Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., vertėjai I. P., išnagrinėjusi V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2016 m. gegužės 26 d., apie 13.30 val., Vilniaus miesto 4 policijos komisariato patalpose, adresu Gerovės g. 29, Vilniuje, trukdydama policijos pareigūnams atlikti savo tarnybines pareigas, t. y. susipažinti su jos pareiškimu, pavadino Vilniaus miesto 4 PK tyrėjas L. U. ir A. L. „vištomis“, tuo įžeisdama jų garbę ir orumą, pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, V. S. nereagavo, toliau įžeidinėjo pareigūnes, vadindama tokiais žodžiais kaip: „višta“, „niekas“, „nulis“. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, V. S. savavališkai pasišalino iš komisariato patalpų. Pareikalavus grįžti atgal, pradėjo stumdytis, muistytis, bėgti ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų grįžti į komisariatą protokolui surašyti. Šiais veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. savo kaltės nei dėl vieno pažeidimo nepripažino. 2016-04-26 atvyko į 4 PK, norėdama užregistruoti pareiškimą dėl jos terorizavimo bei grasinimų (už girtavimą atleido sargą, kuris po to jai pradėjo grasinti, skambinėjo visą naktį). Komisariate padavė pareigūnei pareiškimą, kuriame buvo nurodyti visi reikalingi duomenys, ir paprašė greičiau registruoti. Priėmime sėdėjo dvi uniformuotos moterys, greičiausiai pareigūnės, nei ant uniformos, nei kitur nebuvo užrašytas jų pavardės ar pareigos. Pareiškimą paėmė, kaip vėliau sužinojo, pareigūnė L. U.. Paėmusi ilgai apžiūrinėjo pareiškimą, sakė, kad ne į šį komisariatą atėjo, jai (V. S.) paaiškinus, kad teikia pagal asmens, dėl kurio rašomas pareiškimas, gyvenamąją vietą, ši tiesiog laikė pareiškimą, žiūrėjo į jį, jo net neskaitydama ir nieko nedarė. Ji paklausė pareigūnės, ko ši žiūri, jei nieko nesupranta ir paprašė pareiškimą paduoti kolegei. L. U. niekaip nereagavo, o gal tyčia ją ignoravo, jos kolegė, kaip vėliau sužinojo, A. L. paėmė pareiškimo egzempliorių ir pradėjo skaityti, o L. U. toliau žiūrėjo, nesiimdama jokių veiksmų. Nesuprasdama tokio pareigūnės elgesio, ji paprašė sugrąžinti abu pareiškimo egzempliorius, pasakydama, jog eis pas viršininkę užregistruoti pareiškimą, jei L. U. to padaryti negali, kadangi negalima „kaip vištai spoksoti ir nieko nedaryti“. Toks jos pasakymas buvo kaip frazeologizmas, ji neketino tokiu būdu įžeisti pareigūnės. Neneigia, jog galėjo pasakyti žodžius „niekas“ „nulis“, tačiau tai nebuvo nukreipta į įžeidimą, ji taip sakė, kadangi pareigūnė neturėjo jokios kortelės ar kokio kito žymeklio, kuriame būtų nurodyta jos pavardė (to neturėjo ir kita pareigūnė), be to, paprašyta prisistatyti, pareigūnė to nepadarė. Dėl nurodytų priežasčių jai buvo neaišku, ar pastarosios yra pareigūnės, ar tik atliekančios praktiką, ar turi teisę priimti pareiškimą. Nori pažymėti, kad pareigūnė A. L. elgėsi tinkamai ir ji jai jokių pretenzijų neturi, pastarajai iš vis nieko nesakė. Dar nori pasakyti, kad L. U. neatliko jokių veiksmų, susijusių su skundo registravimu, todėl nesuprantama, kodėl protokole nurodyta, kad ji trukdė šiai atlikti pareigas. Kuomet jai buvo sugrąžintas pareiškimas, ji nuėjo pas viršininkę, tačiau ši buvo užsiėmusi. V. S. sugrįžo atgal ir paprašė L. U. visgi registruoti jos pareiškimą. Atėjusi trečia pareigūnė paprašė pateikti asmens tapatybės kortelę. Pagalvojusi, kad dokumentas reikalingas, siekiant sutikrinti duomenis skundo registravimui, padavė L. U. savo kortelę ir jos abi pradėjo kažką spausdinti, o A. L. užregistravo pareiškimą. Trečios pareigūnės paprašius grąžinti asmens dokumentą, ši atsisakė tą padaryti, pasakė, jog grąžins, kai ateis laikas. Ji susinervino dėl tokio elgesio, pradėjo reikalauti grąžinti dokumentą, po ko atėjo viršininkas ir pasikvietė ją į kabinetą. Viršininkas jai paaiškino, kad pareigūnė įsižeidė, kad