįstami iš vienos mokyklos, rūko kaljanus, mergina norėjo įsidarbinti į tą vietą, kur dirbo E. R., ji buvo tiesiog šalia tą kartą. Atrodo, kad prie jos atplėšė voką automobilyje arba parduotuvėje, dar neišvažiavęs. Draugė – J. S.. Pažįsta E. N., tai – E. R. mergina, jai skambino klausti, ar gali išnešti tabakus. Vokas tikriausiai buvo išmestas. E. R. sumokėjo 50 Eur. Su E. R. mergina bendravo dėl tabako, taip pat dėl adreso, nes jie turėjo užsakyti tabakus iš užsienio. Kaip minėjo, E. R. ignoruodavo, todėl skambino jo merginai. Atrodo, kad kartą mokėjo pinigus E. N. už tabakus. E. R. po to susitikus minėjo, kad čia dar ne viskas toje siuntoje. Klausė, ar čia viskas, pasakė, kad taip. Kai prašė atsiimti siuntą, E. R. sakė, kad toje siuntoje dokumentai ar taip kažkas. P. P. nėra klasės draugas ar draugas, tiesiog girdėtas asmuo. P. P. turėjo kaljaninę ir E. R. bendraudavo su juo. Pasak kaltinamojo, E. R. gyvena (duomenys neskelbtini), bet pas jį svečiuose nebuvo. Bendrauja su J. S., ji kartais leidžia naudotis jos telefonu. Kai susitiko su E. R., šis sakė, kad ne viskas atėjo, kas turėjo ateiti, ir tuo baigėsi jų pokalbis. E. R. pažiūrėjo numerį, kaip vokas atrodė, laikė rankose, pasižiūrėjo voke esantį numerį.
Liudytoja J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai atsimena, dėl ko atvyko į teismą, bet turbūt 2020 m. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame pašte, (duomenys neskelbtini), įteikė kažkokią siuntą kaltinamajam D. B.. Buvo vadovybės nurodymas, kad, atėjus konkrečiai siuntai, paskambintų telefonu ir įspėtų, kad atėjo atsiimti šios siuntos. Nepamena, ar ta siunta buvo registruota. Bendra tvarka registruotos siuntos išduodamos, kai asmuo pateikia pranešimą, siuntos numerį arba SMS žinutę, tada patikrina jo asmens dokumentą. Karantino metu, to daryti nebuvo būtina, užtekdavo pranešimo arba SMS žinutės ir, asmeniui pasirašius planšetėje, įteikdavo siuntą. Atrodo, tas asmuo buvo atėjęs su mergina atsiimti siuntos, kad buvo bendrauta su abiem jais. Nelabai prisimena aplinkybių. Į teismo klausimą, ar jai kėlė abejonių, kad atvykęs asmuo yra siuntos gavėjas, liudytoja parodė, kad nepamena, atrodo, jie rodė kažką, kažkokį dokumentą. Buvo tokie laikai, kai buvo nebūtina rodyti dokumento, užteko parodyti tik pranešimą. Dabar to negali prisiminti. Kai atėjo atsiimti siuntos, ji nuėjusi paskambino ir, įteikusi siuntą, toliau nuėjo dirbti. Galėjo būti asmuo prisistatęs P. vardu pateikęs pranešimą. Visi darbuotojai buvo informuoti dėl šios siuntos, ją informavo jos viršininkė J. J.. Kai paskambino vadovybei duotu numeriu, pasakė truputį „patempti“ laiką, kol atvažiuos tam tikri asmenys. Tai sekėsi pratempti iki 5 min. Dabar nepamena, ar kažkas buvo atvažiavęs į paštą. Kai vyko apklausa, kažkas buvo atvažiavęs, klausinėjo, o tą atsiėmimo dieną tikrai neprisimena. Kai po įvykio praėjus kuriam laikui ją apklausinėjo, ji pasirašinėjo liudytojo apklausos protokole. Teismui pacitavus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolą (2 t., b. l. 87–88), liudytoja J. D. nurodė, kad galėjo būti, kad taip sakė, nes tuo metu geriau atsiminė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susitikinėja su D. B., draugauja apie metus, gyvena ir būna kartu. Buvo kažkokia siunta kažkur (duomenys neskelbtini), pareigūnė klausė jos, ar ji ten buvo. Čia kažkas susiję su netikrais pinigais. Įvykis nutiko 2020 m. rugsėjo mėn. Dabar negali pasakyti, ar tuo metu ji buvo kartu atsiimant siuntą, praėjo 2 metai, apie siuntos atsiėmimo aplinkybes nieko nežino. Pažįsta E. R., jis buvęs klasės draugas, pardavinėdavo tabakus kaljanui be PVM, o E. N. jai rašinėdavo, yra mačiusi su ja. Būdavo atvejų, kad susiskambindavo ir susirašydavo su E. R.. Dar neseniai, lapkričio 3 d. jis skambino ir norėjo susitikti, kažką aptarti dėl šitos bylos. Jis man skambino lapkričio 3 d. buvo parašytos dvi žinutės, kurios buvo ištrintos apie laiką ir vietą, kur aš turėčiau atvykti. Jis parašė vietą ir laiką, kur ji turėtų atvykti, bet ji nesusitiko ir E. R. ją užblokavo. Šitą dalyką užfiksavo tyrėjai. D. B. santykiai su E. R. tokie, kad jis užsakinėdavo tabakus. Nežino, ar D. B. bendravo su E. N., jie tikrai nėra draugai. Būdavo, kad kai D. B. telefonas išsikraudavo, todėl jis paimdavo jos telefoną kažkam paskambinti. Kadangi E. R. buvo jos klasės draugas, todėl turėjo jo telefono numerį. Per ją ir kiti draugai užsakinėdavo tabaką. Gal 2020 m. gruodžio mėn. visas bendravimas su E. R. nutrūko, nes 2021 m. sėdint kavinėje šis prisėdo ir jiems grasino. Tada jį matė paskutinį kartą. Pasak liudytojos, kodėl E. R. grasino, nežino. Jis siūlė susitikti gal todėl, nes norėjo kažką susitarti dėl šitos bylos, nes pats važiuodavo į Olandiją, kažką ten darydavo. O dėl siuntos, ji nieko nepamena, nes daug užsakinėja iš „Aliexpress“. Iš P. savo motinai užsakinėjo puokštę rožių 2018–2019 m. Atrodo, 2019 m. iš jo atsiėmė gėles, kai jis jai atvežė. Jo adreso nežino, kartu mokykloje nesimokė.
Į gynėjo advokato A. Aleknos klausimus liudytoja J. S. nurodė, kad ištrynė E. R. rašytas žinutes apie susitikimo vietą ir laiką. Jis tada rašė atvykti apie 17 val. prie „Wester Union“. Po šios žinutės iš karto paskambino D. B. ir paprašė, kad paskambintų jam vaizdo skambučiu, pasiaiškintų, ko E. R. norėjo. D. B. nenorėjo kištis į šį reikalą, sakė neatsiliepti. 2021 m. vasarą apie 22–23 val. Gedimino pr. kavinėje „Plus Plus Plus“ E. R. grasino. Jis sėdėjo toliau, po to prisėdęs prie šalia esančio staliuko, pamatęs pradėjo klausinėti, apie ką jie kalbasi. Po to sužinojo iš pažįstamų, kad E. R. išvyko į Olandiją. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama 4–5 kartus, pasirašinėjo apklausos protokolus. Pirmų apklausų neprisimena, antrose jai uždavinėjo klausimus. 2021 m. lapkričio 8 d. apklausos metu nesakė, kad D. B. galėjo užsiimti netikrais pinigais, kalbėjo tik apie E. R..
Specialistas A. Olekas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad žino, dėl kokios išvados bus apklausiamas. Atsimena, ten buvo pistoletas ir šautuvas. Tai – nešaunamasis ginklas, jis yra pneumatinis, veikimo principas – suspaudžiamas oras ir išmetama kulka. Tyrimo metu nustatyta C kategorija, nes, atliekant šaudymus, matuojama jų energija viršijo 7,5 J, todėl priskiriama C kategorijos ginklui. Anksčiau teko susidurti su tokio pobūdžio objektais. Specialisto teigimu, gali būti priskiriamas ir C, ir D kategorijai, iššautos kulkos matuojamos džauliais ir priskiriama tam tikrai kategorijai, jei viršija 7,5 J, tai priskiriama C kategorijai, jei ne – D kategorijai. C kategoriją galima įsigyti, bet reikia leidimo. Ne jo kompetencijas spręsti, ar galima sužaloti su tokiu ginklu asmenį. Kiekvienas šūvis skirtingas, džauliai svyruoja, jei sudaro 7,7 J, tai yra linkęs priskirti D kategorijai, šiuo atveju buvo viršyta daugiau. Tai buvo kinų gamybos ginklas, ginklo paskirtis šaudyti į taikinius, taip žmonės pramogauja. Specialisto manymu, tai gali būti susiję su sportu, nors tai ne jo kompetencija vertinti.
Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaip supranta, į posėdį atvyko dėl įvykio dėl netikrų pinigų. D. B. pažįsta nuo 2017 m., baigė vieną mokyklą, o po mokyklos baigimo nebendravo. Iki tol taip pat bendravimo nebuvo daugiau nei „ar turi parūkyti“. Sunku atsiminti, bet mergina pasakė, kad atėjo laiškas, kuris kažkaip susijęs su D. B.. Tame laiške buvo pinigai, o tą laišką D. B. pasiūlė pakeisti į pinigus. Paskui padarė kratą jo buvusios merginos E. N. namuose ir išvežė į apklausą. Nežino aplinkybių su pašto siunta. Tai, ką pasakojo D. B., yra netiesa. Negali įsivaizduoti, kodėl D. B. galėjo jį apkalbėti. Kiek jam žinoma, E. N. nepažinojo D. B., su juo nebendravo.
Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 114–115), liudytojas E. R. parodė, kad nelabai atsimena, kaip buvo. Kiek žino, jie nebendravo, nebent slaptai, bet to jis nežinojo. O kokiu tikslu jie bendravo, negali pasakyti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas, kad įrodytų, jog E. N. nieko blogo nepadarė. Ji buvo gavusi laišką ir susitiko su D. B.. Kiek žino, tą laišką sustabdė pašte ir ji gavo kvietimą atsiimti siuntą. Liudytojo teigimu, jis tik vėliau sužinojo, kad E. N. bendravo su D. B., prieš porą dienų iki laiško gavimo. E. N. pasakojo, kad su D. B. susitarė, kad už laišką gaus pinigų. Nepamena, ar ji sakė, kiek jai D. B. pasiūlė pinigų. E. N. sakė, kad sutiko, nes norėjo „lengvų“ pinigų. Pats to laiško nematė, tas laiškas buvo gautas E. N. namų adresu (duomenys neskelbtini). D. B. yra kreipęsis dėl rūkalų pirkimo, galėjo užsukti porą kartų, nes jis tuo metu dirbo kaljanistu, susisiekdavo per „Facebook“ ar telefonu. Tiksliai nepamena, „Facebook“ jis galėjo būti pasivadinęs „B.“ ar „D. B“. Jis pažįsta J. S., mokėsi su ja vienoje klasėje. 2020 m. vasarą tikriausiai bendravo su ja. Jei D. B. skambino, tai dažniausiai iš J. S. numerio, nes jie buvo pora. E. N. nepažinojo J. S..
Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 114–115), liudytojas E. R. parodė, kad nėra tikras, nenori meluoti, nepamena, ar E. N. norėjo „lengvų“ pinigų ar negalėjo paaiškinti, paklausus, kodėl sutiko dėl adreso. Jis matė kvietimo nuotrauką, gavėjas buvo nurodytas kitas asmuo (vyras), ne E. N.. Vyro vardas ir pavardė nebuvo pažįstami. Nepažįsta P. P.. Kai jam E. N. papasakojo apie laišką, ji buvo susinervinusi, ji nežinojo, ką daryti, ar atiduoti laišką policijai, ar atiduoti D. B., nes paskui suprato, kad tai gali būti kažkas neteisėto ir čia buvo tėvų adresas, todėl labai išsigando. Reikia klausti E. N., ką ji padarė su kvietimu, tuo metu jau nelabai bendravo. Ji jau nebe jo mergina daugiau kaip 1,5 metų.
Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 114–115), liudytojas E. R. parodė, kad taip buvo, kad jis pasakė E. N., ką daryti su kvietimu. Šiandien nepamena, nes praėjo daug laiko. Tikriausiai E. N. atidavė tą pranešimą, bet ne jam matant. Nepamena, ar E. N. gavo pinigų už perdavimą. Pats su D. B. nebendravo dėl siuntos. Nelabai atsimena, ar matė susirašinėjimą tarp E. N. ir D. B..
Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 111–112), liudytojas E. R. parodė, kad tą dieną, kai buvo apklausiamas pirmą kartą, jis buvo labai girtas. Policija atvyko apie 7 val. ryte, o jis buvo grįžęs iš vakarėlio apie 6 val. ryto. Viskas buvo taip, kaip papasakota antroje apklausoje. Per paskutinį pusmetį nebendravo su D. B. ar su J. S.. Teismui pagarsinus praėjusio teismo posėdžio liudytojos J. S. parodymus apie tai, kad jis jai rašė, liudytojas paaiškino, kad buvo taip, kad rašė žinutes J. S. norėdamas sužinoti, apie ką ši byla. Bandė klausti J. S., dėl ko yra apklausiamas, ji atsakė, kad dėl pinigų. Nebuvo taip, kad grasino J. S. ar D. B.. Kaip ir nebuvo santykių su D. B. ar J. S.. Kai sužinojo, kad pasiūlė E. N. tokiu būdu užsidirbti, labai supyko, po to įvykio nebendravo. Kartais D. B. ir J. S. pirkdavo tabaką ar angliukus. Netiesa tai, ką sakė D. B.. Liudytojo teigimu, D. B. jam neatidavė siuntos.
Liudytoja J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra mačiusi E. R. ir D. B., pas kurį gyvenamojoje vietoje padarė kratą, apklausė jį. Taip pat apklausinėjo J. S., vieną kartą apklausė E. N.. Ar atliko veiksmus su E. R., neatsimena. Kolegė atliko kratą, kur buvo E. R.. Jei jį apklausinėjo ji (J. R.), tai viską surašė, kas buvo reikšminga. Eigos nepamena, bet viskas buvo fiksuojama. Tiksliai žino, kad D. B. minėjo, jog nėra susijęs su siunta, nepripažino to fakto, kad yra susijęs su siuntos užsakymu, lyg pasakojo, kad, kai dirbo taksi automobiliu, E. R. jo paprašė paimti siuntą, jis su J. S. buvo atvykę į prekybos centrą, paėmė tą siuntą ir išėjo iš patalpos, atidarė ir pamatė kas ten. Liudytojos teigimu, ji visus parodymus surašė apklausos protokole. Byloje yra duomenys apie tai, kad jis yra paėmęs siuntą. Ji taip pat atliko vaizdo įrašo apžiūrą, todėl gali kažkiek susimaišyti D. B. parodymai su vaizdo įrašo apžiūra. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip D. B. atvyko, užėjo, paėmė siuntą ir perdavė ją J. S. į rankas. Pasak liudytojos, jai kelis kartus skambino J. S. ir pasakė, kad jie su D. B. turi svarbios informacijos, bet ji nėra susijusi su ikiteisminiu tyrimu, ji susijusi su kitų asmenų daromais veiksmais. Jie atvykę išsakė savo įtarimus, apie kuriuos surašė tarnybinius parnešimus, buvo užregistruoti ir perduoti pagal kompetenciją nagrinėti. E. N. nebuvo parodymuose, bet E. R. buvo. Ta informacija pateikta kaip E. R. daromas pažeidimas dėl kitų įvykių, kurie nesusiję. Su D. B. veiksmai atlikti buvo tik dalyvaujant gynėjui, buvo susitikę be gynėjo tik kartą dėl minėto tikslo. Pats D. B. jai skambino tik vieną kartą 2020 m. gruodžio mėn., norėjo pasitikslinti, kada jis turi žymėtis, kad jam apie tai priminčiau. D. B. skambino iš J. S. telefono numerio būdamas neblaivus ir kalbėjo, kad jam gresia pavojus. Pasakė jam, kad byla perduota kitai tyrėjai, ir reikia kreiptis į ją, jis pradėjo sakyti, kad nori pas ją atvykti, todėl padėjo ragelį, nes su neblaiviu asmeniu nenorėjo palaikyti pokalbio. Kai jai buvo atlikta operacija, tyrimas buvo perduotas kitai tyrėjai.
Liudytoja A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra ji pavadavo kolegę ir yra mačiusi D. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ji atliko akistatą, apklausė liudytojus J. S., E. R., kuris atsisakė akistatos. Šiuos veiksmus atliko praeitais metais prieš Naujuosius metus. Pasak liudytojos, ji negalėjo prisišaukti D. B.. Skambino advokatui arba tėvui, norėdama iškviesti į apklausą. Bet nei D. B., nei jo draugė J. S. nekėlė ragelio. D. B. nebendravo su ja norėdamas nurodyti reikšmingas aplinkybes. Puikiai viską atsimena, nes retai taip būna, kadangi piliečio pareiga atvykti į apklausą, o čia buvo ignoruojama. Apklaususi asmenį, duoda susipažinti su protokolu, dar apklausoje dalyvavo advokatai, nes D. B. samdėsi, o J. S. užtikrino valstybės garantuojamą advokatą. Tiksliai nepamena, kiek kartų apklausė D. B., bet ne kartą ir ne du. Apklausinėjo D. B. dėl nešaunamojo ginklo ir netikrų pinigų.
Teismui pagarsinus byloje esančiame D. B. apklausos protokole (5 t., b. l. 74–77), liudytoja A. V. patvirtino, kad užfiksavo tai, ką sakė D. B., juolab dalyvavo gynėjas. Suteikė teisę papildyti ar parašyti pastabas protokole. D. B. apklausose buvo blaivus, nes derino laiką, kada jis galėtų atvykti apklausai. J. S. susipažino su protokolu, tada dalyvavo ir gynėjas, pastabų nebuvo. Liudytojos teigimu, ji niekam nedaro poveikio. Ji dalyvavo kratoje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, berods adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo vyras ir mergina. Dabar negali tvirtinti, ar buvo E. R.. Atrodo, apklausinėjo E. R., jis atsisakė nuo akistatos su D. B. ir bendravo su mergina, apklausinėjo ją, tačiau prašo vadovautis procesiniais dokumentais.
Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad situacija prasidėjo 2021 m. rugsėjo mėn., kai į duris pasibeldė teisėsaugos atstovai dėl kratos atlikimo. Kai jie padavė protokolo lapą, pasakė pareigūnams, kad nurodytu adresu jis nėra gyvenęs. Klausė jų, kodėl netikrino pagal vaizdo kameras, ar buvo tame pašte. Po kratos namuose ir automobilyje, nuvyko į policijos komisariatą, kur jam parodė voką, kuriame buvo pinigai. Pasakė jiems, kad pirmą kartą jį mato, ten buvo parašytas jo vardas ir pavardė, bet jie buvo parašyti neteisingai, todėl pasakė, kad užrašyti ne jo vardas ir pavardė. Tyrėja pasakė, kad tyrimas viską nustatys, jei jis nėra kaltas. Maždaug praėjus 1,5 m. gavo laišką, kad tyrimas nutrauktas. Liudytojo teigimu, nepažįsta E. N., E. R., D. B. ir J. S.. Minėtą adresą girdi pirmą kartą. Taip pat nėra pametęs savo asmens dokumentų. Jis turi gėlių verslą, gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po kaltinamojo D. B. paaiškinimo apie tai, kad turėjo kartu konfliktą, liudytojas P. P. parodė, kad atsiminė D. B.. Tą kartą pamatė D. B. pas draugą gimtadienyje. Tuo metu buvo ir D. B. gimtadienis, tai jis pasakė, kad nenori matyti naujų svečių. Dabar tampa aišku, kas galėjo užrašyti jo vardą ir pavardę. O su E. R. niekada nebuvo pažįstami, į jo barą, kurį turėjo nuo 2017–2020 m. vidurio, ateidavo daug žmonių. Yra matęs E. R., manė, kad nepilnametis, bet jo nežino.
