Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Senukų prekybos centras) dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Senukų prekybos centras“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2015-08-14 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2015-08-17 ji pradėjo dirbti jaunesniąja konsultante atsakovės įmonėje pagal suminę darbo laiko apskaitą mokant LR Vyriausybės patvirtintą minimalią algą proporcingai dirbtam laikui. Ieškovė paaiškino, kad 2016-02-06 gavo atsakovės pranešimą, kuriuo prašyta informuoti, kodėl ieškovė nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą, taip pat nurodyta, kad nuo 2016-02-04 ieškovė bus atleista pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nuostatas. Ieškovė teigė, kad ji buvo informavusi darbdavį, jog susirgo ir turi nedarbingumo pažymėjimą, todėl negali atvykti į darbą. Ieškovė paaiškino ir tai, kad nuo 2016-01-23 atsakovė jai nesudarė galimybės dirbti, nors ieškovė ir buvo atvykusi į darbą. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė nesilaikė darbuotojo atleidimo iš darbo tvarkos ir su ieškove neatsiskaitė. Ieškovės teigimu, dėl neteisėto atleidimo jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovė. Dėl to ieškovė teismo prašė pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir grąžinti ieškovę į darbą, priteisti ieškovei iš atsakovės darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo 2016-02-04, taip pat neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė 2016-06-14 patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-02-04 iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant pagal minimalų valandinį atlygį (2,13 Eur) ir minimalią mėnesio algą (350 Eur), taip pat priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2016-02-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant pagal minimalią mėnesio algą (350 Eur) ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad šalys 2015-08-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į jaunesniojo konsultanto pareigas, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei minimalią Vyriausybės patvirtintą algą proporcingai dirbtam laikui. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, ieškovė dirbs ne daugiau kaip 12 valandų per parą ir ne daugiau kaip 48 valandas per savaitę. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytą darbo sutartį negalėdama atvykti į darbą ar vėluodama, ieškovė apie tai privalo pranešti savo padalinio vadovui nedelsiant tą pačią dieną telefonu ar per kitą asmenį. Byloje taip pat nustatyta, kad už darbo drausmės pažeidimą 2016-02-03 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovė nuo 2016-02-04 nutraukė su ieškove sudarytą darbo sutartį pagal LR DK 136 str. 3 d. nuostatas. Įsakyme nurodyta, kad ieškovė nuo 2016-01-23 neatvyksta į darbą ir neatsako į raginimus atvykti pasiaiškinti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad ieškovė be svarbių priežasčių 2016-01-23 neatvyko į darbą per visą darbo pamainą, todėl jos atleidimas iš darbo buvo teisėtas ir nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl grąžinimo į darbą. Teismas nustatė, kad 2016-02-05 ieškovei buvo sumokėta 85,47 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, todėl teismas sprendė, jog atleidimo metu su ieškove buvo visiškai atsiskaityta. Įvertinęs tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo buvo teisėtas, teismas atmetė ieškovės reikalavimus dėl darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nuo 2016-02-04 priteisimo, taip pat ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė 2016-01-23 neatvyko į darbą bei tuo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantė teigė, kad 2016-01-23 ji buvo atvykusi į darbą, tačiau jai nebuvo leista dirbti. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų jos reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, jog ieškovė nebuvo supažindinta su darbo grafiku.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-23 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2016-01-23 ji buvo atvykusi į darbą ir pirmosios instancijos teismas tai konstatavo pagrįstai. Atsakovės teigimu, teismas pagrįstai konstatavo ir tai, kad ieškovė iš darbo buvo atleista teisėtai. Atsakovė nurodė ir tai, kad ieškovei buvo žinoma, jog pagal darbo grafiką 2016-01-23 ji privalėjo atvykti į darbą, todėl teismas neprivalėjo aiškintis aplinkybių dėl ieškovės supažindinimo su jos darbo grafiku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