ji neva šią išvadino višta ir rašo jai protokolą, tačiau ji viršininkui pasakė, kad pareigūnė ne taip suprato, paaiškino, kad ši neregistravo jos pareiškimo, neatiduoda kortelės, nurodė, jog pareigūnė neadekvačiai vertina situaciją. Viršininkas tuomet paprašė neaštrinti situacijos, tačiau ji jam aiškino, kad to nesiekia, tikrai neketino nieko įžeisti ir, jei taip, nueis kažkaip pasikalbėti. Kuomet sugrįžo į priėmimą, pamatė, jog L. U. buvo įsiutusi, persikreipusi iš pykčio, skėryčiojosi, elgėsi neadekvačiai. Ji vėl paprašė sugrąžinti jos tapatybės kortelę, į ką L. U. pareiškė nieko negrąžinsianti, gali laikyti nors ir penkias valandas, sakė, jog rašomas protokolas. Kadangi ji (V. S.) labai skubėjo, pasakė, kad kai ši surašys protokolą, gali atsiųsti paštu ir išėjo. Ji nebeturėjo galimybės laukti, apie tai, kad jos laisvė yra suvaržyta, jos niekas neinformavo, pagrindo likti nenurodė, todėl nematė jokių kliūčių gauti protokolą į namus, kadangi visus jos duomenis pareigūnė turėjo. Kartu su vyru A. S. išėjus iš komisariato, lauke ją pasivijo L. U., šaukdama necenzūrinius žodžius bei grasindama šauti, jei ji nesugrįš atgal. Ji jai atsakė „tegul šauna“, tik nesuprato, dėl ko tai galėtų būti daroma. Pribėgusi L. U. ją griebė už rankos, iš kurios ji išsilaisvino, tačiau pareigūnė vėl griebė ją. Tada pribėgo kiti pareigūnai, pradėjo ją tempti už megztinio, ji stengėsi kažkaip išsilaikyti, prašė neliesti ir jos neišrenginėti bei negrabinėti. Ji paprasčiausiai nesuprato, kodėl pareigūnai ją puola. Ką konkrečiai sakė L. U., iš viso buvo sunku suprasti, nes ši tik spiegė. Ji į gatvę nebėgo, o ėjo. Patyrė šoką, nes nesuprato, kodėl pareigūnai ją užpuolė. Nuėjus prie automobilio, L. U. panaudojo prieš ją ašarines dujas, ką matė kiti pareigūnai (Baliukevičius, Nemec). Ji neturėjo jokių blogų ketinimų, nesupranta, kodėl susidūrė su tokiu pareigūnės L. U. priešišku elgesiu, kodėl ją vėliau užpuolė kiti pareigūnai, nors ji nieko neteisėto nepadarė – L. U. neįžeidinėjo, pareigūnams nesipriešino.

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja A. L. parodė, kad 2016-05-26, apie 13.30 val., jai kartu su L. U. dirbant 4 PK Budėtojų dalies patalpose užėjo moteris (V. S.), kuri pateikė pareiškimą (du jo egzempliorius) ir paprašė užregistruoti. Buvo matyti, kad moteris nervinga, vos spėjus paimti skaityti pareiškimą pradėjo skubinti greičiau registruoti, savo komentavimu trukdė susikaupti, nors prieš atliekant registravimą būtina gerai susipažinti su turiniu. Tinkamam užregistravimui būtina susipažinti su esme, kadangi registracijos formoje reikia suformuluoti pareiškimo esmę. Tuomet V. S. pradėjo šaukti „vištos, registruokit greičiau, ko sėdit ir nieko nedarot“. Kolegė L. U. įspėjo, kad ši neįžeidinėtų, kadangi dėl tokio elgesio gali būti surašytas ATP protokolas. V. S. į tokį perspėjimą nereagavo ir toliau įžeidinėjo jos kolegę (jai, t. y. A. L., nieko nebesakė), sakydama, jog ši yra „niekas“, „nulis“, „ne pareigūnė, tik dėvi uniformą“. Norėdama, kad konfliktas nesiplėstų, ji (A. L.) ramiai paaiškino moteriškei, kad privalo viską perskaityti, pilnai susipažinti su turiniu, jei bus neaiškumų, apklausti, po ko V. S. toliau ėmė piktintis, paprašė sugrąžinti pareiškimą ir išėjo (nuėjo į komisariato vidų). Sugrįžusi po kelių minučių, vėl padavė pareiškimą ir liepė registruoti, toliau tęsdama šauksmus ir riksmus, įžeidinėjo L. U.. Pastaroji įspėjo moterį liautis, pakartojo, kad bus surašomas ATP protokolas, ir šiai nenurimus, kaip tik ėmė surašinėti protokolą. Ji (A. L.) registravo pareiškimą, o L. U. – rašė protokolą. Užregistravus pareiškimą, pas ją, t. y. A. L., atėjo kitas pareiškėjas, su kuriuo ji bendravo ir nebesigilino, kas vyksta. Girdėjo, kaip V. S. šaukė nelauksianti ir išėjo, L. U. – paskui. Kas toliau vyko lauke, ji nematė, tik girdėjo šauksmus ir rėkavimus.