Liudytoja E. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas ją į butą atvažiavo pareigūnai, apžiūrėjo butą, kompiuterį, papasakojo, kad buvo atsiųstas laiškas jos adresu, sakė nurodytą vardą, bet tokio asmens ji nepažįsta. Tuo metu buvo su E. R. ir nuvyko į policijos komisariatą, kur juos pradėjo apklausinėti. Suprato, kad ten buvo dėl laiško, nes ji sutiko, kad į jos adresą būtų atsiųstas laiškas. Bet koks laiškas, ji nežino, nes tas vaikinas pasiūlė 20–30 Eur, paaiškino, kad bus atsiųstas laiškas, bet ten nieko tokio nebus. Po to suprato, kad tai labai bloga mintis, todėl susitikusi su tuo vaikinu, pasakė, kad atšauktų laišką. Vaikinas sakė, kad ten bus bitkoinai ir viskas legalu, jau per vėlu, laiškas atkeliaus. Pasak liudytojos, ji nematė to laiško, o jos pašto dėžutė buvo sugadinta. Tas vaikinas yra nei draugas, nei klasės draugas, susipažino 2020 m. D. B. lyg ir buvo tas vaikinas. Nepamena, kaip susipažino, bet jai reikėjo pinigų. E. S. nepažįsta, su E. R. buvo pora, jis dirbo restorane kaljanistu, bet ji pati nebuvo susijusi su kaljanais ar jų tabakais. Vieną kartą yra susitikusi gyvai su D. B.. Teismui pacitavus dalį jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 95–97), liudytoja E. N. parodė, kad bandė prisiminti kaip kas buvo, lyg atsimena, kad kažką pasakojo apie bitkoinus, o komisariate apklausė staigiai, buvo stresas, neišsimiegojusi, todėl apie tai pamiršo pasakyti. Asmuo prašė jos adreso (duomenys neskelbtini). Tai yra tėvų butas, visą paštą imdavo jie arba neimdavo. Pašto pranešimo ji nematė, spyna buvo nulaužta. Kalbėjo su E. R., bet ne iš pradžių, tik tada, kai sutiko ir pasakė adresą. Antrą kartą su D. B. nebuvo susitikusi. Tikrino paštą, bet nieko jame nebuvo. Kai davė adresą, lyg ir susirašinėjo su D. B. per „Facebook“ paskyrą, nelabai pamena. „Facebook“ D. B. pasivadinęs buvo „D.“ arba „D.“. P. P. nepažįsta. Tikrai siuntinys nebuvo susijęs su tabaku. Tuo metu gyveno su vaikinu E. R. bute, bet kartais būdavo jos tėvų bute. Nenurodė savo buto adreso, nes tai E. R. motinos butas, todėl nurodė savo tėvų. O pagalvojusi, kad tėvai sužinos, prašė atsisakyti. Iki tol nebuvo siūlomi tokie pasiūlymai, tuo metu labai reikėjo pinigų. Nesitarė, kuriuo metu bus perduoti pinigai, kaip suprato, kad kai laiškas bus, tada ir pinigai. Nematė nei to laiško, nei pinigų. Pasak liudytojos, nėra mačiusi pranešimo apie siuntą pas savo vaikiną.
Vyresniosios tyrėjos A. V. 2021 m. gruodžio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Vilniaus teritorinės muitinės pranešimą apie tai, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. AB „Lietuvos paštas“, adresu Vilnius, Servečės g. 1, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai patikrino pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Olandijos (baltos spalvos popierinis vokas), kurioje rasta 60 vnt. po 50 Eur nominalo kupiūrų, vokas adresuotas P. P., (duomenys neskelbtini). Įtarus, kad minėtos kupiūros gali būti netikros, siunta buvo sulaikyta ir surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 0VMB100970. 2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus teritorinė muitinė perdavė minėtą pašto siuntą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybai (1 t., b. l. 5–6).
2020 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus teritorinės muitinės rašte dėl sulaikytų prekių protokolo ir sulaikytos prekės perdavimo užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 23 d. AB „Lietuvos paštas“, adresu Vilnius, Servečės g. 1, Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams patikrinus pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Olandijos (baltos spalvos popierinis vokas), joje rasta 60 vnt. po 50 Eur nominalo kupiūrų (iš viso 3000 Eur). Įtarus, kad minėtos kupiūros gali būti netikros, siunta buvo sulaikyta ir surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 0VMB100970. Minėtoje pašto siuntoje siuntėjas nenurodytas, gavėju nurodytas pilietis P. P., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38–39).
2020 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pašto siuntos iš Olandijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir 60 vnt. 50 Eur nominalo banknotų apžiūra. Atidarius siuntą, viduje yra du susegti baltos spalvos vokai, kurių viduje rasta 60 vnt. po 50 Eur nominalo banknotų. Apžiūrinėjant banknotus, nustatyta, kad vokuose: 13 vnt., banknotų serijos Nr. S61161312652, 2002 m.; 13 vnt., banknotų serijos Nr. S61711315622, 2002 m.; 9 vnt., banknotų serijos Nr. S61161311552, 2002 m.; 9 vnt., banknotų serijos Nr. S61161315112, 2002 m.; 5 vnt., banknotų serijos Nr. S61161315115, 2002 m.; 4 vnt., banknotų serijos Nr. S61711315625, 2002 m.; 3 vnt., banknotų serijos Nr. S61161312655, 2002 m.; 2 vnt., banknotų serijos Nr. PB0046644949, 2017 m.; 1 vnt., banknotų serijos Nr. PB0446649969, 2017 m.; 1 vnt., banknotų serijos Nr. S61161311555, 2002 m. Apžiūrint banknotus, matoma, kad visuose banknotuose priekinėje dalyje dešinėje pusėje ties viduriu užklijuota holograma su 50 skaitmenimis, ties viduriu matomas atspausdintas neryškus apsauginio siūlelio kontūras, sulenkus banknotą, nėra jaučiamas apsauginis siūlelis, kairėje pusėje matomas atspausdintas neryškus vandens ženklo kontūras, pakėlus banknotą, kontūras nesikeičia, popierius akivaizdžiai neatitinka banknotams keliamų spausdinimo reikalavimų (1 t., b. l. 56–65).
2020 m. rugsėjo 1 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokole nurodyta, kad, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos priimtą nutartį, paimtas naujas baltos spalvos vokas (išmatavimai 270 mm x 200 mm), kuris reverso pusėje pažymėtas užrašais Super pak No. D / 14, ant ankščiau nurodyto voko averso pusės imituotas pašto apmokėjimo ženklas (etiketė) – „AANGETEKENDE BRIEF BTL Nr. (duomenys neskelbtini)“. Imituoto pašto ženklo (etiketės) viduryje juodas spalvos barkodas. Voko averso viduryje ranka užrašytas siuntos gavėjas ir jo kontaktiniai duomenys (P. P. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)). Voko reverso dešinėje pusėje žemiau ranka užrašytas siuntos siuntėjas ir jo kontaktiniai duomenys ((duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)). Į voko vidų įdėtas raudonos spalvos popierius, ant kurio priklijuotas spausdintas tekstas – „We apologize for the inconvenience, we were unable to fulfill your order at this time, but do not bedisappointed, we will send you a re-shipment with a bonus soon :). Save this code no. (duomenys neskelbtini) for picking up another shipment“ (1 t., b. l. 66–68).
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. specialisto išvadoje Nr. 2020-964 nurodyta, kad 60 vnt. po 50 Eur kupiūrų (iš viso 3000 Eur), paimtų Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų AB ,,Lietuvos paštas“, yra netikros, atliktos spalvinio kopijavimo rašaliniu aparatu būdu (1 t., b. l. 76–79).
Vyresniojo tyrėjo D. L. 2020 m. spalio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo pagamintas netikras dokumentas, atitinkantis AB „Lietuvos paštas“ nustatyto pavyzdžio pranešimo formą Nr. K11, kuriame būtų įrašyta, kad (duomenys neskelbtini)-ajame Lietuvos pašto skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), P. P. vardu yra gauta registruota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) iš Olandijos ir šis netikras dokumentas įdėtas į buto, esančio (duomenys neskelbtini), pašto dėžutę. 2020 m. rugsėjo 23 d. apie 15.30 val. gautas (duomenys neskelbtini)-ojo Lietuvos pašto skyriaus vadovės skambutis, kurio metu ši informavo, kad į paštą atvyko asmuo, prisistatęs P. P., kuris atsiėmė registruotą siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80–81).