Klaipėdos apygardos teisme 2016-10-26 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-10-25 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kolegija atsižvelgia į tai, kad šis dokumentas pateiktas baigus bylos nagrinėjimą ir teismo 2016-09-29 nutartimi nusprendus atidėti apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties paskelbimą. Pažymėtina, kad atidėjus teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą teismas neturi teisės vertinti naujų įrodymų bei spręsti teismui pateiktų prašymų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas atsisako vertinti 2016-10-25 pažymą atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė 2016-01-23 neatvyko į darbą bei tuo padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Apeliantė teigė, kad 2016-01-23 ji buvo atvykusi į darbą, tačiau jai nebuvo leista dirbti. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 str.). Pagal LR DK 235 str. 1 d. nuostatas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pagal LR DK 235 str. 2 d. 9 p. šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukti darbo sutartį LR DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai, o tam, kad būtų konstatuotas LR DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2015-08-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo priimta į jaunesniojo konsultanto pareigas, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei minimalią Vyriausybės patvirtintą algą proporcingai dirbtam laikui. Darbo sutartimi šalys susitarė, kad ieškovei bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, ieškovė dirbs ne daugiau kaip 12 valandų per parą ir ne daugiau kaip 48 valandas per savaitę. Iš byloje esančio 2016 m. sausio mėnesio darbo grafiko matyti, jog ieškovė turėjo dirbti sausio 2, 3, 6, 7, 12, 22 ir 23 dienomis. Atsakovė teigė, kad ieškovė 2016-01-23 be svarbių priežasčių neatvyko į darbą, todėl 2016-02-03 atsakovės įsakymu darbo sutartis su ieškove nuo 2016-02-04 buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad darbo drausmės pažeidimo ji nepadarė, nes 2016-01-23 buvo atvykusi į darbą, tačiau ieškovei nebuvo leista dirbti. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad 2015 m. gruodžio mėnesį ieškovė dirbo 5, 6, 8, 15,19, 20, 23 dienomis, o 2016 metų sausio mėnesį nuo 2 iki 22 dienos nedirbo dėl ligos, nuo 2016-01-23 iki 2016-02-04 nurodomas ieškovės neatvykimas į darbą be svarbios priežasties. Iš skyriaus vadovės J. G. 2016-01-25 tarnybinio pranešimo taip pat matyti, kad ieškovė nuo 2016-01-02 iki 2016-01-22 turėjo nedarbingumą, o 2016-01-23 ir 2016-01-25 į darbą neatvyko, susisiekti su ieškove nepavyko. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2016-01-26 raštu pareikalavo ieškovės informuoti apie neatvykimo į darbą 2016-01-23 priežastis ir pateikti neatvykimą pateisinantį dokumentą. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovės atvykimo dirbti faktas atsakovės įmonėje buvo fiksuojamas sistemoje panaudojus darbuotojo tarnybinę kortelę. Iš byloje esančių atsakovės įmonės įeigos sistemos duomenų matyti, kad ieškovė į darbą buvo atvykusi 2015 m. gruodžio 5, 6, 8, 15, 19, 20, 23 ir 2016-02-25. Sistemoje nėra užfiksuota duomenų apie ieškovės atvykimą į darbą 2016-01-23. Nors ieškovė ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl atvykimo į darbą 2016-01-23 grindė savo bei liudytojos T. Ž. paaiškinimais, tačiau kolegija pažymi, kad vien šie įrodymai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi pakankamais šiai faktinei aplinkybei patvirtinti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytoja T. Ž. yra ieškovės mama, todėl akivaizdu, jog tiek ieškovė, tiek liudytoja yra suinteresuotos bylos baigtimi ir duodamos paaiškinimus negalėjo išlikti nešališkos dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės ir liudytojos paaiškinimai iš esmės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Įvertinusi byloje esančią medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog buvo atvykusi į darbą 2016-01-23 ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės veiksmus kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovės nurodytų jos reikalavimų pagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, jog ieškovė nebuvo supažindinta su darbo grafiku. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančių atsakovės paaiškinimų matyti, kad darbuotojų darbo grafikai bendrovėje yra skelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų įsigaliojimo, o 2016 m. sausio mėnesio grafikas buvo sudarytas ir paskelbtas darbuotojams 2015-12-17. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad ieškovė dirbo 2015 m. gruodžio 5, 6, 8, 15, 19, 20, 23 dienomis, todėl akivaizdu, kad dirbdama 19, 20 ir 23 dienomis apeliantė turėjo galimybę susipažinti su 2016 metų sausio mėnesio darbo grafiku. Byloje esanti ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo medžiaga taip pat patvirtina, jog apeliantei buvo žinoma, kuriomis dienomis 2016 metų sausio mėnesį ieškovė privalo dirbti. Atsižvelgtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi nuostatos, jog 2016-01-23 ji buvo atvykusi į darbą, todėl ieškovė iš esmės pripažino, jog jai buvo žinoma apie pareigą atvykti į darbą šią dieną. Įvertinusi nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovė žinojo apie 2016 metų sausio mėnesio darbo grafiką, todėl apeliantės skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės nesupažindinimo su šiuo grafiku nepašalina ieškovės atsakomybės dėl neatvykimo į darbą.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš ieškovės D. B. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.