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja E. S. parodė 2016-05-26, popiet, jai atėjus į 4 PK pirmąjį aukštą Budėtojų dalyje buvo tyrėja A. L. ir V. S.. Netrukus atėjo L. U. ir pradėjo moteriai rašyti ATP protokolą. Iki pastarajai ateinant, A. L. jai paaiškino, kad atėjusi moteris (V. S.) įžeidinėjo L. U., vadino ją „višta“. V. S. buvo akivaizdžiai nepatenkinta, reiškė pretenzijas, jai girdint įžeidinėjo L. U., vadindama ją „višta“, sakydama, kad ši yra „niekas, nulis“, sakė, neturi laiko laukti, kol ji surašys protokolą. Atėjęs moters vyras taip pat buvo nepatenkintas, sakė, kad toks jų darbas ir nėra reikalo įsižeisti. Liudytoja nurodė vienu metu išėjusi, o kai sugrįžo Budėtojų dalyje nei V. S., nei A. L. jau nebebuvo. Išėjusi į lauką, matė, kaip L. U. aiškino moteriai grįžti atgal į komisariatą, sakė, jog dar nebaigė rašyti protokolo, kurį ji turės pasirašyti. V. S. atsakė neliksianti ir neklausydama ėjo tolyn. L. U. įspėjo, kad neklausant reikalavimų, gali būti panaudotos ašarinės dujos, tačiau moteris į perspėjimą nereagavo ir toliau šalinosi. Kažkuriuo metu į kiemą išbėgo pareigūnai T. B. bei M. N., moteriškė toliau šalinosi ir, nereaguodama į jokius reikalavimus, išbėgo į važiuojamąją dalį priešais automobilį. Pribėgęs M. N. bandė pastarąją paimti už rankos, tačiau V. S. jam įkando. Visiems perėjus į kitą gatvės pusę, V. S. neapsiramino, muistėsi, mosikavosi, elgėsi agresyviai, dėl ko L. U. panaudojo ašarines dujas. Netrukus atėjo viršininkas, kuris pareikalavo V. S. sugrįžti atgal. Parėjusi į komisariatą, V. S. toliau vadino L. U. „višta“, „psichiškai nesveika“, sakė, jog kreipsis į teismą. Liudytoja E. S. nurodė negirdėjusi, jog L. U. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, grasinusi šausianti.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas T. B. parodė, kad jam dirbant kabinete, atbėgo kolega M. N., pasakė, kad lauke vyksta konfliktas. Išbėgęs į lauką, pamatė pareigūnes L. U., E. S. ir jam nepažįstamą moterį, kuri elgėsi isteriškai, rėkė, klykė. Šalimai buvo ir jos vyras, kuris taip pat elgėsi agresyviai. Girdėjo, kaip kolegės prašė moterį sugrįžti į komisariatą protokolui surašyti. Moteris nereagavo ir bėgo link važiuojamosios kelio dalies, išbėgo į ją, kur vos išvengė partrenkimo. Pribėgęs M. N. bandė moterį nuraminti, taip pat kvietė grįžti į komisariatą ir viską išsiaiškinti, norėjo paimti ją už rankos, tačiau ši jam įkando. Įkandusi atsiprašė, tačiau ir toliau elgėsi agresyviai, šalinosi, bandė rankomis atsistumti. Kitoje kelio pusėje moteris neapsiramino, kažkas iš pareigūnų panaudojo ašarines dujas, po ko ši toliau reiškė nepasitenkinimą. Atėjo viršininkas, kuriam pavyko ją apraminti ir įkalbėti grįžti į komisariatą. Sugrįžus į vidų, ėmė rėkauti jos vyras, o pati V. S. toliau isteriškai įžeidinėjo L. U., vadindama ją „višta“, „psichiškai nesveika“.