2020 m. lapkričio 17 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas pateiktas AB „Lietuvos paštas“ siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame pašte, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmimo 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.37 val. vaizdo įrašas. Atidarius aplankalą „Lietuvos paštas įrašas“, matomas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-asis. (duomenys neskelbtini), siuntos (duomenys neskelbtini)...“. 2020 m. rugsėjo 23 d. 15:36:06 val. prie įėjimo į patalpas stovi moteris ir vyras. 15:36:15 val. aptarnavimo langelio link eina moteris, tamsių ilgų plaukų, ant galvos matomi akiniai nuo saulės, dėvi juodos spalvos kaukę, yra apsirengusi juodos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos džinsais, juodos spalvos sportbačiais, ant abiejų rankų riešų matomos juodos spalvos apyrankės, dešinėje rankoje laiko baltos spalvos lapą, kairėje rankoje laiko rudos spalvos piniginę. Moteriai iš paskos eina vyras, šviesių plaukų, dėvi medicininę kaukę mėlynos spalvos, yra apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, šviesiai rudos spalvos (smėlio) kelnėmis, juodos spalvos sportbačiais su baltu padu. Dešinėje rankoje laiko juodos spalvos piniginę. Ant dešinės rankos, vidinėje dilbio pusėje, yra tatuiruotė – (duomenys neskelbtini), taip pat riešo vidinėje pusėje yra tatuiruotė, tačiau raštas neįžiūrimas. 15:36:19 val. moteris pateikia darbuotojai baltos spalvos lapą. 15:36:21 val. moteris su vyru stovi prie aptarnavimo langelio. Darbuotoja, paėmusi baltos spalvos lapą, nusisuko nuo langelio ir žiūri į paduotą baltos spalvos lapą. 15:36:30 val. darbuotoja eina link lentynos patalpos gale, užeina už lentynos taip, kad jos nematyti. 15:36:55 val. vyras pasisuko šonu ir ant jo dešinės rankos alkūnės matoma tatuiruotė – (duomenys neskelbtini). 15:36:52 val. darbuotoja grįžta aptarnavimo langelio link, rankose laiko rudos spalvos voką ir baltos spalvos lapą. Nuo 15:36:59 val. iki 15:37:14 val. darbuotoja kalbasi su vyru ir moterimi. 15:37:05 val. vyras ištiesė dešinę ranką ir vidinėje dilbio pusėje yra tatuiruotė, tačiau raštas neįžiūrimas. 15:37:32 val. vyras dešine ranka paima tušinuką ir pasirašo baltame lape. 15:37:39 val. darbuotoja ant prekystalio padeda voką, 15:37:50 val. vyras paima voką, 15:37:53 val. voką iš vyro rankų paima moteris ir kartu išeina iš patalpos (1 t., b. l. 88–91). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos ir byloje esančiame vaizdo įraše.
UAB „DK Investicijos“ 2020 m. spalio 16 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad jų veikla yra automobilių parkavimo sistemų administravimas automobilių stovėjimo aikštelėse. Susipažinus su UAB „DK Investicijos“ pateiktu sąrašu automobilių 2020 m. rugsėjo 23 d. atvykusių / išvykusių į / iš aikštelės prie prekybos centro „Rimi“, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.32 val. į minėtą aikštelę atvyko automobilis, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), kuris 15.42 val. iš aikštelės išvažiavo (1 t., b. l. 101–105).
AB „Lietuvos paštas“ 2021 m. balandžio 14 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad nėra galimybės pateikti informacijos apie siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) siuntėją, nes į bendrovės informacines sistemas persikelia tokie siuntos siuntėjo duomenys, kuriuos įveda siuntėjo šalies paštas. Bendrovėje nėra duomenų apie minėtos siuntos apmokėjimą ir jų pateikti nėra galimybės, kadangi siuntos siuntimo mokestį sumokėjo siuntos siuntėjas, kurio šalis – (duomenys neskelbtini). Pridedama siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie siuntos įteikimą, iš kurių matyti, kad siunta 2020 m. rugsėjo 23 d. 15:37:56 val. įteikta pašte pasirašytinai gavėjui vardu P. P., adresas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–112).
2020 m. rugsėjo 30 d. kratos protokole užfiksuota kratos, atliktos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame L. N. ir A. N. (A. N.), eiga. Kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 120–124).
2020 m. rugsėjo 30 d. kratos protokoluose užfiksuota kratos, atliktos name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena P. P., ir automobilio Grand Cherokee, kuriuo naudojasi P. P., eiga. Kratos name metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas, sisteminis blokas, automobilio kratos metu nieko nerasta ir nepaimta (1 t., b. l. 128–132, 155–157).
2020 m. spalio 19 d., 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota mobiliojo ryšio telefono ir sisteminio bloko apžiūros, kurių metu tyrimui reikšmingų duomenų neaptikta (1 t., b. l. 139–148, 149–150).
2020 m. gruodžio 3 d. kratos protokole užfiksuota kratos, atliktos D. B. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), eiga. Kratos metu rasta ir paimta: 1) įmautė su joje esančiais 19 vnt. šovinių, paketas Nr. 123676; 2) šautuvas su užrašu MODELQB57, plombos Nr. 115254; 3) dėžute su pneumatinėmis kulkomis, paketas Nr. 123682; 4) dėžutė su užrašu „MAUSER“ su joje esančiais ginklais: BAIKAL, ROHM, 3 vnt. balionų ASG (vienas jų metaliniame prietaise / detalėje), plomba Nr. 115249; dvi dėžutės: kartoninėje dėžėje yra plastikiniai užspaudžiami maišeliai (720 vnt.), medinėje yra stiklinis užsukamas indas, permatomas plastikinis maišelis, plastikinis maišelis su užrašu „Shrenk Sach“ su augalinės kilmės, galimai narkotine ar psichotropine, medžiaga ir du plastikiniai maišeliai su užrašu „Shrenk Sach“ su augalinės kilmės, galimai narkotinės ar psichotropinės, medžiagos likučiais; du vienetai 100 Eur vertės (nominalo) banknotai su tuo pačiu Nr. 55174319868; juodos spalvos dėklas su „Depo“ nuolaidos kortelė ir (duomenys neskelbtini) piliečio D. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180–193).
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 2021-25 užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 3 d. kratos metu D. B. gyvenamojoje vietoje rastos dvi 100 Eur vertės (nominalo) kupiūros su tuo pačiu Nr. 55174319868 yra netikros, atliktos spalvinio kopijavimo rašalinių aparatu būdu (2 t., b. l. 22–23).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 3 d. kratos metu rasta ir paimta, (duomenys neskelbtini):
1) žalios spalvos sausa iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš stiklinio indo (pakuotė Nr. 115255) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 58,709 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,8 %;
žalios spalvos sausa iš dalies susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio uždaromo maišelio (pakuotė Nr. 115255) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,249 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,2 %;
žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio uždaromo maišelio su užrašu „Skunk Sack“ ir „skunko“ piešiniu (pakuotė Nr. 115255) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,107 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,8 %;
2) ant vieno juodos spalvos plastikinio uždaromo maišelio su užrašu „Skunk Sack“ ir „skunko“ piešiniu iš medinės dėžės vidinių paviršių (pakuotė Nr. 115255) rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos – pėdsakai;
ant antro juodos spalvos plastikinio uždaromo maišelio su užrašu „Skunk Sack“ ir „skunko“ piešiniu iš medinės dėžės vidinių paviršių (pakuotė Nr. 115255) rasti kanapių (antžeminių dalių), atitinkančių Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes ir jų sertifikuotas sėklas pėdsakai (2 t., b. l. 27–32).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad: 1–3) vienas rankos piršto pėdsakas, rastas ant plastikinio užspaudžiamo maišelio, paimto kratos metu 2020 m. gruodžio 3 d., (duomenys neskelbtini), tinkamas asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui pateiktų objektų, yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (2 t., b. l. 33–35).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 16 d. rašte dėl rankų pėdsakų patikrinimo nurodyta, kad vienas rankos piršto pėdsakas buvo patikrintas daktiloskopinių duomenų registre, asmuo, palikęs šį rankos piršto pėdsaką, nenustatytas (2 t., b. l. 36).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:
1, 2) tirti pateiktas objektas (žr. nuotrauką Nr. 1) yra šaudyti tinkamas C kategorijos šaunamasis ginklas, t. y. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris RÖHM RG 89, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais;
tirti pateiktas objektas (žr. nuotrauką Nr. 2) yra šaudyti tinkamas C kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, t. y. pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro QB 57 modelio šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis;
tirti pateiktas objektas (žr. nuotrauką Nr. 3) yra šaudyti tinkamas D kategorijos pneumatinis nešaunamasis ginklas, t. y. pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pistoletas MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro BB tipo šratais;
3, 4) tirti pateikti 14 vnt. šovinių (žr. nuotrauką Nr. 4) yra šaudyti tinkami šaudmenys, t. y. pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniai 9 mm Browning Kurz (.380 AUTO), skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais;
tirti pateikti 5 vnt. šovinių (žr. nuotrauką Nr. 5) yra šaudmenys, t. y. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniai šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais. Šie šoviniai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto revolverio RÖHM RG 89;
tirti pateikti objektai (bendra mase 259 g) (žr. nuotrauką Nr. 6) yra pramoninės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro „BB“ tipo šratai, skirti daugelio modelių 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams. Tai nėra šaudmenys. Šie šratai yra tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio pistoleto MP-654K Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 47–53).
Iš liudytojos E. N. prie apklausos protokolo pateiktų priedų matyti, kad E. N. „Facebook“ paskyroje yra užfiksuotas susirašinėjimas (rusų kalba) su „Facebook“ vartotoju, kurio paskyra pavadinta „D. B.“. Susirašinėjimas prasideda 2020 m. rugpjūčio 6 d. vartotojo „D. B.“ iniciatyva, iš E. N. atsakymų akivaizdu, kad šis asmuo jai yra nepažįstamas, nes ji teiraujasi, kas jis yra. Vartotojas „D. B.“ nurodo, kad kalbėjo apie siuntą ir prašo E. N. telefono numerio. Po to vis ragina susitikti, prašo nurodyti jos adresą. E. N. klauia, ko jam reikia. Pažymėtina, kad keli vartotojo „D. B.“ pranešimai yra pašalinti jo iniciatyva (2 t., b. l. 100–109).
2021 m. lapkričio 9 d. akistatos protokole užfiksuota akistata, atlikta tarp D. B. ir J. S., kurios metu jie atsakė į pateiktus klausimus (5 t., b. l. 70–72).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašte nurodyta, kad A. B. buvo ginklo – pistoleto Kevin (ginklo Nr. (duomenys neskelbtini); ginklų registro kodas (duomenys neskelbtini); kalibras 9x17; kategorija B; gamybos metai 2000 – savininkas nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. kovo 12 d. (5 t., b. l. 110).
Licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenyse užfiksuota, kad D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), neturi leidimų turėti ginklą (6 t., b. l. 6–8, 72).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Dėl A. B. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį – ir kaltinime nurodytą šaudmenų kiekį. Tokią aplinkybę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – 2020 m. gruodžio 3 d. kratos protokole užfiksuotos aplinkybės; licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenyse užfiksuoti duomenys apie tai, kad A. B. neturi leidimų turėti ginklą (6 t., b. l. 6–8); Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvada. Teismas nenustatė priežasčių abejoti tiek kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tiek rašytinių įrodymų turiniu. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvada patvirtina, kad tiek dujinis revolveris, tiek 19 vnt. šovinių yra tinkami šaudyti; ginklas priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 19 vnt. šovinių skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais. Taigi nėra abejonių, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykas.
A. B. bylą nagrinėjant teisme pripažino supratęs neteisėtai (neturėdamas leidimo) laikęs šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tokią kaltės formą patvirtina ir byloje nustatytos minėtų daiktų radimo aplinkybės.
Taigi A. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamajam inkriminuojama, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko A. B. įgijo jam inkriminuojamą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei kur, kokiomis aplinkybėmis minėtus daiktus gabeno. Tokios aplinkybės nenurodytos ir jam pareikštame kaltinime pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. A. B. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo aplinkybes, tačiau jų nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika.
Todėl A. B. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėtu įgijimu ir gabenimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.
Taigi byloje įrodyta, kad A. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas leidimo, laikė iki 2020 m. gruodžio 3 d. apie 7.28 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), šaunamąjį ginklą – šaudyti tinkamą šaunamąjį ginklą pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį RÖHM RG 89, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-479487-21 priskiriamas C kategorijos ginklams, taip pat 14 vnt. šovinių, kurie yra šaudyti tinkami šaudmenys – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šoviniai 9 mm Browning Kurz (.380 AUTO), skirti šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais, ir 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinių šovinių, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro revolverių, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais ir tinkami šaudyti iš revolverio RÖHM RG 89, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-479487-21 yra šaudyti tinkami šaudmenys, kai 2020 m. gruodžio 3 d. apie 7.28 val. kratos metu minėtas ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų.
A. B. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Dėl D. B. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 213 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus.
Taigi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – veika – pasireiškia minėtais alternatyviais veiksmais. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, vadinasi, nusikalstama veika laikoma baigta nuo minėtų veiksmų atlikimo momento. Šiai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis daro vieną iš alternatyvių veiksmų, ir nori taip veikti.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje (dėl 2 vnt. 100 Eur nominalo banknotų)
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl šio kaltinimo dalies byloje iš esmės nekilo ginčo, to neneigė kaltinamasis D. B., kuris, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nors ir siekdamas minimizuoti nusikalstamos veikos pavojingo laipsnį, tačiau pripažino savo kaltę ir parodė, kad rado porą kupiūrų po 100 Eur lauke ir jas pasiliko. Kaltinamojo teigimu, ten buvo popierius, o ne speciali medžiaga, jais būtų sunku atsiskaityti. Suprato, kad tai – netikros kupiūros, bet jų nebandė panaudoti. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. D. B. davė minėtus parodymus savo laisva valia.
Anksčiau aptartus kaltinamojo parodymus patvirtina 2020 m. gruodžio 3 d. kratos, atliktos D. B. gyvenamojoje vietoje, protokole nurodytos aplinkybės ir ją detalizuojančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad netikra viena 100 Eur nominalo kupiūra Nr. 55174319868 rasta ir paimta D. B. kambario stalčiuje, o kita 100 Eur nominalo kupiūra – sekcijos stalčiuje (1 t., b. l. 180–193). Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento Ekspertizės ir techninio skyriaus 2021 m. sausio 8 d. specialisto išvadoje Nr. 2021-25 konstatuota, kad 2020 m. gruodžio 3 d. kratos metu D. B. gyvenamojoje vietoje rastos dvi 100 Eur vertės (nominalo) kupiūros su tuo pačiu Nr. 55174319868 yra netikros, atliktos spalvinio kopijavimo rašalinių aparatu būdu (2 t., b. l. 22–23). Nagrinėjamu atveju minėtos dvi kupiūros panašios į tikrus pinigus. Tai, kad aptariamos kupiūros nėra pagamintos itin kokybiškai, neturi esminės reikšmės D. B. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, nenustatyta, kad kaltinamajam inkriminuojamos kupiūros buvo pagamintos primityviai. Taigi D. B. gyvenamojoje vietoje rastos kupiūros atitinka BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kad jis nerealizavo suklastotų kupiūrų.
D. B. bylą nagrinėjant teisme pripažino supratęs, kad laikytos kupiūros netikros, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tokią kaltės formą patvirtina ir byloje nustatytos minėtų kupiūrų radimo aplinkybės.
Taigi D. B. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Be to, kaltinamajam inkriminuojama, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, turėdamas tikslą realizuoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo minėtas kupiūras.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 213 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko D. B. įgijo jam inkriminuojamas dvi 100 Eur suklastotas kupiūras. Tokios aplinkybės nenurodytos ir jam pareikštame kaltinime pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. D. B. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė kupiūrų įgijimo aplinkybes, teigdamas, kad jas rado lauke, tačiau jų nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika. Todėl D. B. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su 2 vnt. 100 Eur nominalo kupiūrų įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką. Kartu teismas šalina kaip perteklinį kupiūrų laikymo tikslą (turint tikslą jas realizuoti), nes ši aplinkybė taip pat nėra įrodyta byloje surinktais įrodymais, juolab tikslas nėra būtinasis BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis.
Taigi byloje įrodyta, kad D. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. laikė namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), netikrus 2 vnt. 100 Eur nominalo banknotus su tuo pačiu Nr. 55174319868, atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, kai kratos metu 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. minėti banknotai buvo rasti ir paimti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų.
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje (dėl 60 vnt. 50 Eur nominalo banknotų siuntos)
D. B. šioje byloje pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą realizuoti netikrus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus – eurus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens užsakė eurų nominalo banknotus, kuriuos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikiantis Olandijoje, išsiuntė pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo 60 vienetų 50 Eur nominalo banknotų, t. y. 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0446649969, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0346643949, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0046644949, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61161311555, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761315112, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761311552, 4 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61711315625, 12 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61711315622, 8 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161315112, 8 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161311552, 3 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161312655, 13 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161312652, 5 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161315115, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761315622, atspausdintų ne pagal eurų nominalo banknotų spausdinimo reikalavimus, ir gavęs pranešimą apie P. P. (P. P.) vardu, kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, AB „Lietuvos paštas“ gautą siuntą, 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. atėjęs į AB „Lietuvos paštas“, esantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad turi gauti registruotą siuntą su netikrais nominalo banknotais, kartu buvusiai J. S., kuri apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, pašto darbuotojai pateikus pranešimą apie siuntos gavimą, jis pasirašė už siuntos gavimą ir vietoj jos atsiėmė siuntą.
Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad D. B. bylai reikšmingu laiku AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), atsiėmė pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini). To neneigė ir pats kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme. Kita vertus, D. B. neigė, kad jis žinojo, jog minėtoje siuntoje turėjo būti netikri eurų banknotai (pastebėtina, kad byloje taip pat nustatyta, kad, prieš atiduodant D. B. siuntą, teisėsaugos pareigūnai pagamino netikrą siuntą, analogišką gautai siuntai, taip pat į pagamintą siuntą įdėjo popieriaus lapą su spausdintu tekstu). Taigi pagrindinis klausimas, iškilęs byloje, yra susijęs su kaltinamojo kalte, t. y. ar jis žinojo, kad atsiimamoje siuntoje turėjo būti netikri eurų banknotai, ar ne. Kaip minėta, BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis daro vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų, ir nori taip veikti.
Teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas, išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.). Nustatant asmens kaltę turi būti remiamasi ne tik kaltinamojo parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl D. B. kaltės, visų pirma pažymi, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį aplinkybę, kad D. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens užsakė eurų nominalo banknotus. Vien to, kad kaltinamasis, kaip minėta, bylai reikšmingu laiku ir vietoje atsiėmė siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), nepakanka pripažinti, kad jis taip pat užsakė šią siuntą iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens. Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko D. B. galimai užsakė siuntą. Tokios aplinkybės nenurodytos ir jam pareikštame kaltinime pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (ši kaltinimo dalis yra abstrakti). Tokios išvados nepaneigia ir ta aplinkybė, kad byloje yra susirašinėjimas tarp D. B. ir E. N. programėlėje „Messenger“ dėl siuntos (2 t., b. l. 100–109). Šis susirašinėjimas savaime nepatvirtina, kad kaltinamasis asmeniškai užsakė netikrus eurų nominalo banknotus. Kitų duomenų, patvirtinančių aptariamą aplinkybę, byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė šalinama iš D. B. pareikšto kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.
Kita vertus, teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog D. B. žinojo, kad atsiimamoje siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti netikri eurų nominalo banknotai. Pirma, nagrinėjamu atveju svarbus tas pats susirašinėjimas tarp D. B. ir E. N. programėlėje „Messenger“. Joje užfiksuota, kad kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 6 d. inicijavo pokalbį su E. N. (tuo metu buvusia E. R. mergina). Kaltinamasis parašė, kad „mes kalbėjom apie siuntinį“, taip pat pasiūlė susitikti liudytojai (2 t., b. l. 100–109). D. B. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis bendravo su E. N. dėl tabako, taip pat dėl adreso, nes turėjo užsakyti tabakus iš užsienio. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad bylai reikšmingu laiku E. N. užsiėmė tabako prekyba ar padėjo E. R. tuo užsiimti. Ši liudytoja teisiamojo posėdžio metu paneigė tokią aplinkybę. Be to, nėra abejonių, kad D. B., norėdamas užsisakyti tabako, galėjo susirašyti apie tai su E. N. per tą pačią programėlę „Messenger“ ir aptarti konkrečias detales. Kita vertus, kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 6 d. iš esmės prašė susitikti gyvai su minėta liudytoja. Akivaizdu, kad vien dėl tabako užsakymo nėra būtina asmenins gyvai susitikti. Teismas taip pat nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių D. B. negalėjo bendrauti tiesiogiai su E. R. dėl tabako, o to reikėjo su E. N.. Pasak D. B., kartais tuo klausimu kreipdavosi į E. R. merginą, nes E. R. dirbdavo ir jį ignoruodavo. Kita vertus, nenustatyta, kad E. N. galėjo asmeniškai užsakyti tabako, o D. B. buvo būtina nedelsiant gauti tokią prekę, kuri nėra pirmo būtinumo. Reikšminga ir tai, kad nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių pats D. B. negalėjo užsisakyti tabako asmeniškai ar per kitus asmenis. Byloje taip pat nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. po bendravimo su E. N. realiai gavo siuntą su tabaku.
Liudytoja E. N. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad D. B. pasiūlė pinigų (20–30 Eur), kad į jos gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini)) būtų atsiųstas laiškas. Liudytoja sutiko su tokiu pasiūlymu, nes jai reikėjo pinigų, bet vėliau apsigalvojo. Ji nežinojo, kokio pobūdžio laiškas turėjo atkeliauti. Kaltinamasis sakė, kad ten bus bitkoinai, patikino, kad viskas yra legalu. Liudytoja paneigė, kad buvo kalbama apie tabaką. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes (2 t., b. l. 95–97, 98–99). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti E. N.. Pastebėtina, kad šiuo metu liudytoja nebėra santykiuose su kitu liudytoju E. R.. Nors E. N. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad D. B. minėjo, jog siuntoje turi būti bitkoinai, tačiau šis nenuoseklumas savaime neturi esminės reikšmės vertinant jos parodymus. Taigi, remiantis liudytojos E. N. parodymais, D. B. prašė pasinaudoti liudytojos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), kad būtų atsiųsta pašto siunta, o būtent joje buvo rasti netikri eurų nominalo banknotai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) gauta AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. rugpjūčio 23 d. (1 t., b. l. 83–85). Šioje siuntoje nurodytas būtent E. N. gyvenamosios vietos adresas (1 t., b. l. 65).
D. B. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad buvo pažįstamas su E. R., iš kurio pirkdavo tabaką. E. R. negalėjo paimti siuntos, todėl paprašė tą padaryti D. B., siūlė sumokėti 50–100 Eur. Kai prašė atsiimti siuntą, E. R. sakė, kad toje siuntoje dokumentai ar taip kažkas. Paėmęs iš E. R. pranešimą, kaltinamasis nuvažiavo su mergina J. S. į paštą ir paėmė siuntą. Kita vertus, D. B. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad E. R. minėjo, jog siuntoje turėjo būti dokumentai (5 t., b. l. 55–57, 61–63, 66–68, 70–73, 74–77). Liudytojas E. R. tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 111–112, 114–118) neigė, kad jis prašė D. B. paiimti siuntą iš pašto. D. B. bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad E. R. buvo jo artimas draugas, kaltinamąjį su liudytoju siejo iš esmės tik tabako gaminių pirkimas. Esant tokiems santykiams, nelogiškas D. B. elgesys, kai jis neva mažai pažįstamo asmens prašymu paėmė siuntą, adresuotą trečio asmens vardu, iš pašto, juolab kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai paaiškinti, dėl kokios konkrečios priežasties pats E. R. negalėjo pasiimti siuntos. Be to, D. B. pripažino, kad anksčiau E. R. nėra prašęs jo tokios paslaugos.
Byloje iš tiesų nėra tiksliai nustatyta, kaip D. B. gavo pranešimą apie siuntos buvimą pašte. Kaip minėta, kaltinamasis baudžiamojo proceso metu teigė, kad jis gavo tokį pranešimą iš E. R., tačiau šis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu neigė tokią aplinkybę. Liudytoja E. N. baudžiamojo proceso metu nurodė, kad ji nematė pranešimo apie siuntos gavimą pašte. Liudytojas E. R. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad E. N. pasakojo jam, kad buvo gautas pranešimas apie siuntą pašte; greičiausiai E. N. perdavė minėtą pranešimą D. B. (liudytojas E. R. nurodė panašias aplinkybes 2021 m. lapkričio 4 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2 t., b. l. 114–117). Taigi liudytojų E. R. ir E. N. tarpusavio parodymai prieštaringi dėl to, ar E. N. matė pranešimą apie siuntos gavimą pašte, ar ne. Kita vertus, byloje kategoriškai nustatyta, kad, bylai reikšmingu laiku ir vietoje atsiimant siuntą, D. B. disponavo pranešimu apie gautą siuntą pašte. Taip pat įvertinus tą aplinkybę, kad, kaip minėta, D. B. prašė prieš tai pasinaudoti E. N. gyvenamosios vietos adresu dėl siuntos, akivaizdu, kad kaltinamasis tikėjosi, kad kažkuriuo metu gaus pranešimą apie siuntos gavimą pašte. Todėl šiuo atveju nėra itin svarbu, kokiu būdu kaltinamasis gavo minėtą pranešimą.
Byloje taip pat kategoriškai nustatyta, kad D. B., būdamas AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), ir prieš atsiimdamas siuntą, pasirašė kito asmens – P. P. – vardu (1 t., b. l. 86). Taigi akivaizdu, kad kaltinamajam buvo žinoma, kad siunta buvo gauta kito, o ne E. R., asmens vardu. D. B. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad jis klausė E. R., kodėl siunta yra gauta kito asmens vardu (analizuojant kaltinamojo iškeltą versiją, kad atsiimti siuntą prašė E. R.), nes toks asmens elgesys būtų vertinamas kaip rūpestingas ir atsargus. Esant situacijai, kad siunta gauta trečio asmens vardu, rūpestingam ir sąžiningam asmeniui kiltų abejonių, ar siunta yra teisėta, ar apskritai verta ją atsiimti. Priešingai, D. B. net nekilo jokių abejonių atsiimti siuntą trečio asmens vardu, neteisėtai pasirašyti ne savo parašu (akivaizdu, kad asmuo negali pasirašyti už kitą asmenį ir atsiimti siuntą). Tai rodo, kad kaltinamasis siekė atsiimti siuntą net ir neteisėtu būdu. Pastebėtina ir tai, kad vizualiai lyginant D. B. parašytą parašą ties siuntos gavėju P. P. (1 t., b. l. 86) ir paties P. P. parašą (5 t., b. l. 96), jie turi tam tikrų panašumų. Nėra abejonių, kad D. B. tokiu savo elgesiu siekė patvirtinti, kad atsiimdamas siuntą pasirašė būtent P. P., t. y. kaltinamasis siekė nuslėpti savo tapatybę.
D. B. bylą nagrinėjant teisme taip pat teigė, kad jis, atsiėmęs siuntą, patikrino jos turinį – joje buvo tik užklijuotas lapelis; apie tai jis pranešė E. R.. Kaltinamasis, teigdamas, kad E. R. prašė paiimti siuntą iš pašto, nenurodė, kad šis liudytojas taip pat prašė sužinoti, koks yra siuntos turinys. Akivaizdu, kad asmuo, kito asmens prašymu atsiėmęs siuntą, paprastai netikrina siuntos turinio, o tiesiog perduoda siuntą tam asmeniui. Todėl D. B., iš tiesų norėdamas tik paiimti siuntą kito asmens prašymu, netikrintų siuntos turinio. Priešingai, nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. B., patikrinusiam siuntos turinį, buvo aktualus siuntos turinys, t. y. jis buvo suinteresuotas siuntos turiniu. D. B. versija, kad jis atidarė siuntą, nes jam buvo įdomu, kodėl gavo pinigus už siuntos paėmimą, yra nelogiška (susidomėjo tik po siuntos paėmimo, o ne iki tol), juolab svetimų siuntų turinio žiūrėjimas yra neleistinas veiksmas. Be to, E. R. baudžiamojo proceso metu neigė, kad D. B. informavo jį apie siuntos turinį.
Nors D. B. bylą nagrinėjant teisme teigė, kad po ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. R. grasino jam ir jo draugei J. S. dėl šios bylos, tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokį kaltinamojo teiginį. D. B. teisiamojo posėdžio metu pateiktas vaizdo įrašas yra trumpos trukmės ir neinformatyvus. Vien tai, kad E. R. viešoje vietoje užfiksuotas sėdintis šalia kaltinamojo ir J. S., nepatvirtina, kad liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Aplinkybė, kad E. R. buvo susisiekęs su J. S., kad susitiktų, taip pat nerodo liudytojo neobjektyvumo. D. B. teiginys, kad E. R. su P. P. bendrauja, irgi nepatvirtintas jokiais byloje surinktais įrodymais. Pats liudytojas P. P. neigė artimai bendraujantis su E. R. (to savaime nepatvirtina E. R. kaip draugo turėjimas „Facebook“). Kitos D. B. bylą nagrinėjant teisme pateiktos nuotraukos taip pat neįrodo, kad E. R. buvo suinteresuotas gauti siuntą iš pašto. Teismas, nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, nesiremia liudytojos J. S. parodymais, nes ši liudytoja nežino kokių nors aplinkybių, susijusių su tuo, dėl kokių priežasčių D. B. paėmė siuntą iš pašto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes (D. B. prašė E. N. pasinaudoti jos gyvenamosios vietos adresu, vėliau siunta su netikrais eurų nominalo banknotais buvo atsiųsta būtent E. N. gyvenamosios vietos adresu; kaltinamasis, atsiimdamas siuntą pašte, pasirašė trečiojo asmens vardu; jis, atsiėmęs siuntą, savo iniciatyva tikrino siuntos turinį), neleidžia abejoti, kad D. B. buvo žinoma, kad siuntoje turi būti netikri eurų nominalo banknotai, ir jis norėjo tokius banknotus įgyti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia.