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas M. N. parodė darbo metu kabinete išgirdęs kažkokį barnį. Pažiūrėjęs per langą, pamatė lauke stovinčias koleges L. U. ir E. S., taip pat jam nepažįstamą moterį bei vyrą. Norėdamas išsiaiškinti, pakvietė kolegą T. B. ir abu išbėgo į lauką. Lauke moteris barėsi su pareigūnėmis, kurios prašė sugrįžti (tokį reikalavimą pakartojo ne mažiau kaip 5 kartus, iš esmės tik apie tai ir kalbėjo), tačiau moteris nesutiko, sakė, jog neturi laiko ir ėmė šalintis, nereagavo į reikalavimus. Ji ėmė bėgti ir išbėgo į kelio važiuojamąją dalį, priešais automobilį, kuris jos vos nepartrenkė. Priėjęs prie V. S., paėmė jai už rankos, tačiau ši jam įkando (į pirštą, nestipriai). Matė, kad moteris buvo labai pikta ir agresyvi. Ji neklausė jokių reikalavimų, muistėsi, stumdėsi ir šalinosi, perėjus į kitą gatvės pusę neapsiramino, dėl ko L. U. panaudojo ašarines dujas. Visąlaik į konfliktą kišosi jos vyras, kuris bandė užstoti moterį savo kūnu, taip pat reiškė nepasitenkinimą. Tuomet atėjo viršininkas, kuris griežtai pareikalavo sugrįžti, tokį reikalavimą pakartojo kelis kartus. Sugrįžus moteris toliau buvo nepatenkinta, sakė, kad L. U. nemoka dirbti, elgiasi neteisėtai, yra psichiškai nesveika, vadino ją višta.

Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. S. parodė kartu su sutuoktine V. S. vienu automobiliu atvyko į 4 PK priduoti pareiškimo. Žmona nuėjo į komisariatą, o jis liko laukti automobilyje. Galvojo, kad ši sugrįš greitai, tačiau nesulaukęs po 20 min. pats nuėjo į komisariatą. Užėjęs į budėtojų dalį išgirdo riksmus ir šauksmus, žmona kažką aiškino ir rodė pareiškimą, sakė, kad jau pusvalandį niekas nevyksta. Aplink buvo didelis triukšmas. Dėl ko konkrečiai vyko konfliktas, jis nesuprato. Išėjęs į kiemą, surado kažkokį pareigūną, greičiausiai viršininką, ant kurio antpečių buvo dvi žvaigždutės (viduje pareigūnai buvo tik su viena žvaigždute, todėl nesikreipė), ir paprašė nueiti į vidų bei įvesti tvarką. Atėjęs komisaras kažką paaiškino ir nusivedė jo žmoną. Ši sugrįžo po kokių 7-8 min., buvo apsiraminusi, abu kažko laukė, jis galvojo, kad kažko dėl pareiškimo. Po 10 min. atėjo komisaras ir atnešė protokolą, pasakė, jog reikia pasirašyti. Jis, o po to ir jo žmona ėmė skambinti advokatui, klausė ką daryti, tačiau neprisiskambino, po to paaiškėjo, kad tuo metu advokatas buvo posėdyje. Buvo 2 protokolo egzemplioriai, žmona pasakė, kad gali protokolą išsiųsti jai į namus ir abu išėjo, jų likti niekas neprašė. Paskui juos išėjo ir L. U., ji visaip keikėsi, liepė sustoti, grasino šauti, nors ginklo neturėjo. Žmona po truputį ėjo į priekį, nusileido laipteliais žemyn. L. U. norėjo griebti žmonai už rankų. Po atėjo kiti pareigūnai. Jo žmona necenzūrinių žodžių nevartojo, į gatvę nebėgo, ėjo ramiai, nematė, kad ji būtų įkandusi į ranką. Kitoje gatvės pusėje prie automobilio L. U., šaukdama ir keikdamasi, iš viršaus ėmė purkšti ant visų dujas. Jo žmona nieko neteisėto nedarė, ji buvo isterijoje, kadangi negalvojo, kad nuvažiavus į policiją gali būti užpulta, bijojo, kad ją uždarys į areštinę. Pareigūnai jo žmoną užpuolė, tampė, norėjo išrengti.

Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo Stuliovienė nurodė su pažeidimais nesutinkanti, nesipriešino, nežemino pareigūnų garbės. L. U. jai į akis pripurškė dujų, dėl ko buvo priversta kreiptis į greitąją pagalbą. Nurodo pareigūnę L. U. esant nestabilios psichikos, negalint pastarąją dirbti policijoje, jei ši užpuola žmogų, atnešusį pareiškimą (b. l. 2).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama V. S. ir neigia padariusi jai inkriminuotus pažeidimus, tačiau teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, turi pilną pagrindą išvadai, kad pastaroji atliko protokole išvardintus veiksmus ir yra pagrįstai traukiama administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Iš V. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 15P-61756448-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjos L. U., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos A. L., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus specialistės E. S., to paties komisariato Viešosios policijos skyriaus tyrėjų T. B. bei M. N. 2016-05-26 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmiausia tai, kad 2016-05-26, apie 13.30 val., į komisariatą su dviem pareiškimo kopijomis kreipėsi V. S.. Pareigūnėms skaitant pareiškimą, siekiant tinkamai jį užregistruoti, V. S., nervingu bei pakeltu tonu aiškino nesant jokio reikalo pareiškimą skaityti, liepė kuo greičiau jį registruoti, buvo agresyviai nusiteikusi, nurodė neturinti laiko laukti, pavadino pareigūnes L. U. ir A. L. „vištomis“. Įspėjus neįžeidinėti, į perspėjimus nereagavo ir toliau įžeidinėjo pareigūnę L. U. įvairiais žodžiais, sakė, kad ši yra „niekas“, „nulis“, „ne pareigūnė, o tik dėvi uniformą“, galiausiai pareikalavo grąžinti jos pareiškimo kopijas. Surašant protokolą už pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą, toliau įžeidinėjo pareigūnę, po to savavališkai pasišalino iš komisariato patalpų. Ją pasivijus ir pareikalavus grįžti, taip pat bandant sulaikyti, pradėjo muistytis, stumdytis, slėpė rankas už nugaros. Moteris pradėjo šalintis nuo komisariato teritorijos, nubėgo link važiuojamosios kelio dalies, taip sutrikdydama automobilių eismą. Toliau nevykdė pareigūnų reikalavimų bei priešinosi, dėl ko buvo panaudota spec. priemonė – ašarinės dujos (b. l. 4-5, 6, 7, 8, 9).

Pažymėtina, jog ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pareigūno garbės orumo įžeidimas apima asmens įžeidimą dėl turimo pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-507-200/2013). Nagrinėjamu atveju V. S. inkriminuoti abu alternatyvūs veiksmai - pareigūno garbės ir orumo įžeidimas bei pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad V. S. įžeidė pareigūnių L. U. bei A. L. garbę bei orumą. Pati V. S. teismą tikino neva ji jokio tikslo įžeisti pareigūnes neturėjo, paprasčiausiai pavartojo frazeologizmą „ko žiūri kaip višta“, o žodžius „niekas“, „nulis“ pasakė tik dėl to, kad nebuvo nurodytos pareigūnių pavardės. Tokie V. S. teiginiai vertinti kaip paprasčiausias siekis pateisinti savo veiksmus. Visų pirma byloje apklaustos liudytojos L. U., A. L., E. S. kategoriškai patvirtino, kad V. S. viešai, girdint kitiems pareigūnams (E. S.), vadino pareigūnes aiškiai netinkamu žodžiu, užgauliojo ir žemino L. U.. Liudytojai T. B. ir M. N. nurodė, jog V. S. įžeidinėjimus tęsė netgi ir tada, kai buvo parvesta į komisariatą, nurodydama esant L. U. „psichiškai nesveiką“, pakartotinai vadino ją „višta“. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai neva dėl to, kad pareigūnės neturėjo kortelių su pavardėmis, ji gerai nesuprato, kas jos iš tikrųjų yra (pareigūnės ar tik praktikantės, nebuvo aišku, ar jos apskritai gali registruoti pareiškimą) vertintini ne kitaip nei savo veiksmų teisinimas. Suaugęs, aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo (būtent tokio išsilavinimo ir yra V. S.), atėjusi į komisariatą, padavusi uniformuotoms pareigūnėms pareiškimą registravimui, niekaip negalėjo nesuprasti bendraujanti būtent su pareigūnėmis. Tuo atveju, jeigu pastarąją netenkino jų veiksmai, manė, jog pareigūnės dirba ne pakankamai operatyviai, V. S. turėjo pastabas reikšti nebejotinai kitokiu būdu bei priemonėmis.

Pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymas apima teisėtų pareigūno reikalavimų, vykdant jam įstatymo pavestas funkcijas, nevykdymą. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai vykdydami savo pareigas, t. y. siekdami surašyti V. S. administracinį protokolą bei paimti iš moters rašytinį paaiškinimą, pagrįstai liepė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui likti komisariato patalpose, kol bus surašytas protokolas, tačiau ši į reikalavimus nereagavo ir savavališkai pasišalino iš komisariato patalpų. Galiausiai moteris aktyviais veiksmais pasipriešino ją bandantiems sulaikyti pareigūnams, t. y. muistėsi, stumdėsi, slėpė rankas už nugaros, o galiausiai vienam iš tyrėjų įkando į ranką. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas tiesiogiai teismo posėdyje kaip liudytojus apklausė iš esmės visus pareigūnus, kurie duodami parodymus (jų teismas iš naujo nekartos, jie išdėstyti nutarimo aprašomojoje dalyje) patvirtino V. S. nereagavus į reikalavimą sustoti, grįžti į komisariatą, o bandant ją parvesti, ši priešinosi ir nesileido sugrąžinama atgal. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ir tarnybiniuose pranešimuose, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK pareigūnai L. U., A. L., E. S., T. B. bei M. N. patvirtino protokole nurodytas aplinkybes. Abejoti bei nesivadovauti minėtų liudytojų teismo posėdyje duotais parodymais teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Liudytojų nurodytos aplinkybės sutampa, papildo viena kitą, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes. Nenustatyta, kad pastarieji turėjo bent kokį suinteresuotumą nurodyti V. S. kaltinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalį pastarųjų įvardintų aplinkybių patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip moteris išbėga iš komisariato patalpos gatvės link, išbėga į važiuojamąją dalį tiesiai priešais važiuojantį automobilį, paskui V. S. bėga keletas policijos pareigūnų, kurie moterį bando sustabdyti (vaizdo rašo medžiaga, b. l. 19). Akivaizdu, kad nesant jokio reikalavimo ir V. S. galint išvykti, pastarosios pareigūnai nebūtų vijęsi. Pastaroji gi į jokius raginimus sustoti ir sugrįžti nereagavo, aktyviais veiksmais bandė išvengti sugrįžimo į komisariatą (nedavė rankų, laikydama jas už nugaros, mosikavosi, muistėsi, įkando pareigūnui į ranką), kol prieš pastarąją buvo panaudotos ašarinės dujos. Liudytojo A. S. parodymus teismas vertina kritiškai. Pastarasis yra V. S. sutuoktinis, kuris, beje, ir pats iš dalies vėliau dalyvavo konflikte. Kaip matyti iš jo parodymų, liudytojas tikino, kad jo žmona buvo be pagrindo užpulta, pareigūnai ją mėgino išrengti, priešingai nei užfiksuota vaizdo medžiagoje, teigė, kad V. S. niekur nebėgo, į gatvę įžengė ramiai, niekam į ranką nekando ir pan. Akivaizdu, kad šios ir kitos jo nurodytos aplinkybės neatitinka objektyvios tikrovės ir A. S. parodymai nepaneigia teismo išvadų. Beje, A. S. pripažino nesuprantantis lietuviškai, kas reiškia, kad jis išsakytus žodžius vertino pagal subjektyvų supratimą, o ne tai, kokios frazės, reikalavimai, nurodymai buvo išsakomi realiai.

Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. įžeidė pareigūnų garbę bei orumą bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti savo neteisėtus veiksmus, galiausiai jiems pasipriešino, todėl tokie jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti administraciniai teisės pažeidimai, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką), tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama V. S. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti, administracine tvarka bausta, turi dvi galiojančias nuobaudas). Nors atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintas bendrąsias administracinės nuobaudos skyrimo taisykles skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kas formaliai vertinant reiškia šiuo atveju nesant pagrindo skirti minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, visgi teismo vertinimu, administracinio nubaudimo tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. S. ATPK 187 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas. Teismas atsižvelgia į tai, kad galimai V. S. veiksmams ir jos būsenai turėjo patirtas stresas dėl jos ir darbuotojo vykusio konflikto, kas atsiliepė bendrai jos būsenai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 187 straipsnio 1 dalimi, 187 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 86 eurų dydžio baudą.

V. S. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 144 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, V. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį bei 187straipsnio 2 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę subendrintą nuobaudą – 144 eurų dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą ROIK: 16058264165. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).