Teismas taip pat pažymi, kad D. B. realiai neįgijo netikrų eurų nominalo banknotų (nepradėjo disponuoti netikrais pinigais), nes, kaip minėta, byloje taip pat nustatyta, kad, prieš atiduodant D. B. siuntą, teisėsaugos pareigūnai pagamino netikrą siuntą, analogišką gautai siuntai, taip pat į pagamintą siuntą įdėjo popieriaus lapą su spausdintu tekstu. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nagrinėjamu atveju D. B. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 213 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimas pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes yra pakitęs tik D. B. veiksmų teisinis vertinimas (ne baigta nusikalstama veika, o pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką).
Taigi byloje įrodyta, kad D. B., turėdamas pranešimą apie P. P. vardu, kuris apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, AB „Lietuvos paštas“ gautą pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 23 d. 15.36 val. atėjęs į AB „Lietuvos paštas“, esantį (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad turi gauti registruotą siuntą su netikrais nominalo banknotais – 60 vienetų 50 Eur nominalo banknotų, t. y. 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0446649969, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0346643949, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu PB0046644949, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61161311555, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761315112, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761311552, 4 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61711315625, 12 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61711315622, 8 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161315112, 8 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161311552, 3 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161312655, 13 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161312652, 5 vnt. 50 Eur nominalo kupiūros su tuo pačiu numeriu S61161315115, 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra su numeriu S61761315622, atspausdintų ne pagal eurų nominalo banknotų spausdinimo reikalavimus, kartu buvusiai J. S., kuri apie nusikalstamą veiką nieko nežinojo, pašto darbuotojai pateikus pranešimą apie siuntos gavimą, jis pasirašė už siuntos gavimą ir vietoj jos atsiėmė siuntą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo D. B. valios nepriklausančių aplinkybių, nes D. B. atsiėmė teisėsaugos pareigūnų pagamintą siuntą su kitu turiniu.
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. B. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo (laikė) nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamasis D. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, pripažino neteisėto narkotinės medžiagos laikymo faktą. Tai, kad kratos metu D. B. laikė savo gyvenamojoje vietoje, skirtingose vietose ir talpose kanapes (antžemines dalis), patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir 2020 m. gruodžio 3 d. kratos protokole užfiksuotos aplinkybės. Aplinkybę, kad D. B. neteisėtai disponuojama medžiaga yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodyti narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – kiekiai, t. y. iš stiklinio indo – 58,709 g, iš plastikinio uždaromo maišelio – 0,249 g ir iš juodos spalvos maišelio – 6,107 g, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis“ (toliau – ir Rekomendacijos), pagal kurias nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) yra ne daugiau kaip 5 g, o didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Atsižvelgiant į tai, kad bendras D. B. disponuojamos narkotinės medžiagos kiekis – iš viso 65,065 g (sudėjus 58,709 g, 0,249 g ir 6,107 g) – viršija nedidelio kiekio ribą, tačiau neviršija didelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalies dispoziciją.
Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis laikė narkotinę medžiagą turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad D. B. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti užspaudžiami maišeliai, savaime nėra pagrindas neabejotinai išvadai, jog jis laikė šią medžiagą turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Pirmiausia pažymėtina, kad jokių išankstinių slapto pobūdžio duomenų apie tai, kad D. B. šias ar panašias medžiagas platino ar galėjo platinti, byloje nėra. Pareigūnai minėtas medžiagas aptiko atsitiktinai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl kitos galimai D. B. padarytos nusikalstamos veikos. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai apie tai, kad medžiagos buvo skirtos asmeniniam vartojimui.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad D. B. veikė tiesiogine tyčia.
Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime D. B. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, inkriminuojant kaltininkui nusikalstamos veikos požymius, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis D. B. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu jokių aplinkybių apie galimą šių medžiagų įsigijimą nenurodė. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika.
Dėl aptartų priežasčių teismas, vadovaudamasis principu, kad visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, šalina iš D. B. pareikšto kaltinimo narkotinės medžiagos įgijimo požymį. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia D. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nes jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti D. B. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Taigi byloje įrodyta, kad D. B. nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 65,065 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė jam priklausančią minėtą narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis).
D. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje
Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.
Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto: 1) neteisėtą įgijimą ar 2) neteisėtą nešiojimą. Nusikalstamos veikos dalyko, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, įgijimu laikytini veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo sąvokos turinį, taip pat vadovaujasi minėto įstatymo nuostata (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą (pavyzdžiui, gyvenamojoje vietoje). Įstatymų leidėjas nenustatė, kad aptariamo nusikalstamos veikos dalyko laikymas savaime yra tokio pavojingumo, dėl kurio būtų pagrindas užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę.
D. B. šioje byloje kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo pneumatinį nešaunamąjį ginklą, t. y. pramoninės gamybos 5,5 mm kalibro QB 57 modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,5 mm (.22) kalibro kulkomis, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-479487-21 priskiriamas C kategorijos ginklams, kuris po to buvo laikomas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kol 2020 m. gruodžio 3 d. 7.28 val. kratos metu buvo rastas ir paimtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų.
Taigi, analizuojant D. B. pareikštą kaltinimą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, matyti, kad jam inkriminuoti dvejopo pobūdžio veiksmai – neteisėtas pneumatinio nešaunamojo ginklo įgijimas ir laikymas. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku D. B. gyvenamojoje vietoje buvo rastas pneumatinis nešaunamasis ginklas. Kaip minėta, BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą. Pripažintina, kad vien D. B. gyvenamojoje vietoje nešaunamojo ginklo radimo (jo laikymo) nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Teismas taip pat pažymi, kad kiekviena iš BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK258 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.
Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kur, iš ko D. B. įgijo pneumatinį nešaunamąjį ginklą. Tokios aplinkybės taip pat visiškai nenurodytos jam pareikštame kaltinime (inkriminuota kaltinimo formuluotė „ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtas pneumatinio nešaunamojo ginklo įgijimas“ nėra laikytina kaip konkreti). D. B. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo pneumatinio nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes (gavo kaip dovaną), tačiau daugiau nieko konkrečiau nenurodė. Pastebėtina ir tai, kad D. B. kaltinime nebuvo inkriminuojama aplinkybė, kad jis galimai įgijo pneumatinį nešaunamąjį ginklą gavęs kaip dovaną. Išskyrus minėtus nekonkrečius D. B. parodymus, byloje nesurinkta kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtų abstrakčių kaltinamojo parodymų nepakanka pripažinti, kad jis padarė veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą. Vien nešaunamojo ginklo laikymas D. B. gyvenamojoje vietoje savaime negali nulemti kaip įrodytą veiką – tokio ginklo neteisėtą įgijimą konkrečiomis aplinkybėmis. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad prokurorė bylą nagrinėjant teisme pateikė 2019 m. vasario 28 d. kratos protokolą, iš kurio matyti, kad kitame ikiteisminiame tyrime atliekant kratą D. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nebuvo ratas pneumatinis nešaunamasis ginklas (7 t., b. l. 136–142). Nėra paneigta, kad šis ginklas galėjo būti laikomas ir kitoje vietoje. Valstybės kaltintoja daro tik prielaidą, kad aptariamas ginklas galėjo būti neteisėtai įgytas ne anksčiau kaip 2019 m. vasario 28 d., kuri nepagrįstai jokiais patikimais byloje surinktais įrodymais. Pastebėtina, kad D. B. pareikštame kaltinime pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nenurodyta minėta galima nešaunamojo ginklo neteisėto įgijimo data.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad D. B. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Dėl bausmės skyrimo A. B.
BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019), nes kai šioje byloje įrodyta nusikalstama veika buvo baigta (2020 m. gruodžio 3 d.), dėl kaltinamojo buvo priimtas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (6 t., b. l. 15–16), baustas administracine tvarka, beveik visi jo padaryti nusižengimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (6 t., b. l. 45–48). A. B. nedirba (6 t., b. l. 9), neregistruotas Užimtumo tarnyboje.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti A. B. už padarytą nusikaltimą paskyrus sankcijoje nustatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto). Nors prokurorė baigiamojoje kalboje prašė A. B. paskirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau įvertinus visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (neteisėtai laikytas C kategorijos šaunamasis ginklas ir 19 šovinių), teismo vertinimu, A. B. laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų pernelyg griežta valstybės reakcija.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, paskirta arešto bausmė gali būti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rūšies bausme nuteisiamas pirmą kartą, t. y. asmuo turi atitikti vieną iš dviejų galimų sąlygų – nebūti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rūšies, ne arešto, bausmė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. B. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi jam pirmą kartą skirtina arešto bausmė (nors anksčiau buvo teistas, tačiau buvo skirtina laisvės atėmimo ir baudos bausmės). Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis šiuo metu nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis A. B. yra brandaus amžiaus, nors ir nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau dėl jo nėra nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų ar pradėtų ikiteisminių tyrimų. Jis baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą, daugiausiai iš jų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos nuobaudos sumokėtos. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 6 mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Byloje nustatyta, dėl A. B. yra priimtas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, paskirta bauda savanoriškai nesumokėta, todėl perduota išieškoti antstoliui. Teismas neturi duomenų, kokia paskirtos baudos dalis yra išieškota, todėl nebendrina minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos su šiuo nuosprendžiu A. B. paskirta bausme. Kita vertus, bauda toliau bus išieškoma atskira tvarka.
Bylą nagrinėjant teisme ir baigiamosios kalbos metu, A. B. teigė, kad, jo manymu, padarytas nusikaltimas neturi tokio pavojingumo laipsnio, todėl prašė išteisinti. Taigi matyti, kad iš esmės kaltinamasis prašė jo veiksmus vertinti kaip mažareikšmius (BK 37 straipsnis), be to, byloje yra pateiktas rašytinis prašymas (5 t., b. l. 192–194).
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-202-489/2018 ir kt.).
Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti A. B. BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas visų pirma pažymi, kad BK 253 straipsnis patenka į BK XXXVI skyrių, kuris reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę, susijusią su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis medžiagomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga. Akivaizdu, kad, be kita ko, dėl aptariamame baudžiamojo įstatymo skyriuje nustatyto nusikalstamų veikų dalyko (taip pat ir šaunamųjų ginklų, šaudmenų) specifiškumo nusikalstamos veikos laikytinos pavojingomis (kartu kelia pavojų visuomenės saugumui). Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą minėtais daiktais, taip pat ir šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarytas nusikaltimas yra pavojingas, nes juo kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteisėtai laikė ne tik šaunamąjį ginklą, bet ir 19 vnt. šaudmenų, kurių kiekis nelaikytinas itin mažu, t. y. neteisėtai disponavo dviem skirtingais nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalykais. Toks nusikaltimas paprastai pavojingesnis nei tais atvejais, kai neteisėtai disponuojama vienu aptariamo nusikaltimo dalyku – šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis. Be to, iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. kovo 3 d. specialisto išvados matyti, kad A. B. neteisėtai laikomas dujinis revolveris yra tinkamas šaudyti, o dalis rastų šovinių yra tinkami šaudyti būtent iš šio šaunamojo ginklo (2 t., b. l. 47–53). Priešingai, nei teigiama A. B. prašyme, jo nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Tai, kad, pasak kaltinamojo, jis buvo užmiršęs apie šaunamąją ginklą, rodo jo itin didelį abejingumą pavojingam daiktui ir tokia aplinkybė nemažina padaryto nusikaltimo pavojingumo. Išvados, kad A. B. padarytas nusikaltimas yra pavojingas, nepaneigia tai, kad, pasak kaltinamojo, jis turėjo 2004 m. sausio 26 d. išduotą leidimą (kuris nusikaltimo padarymo metu nebegaliojo) laikyti ginklą savigynai. Pagrindą manyti, kad ginklų laikymo tvarka kaltinamajam A. B. buvo žinoma, sustiprina byloje esanti Informatikos ir ryšių departamento rašte nurodyta informacija, kad A. B. buvo ginklo – pistoleto Kevin – savininkas nuo 2000 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. kovo 12 d. (5 t., b. l. 110). Kaltinamasis, netekęs leidimo, privalėjo nebelaikyti neteisėtai šaunamojo ginklo ir šaudmenų, tačiau jis nepadarė to. Net ir nustačius, kad A. B. neturėjo ketinimų šaudmenis ar šaunamąjį ginklą kaip nors panaudoti ateityje ar kad nekilo realių pavojingų padarinių, nėra pagrindas pripažinti jo padaryto nusikaltimo mažareikšmiu. Kratos metu A. B. priklausantis šaunamasis ginklas buvo laikomas sūnaus D. B. kambaryje spintelėje rastoje dėžutėje kartu su D. B. priklausančiu ginklu (1 t., b. l. 186 antra pusė). Taigi, A. B. nusikaltimo padarymo metu neturėjo leidimo laikyti ginklą, šis daiktas buvo laikomas ne užrakintame seife, todėl kiti asmenys bet kuriuo metu turėjo realią galimybę šaunamąjį ginklą panaudoti ar kitaip juo disponuoti. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nusikaltimo pavojingumo nemažina tai, kad šaunamasis ginklas priskiriamas C kategorijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nustatytos A. B. padarytos nusikaltimo aplinkybės neleidžia teigti, kad A. B. padarytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu. Todėl kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra pagrindo. Sprendžiant šį klausimą, nėra reikšminga, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Vien A. B. manymas, kad jo nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, savaime neleidžia taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.
Dėl bausmės skyrimo D. B.
BK 213 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas D. B. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. B. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas ir pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, t. y. dvi iš jų yra susijusios su netikrų pinigų disponavimu (kaip minėta, vieną iš nusikalstamų veikų buvo pasikėsinta padaryti), priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kita – susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).
D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. anksčiau neteistas, dėl jo nėra nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų ar pradėtų ikiteisminių tyrimų (6 t., b. l. 60). Jis baustas administracine tvarka, daugiausiai iš jų už keliavimą keleivinėmis transporto priemonėmis neturint bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų (6 t., b. l. 62–64). D. B. yra jauno amžiaus, šiuo metu nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Bylos duomenimis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje negydytas (6 t., b. l. 56).
Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė D. B. paskirti už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Nors kaltinamasis šioje byloje padarė tris nusikalstamas veikas, tačiau pastebėtina, kad nė viena iš jų nėra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, jomis nebuvo padaryta žala nukentėjusiesiems, nebuvo sukelti realūs neigiami padariniais. Reikšminga ir tai, kad D. B. anksčiau nėra trauktas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje nenustatyta, kad po nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. D. B. baustas administracine tvarka daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nėra susiję su nagrinėjamoje byloje padarytomis nusikalstamomis veikomis. Taigi nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai šiurkščiai nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ar yra pavojingas visuomenės narys. Todėl, teismo vertinimu, anksčiau neteistam D. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, būtų pernelyg griežta valstybės reakcija į kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. B. paskyrus laisvės apribojimo bausmes (BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų):
1) už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 1 metų laisvės apribojimo bausmę;
2) už BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
3) už BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Teismas skiria griežtesnę laisvės apribojimo bausmę už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, nustatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, nei už kitą baigtą tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, nes D. B. pasikėsino įgyti gerokai didesnį netikrų banknotų kiekį, nei jis disponavo namuose. Be to, dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Nagrinėjamu atveju D. B. nėra tikslinga skirti baudas už padarytas nusikalstamas veikas, nes kaltinamasis nedirba, dėl sunkios turtinės padėties kreipėsi į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato skyrimo baudžiamojoje byloje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (po tris mėnesius laisvės apribojimo), ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant:
1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);
4) draudimą bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Švelnesnių bausmių dalys nustatytos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
V. Kiti klausimai
A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (5 t., b. l. 106–108). Ji paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
D. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 87–88). Jos paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:
1) sunaikinti 60 vnt. netikrų 50 Eur nominalų kupiūrų, po 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikto tyrimo saugomų Lietuvos banke (1 t., b. l. 76–79);
2) voke esančią CD laikmeną su vaizdo įrašais (1 t., b. l. 87) palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
3) grąžinti D. B. 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu perduotą voką, kuriame yra „Depo“ nuolaidų kortelė ir juodos spalvos dėklas, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. gruodžio 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006463) (2 t., b. l. 17–18), o D. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, sunaikinti;
4) sunaikinti 2 vnt. netikrų 100 Eur nominalų kupiūrų, po 2021 m. sausio 8 d. atlikto tyrimo saugomų Lietuvos banke (2 t., b. l. 22–23);
5) sunaikinti 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu po atlikto kompleksinio narkotinių medžiagų – daktiloskopinio tyrimo grąžintus objektus, supakuotus į kartoninę dėžę, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. gegužės 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS005927) (2 t., b. l. 37–38);
6) sunaikinti po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kuri perduota saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį–saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;
7) 2021 m. kovo 16 d. nutarimu priduotus saugojimui pneumatinį nešaunamąjį ginklą su užrašu „MODELQB57“ Nr. (duomenys neskelbtini); dėžutę su pneumatinėmis kulkomis 4,5 mm kalibro BB tipo šratais, dėžutę su užrašu „MAUSER“ su joje esančiais ginklais: pneumatiniu nešaunamuoju ginklu 4,5 mm kalibro pistoletu NP-654K Nr. (duomenys neskelbtini)BAIKAL, 9 mm kalibro dujiniu revolveriu ROHM RG 89; 3 vnt. balionų ASG, į Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyrių, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (2021 m. kovo 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS004847) (2 t., b. l. 54–56) konfiskuoti ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
Nors A. B. rašytiniame prašyme prašė jam grąžinti šaunamąjį ginklą, tačiau toks prašymas netenkinamas, nes jo neteisėtai disponuojamas šaunamasis ginklas yra nusikalstamos veikos įrankis, atitinka konfiskuotino turto požymį, todėl konfiskuotinas (BK 72 straipsnis).
Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. B. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 213 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant:
1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant:
1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).
D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant:
1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 1 metų laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių (po tris mėnesius laisvės apribojimo), ir D. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant:
1) įpareigojimą bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
2) įpareigojimą bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
3) įpareigojimą bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
D. B. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, įsiteisėjus nuosprendžiui:
1) sunaikinti 60 vnt. netikrų 50 Eur nominalų kupiūrų, po 2020 m. rugsėjo 29 d. atlikto tyrimo saugomų Lietuvos banke;
2) voke esančią CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;
3) grąžinti D. B. 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu perduotą voką, kuriame yra „Depo“ nuolaidų kortelė ir juodos spalvos dėklas, į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. gruodžio 14 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006463), o D. B. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, sunaikinti;
4) sunaikinti 2 vnt. netikrų 100 Eur nominalų kupiūrų, po 2021 m. sausio 8 d. atlikto tyrimo saugomų Lietuvos banke;
5) sunaikinti 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu po atlikto kompleksinio narkotinių medžiagų – daktiloskopinio tyrimo grąžintus objektus, supakuotus į kartoninę dėžę, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio saugyklą, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2021 m. gegužės 28 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS005927);
6) sunaikinti po tyrimo likusią narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), kuri perduota saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį–saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7;
7) 2021 m. kovo 16 d. nutarimu priduotus saugojimui pneumatinį nešaunamąjį ginklą su užrašu „MODELQB57“ Nr. (duomenys neskelbtini); dėžutę su pneumatinėmis kulkomis 4,5 mm kalibro BB tipo šratais, dėžutę su užrašu „MAUSER“ su joje esančiais ginklais: pneumatiniu nešaunamuoju ginklu 4,5 mm kalibro pistoletu NP-654K Nr. (duomenys neskelbtini)BAIKAL, 9 mm kalibro dujiniu revolveriu ROHM RG 89; 3 vnt. balionų ASG, į Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyrių, Vilniuje, Birželio 23-osios g. 16 (2021 m. kovo 17 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS004847) konfiskuoti ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.