- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-695-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15010-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ramrenta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,TS GROUP“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramrenta“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TS GROUP“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ramrenta“ dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „TS GROUP“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 216 737,49 Eur skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 29 147,12 Eur palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir reikalavimų užtikinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, ir (ar) lėšų esančių pas trečiuosius asmenis, ir (ar)kilnojamojo turto ir (ar) turtinių teisių, esančių pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, areštą atsakovei pareikšto reikalavimo sumai, t. y. 245 884,61 Eur sumai.
2. Ieškovė nurodė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei galint laisvai disponuoti visu savo turtu, egzistuoja tikimybė, kad atsakovė siekdama apsunkinti priteistos sumos išieškojimo galimybes perleis visą arba reikšmingą dalį valdomo turto tretiesiems asmenims paskolos, nuosavybės teisių perleidimo ar neatlygintinų sandorių pagrindais. Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymo atveju, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali nebūti likę pakankamai atsakovės turto, iš kurio būtų galima išieškoti teismo sprendimu ieškovės naudai priteistą pinigų sumą. Tokiu atveju realus galimai ieškovei palankus teismo sprendimo įgyvendinimas taptų neįmanomas, o ieškovės teisės ir teisėti interesai taip ir liktų neapginti. Ieškiniu prašoma priteisti 245 884,61 Eur suma yra išties didelė, todėl vien ši aplinkybė skatins atsakovę slėpti lėšas, kad teismo sprendimas, ieškinio tenkinimo atveju, nebūtų realizuojamas. Atsakovės elgesys buvo nesąžiningas ieškovės atžvilgiu – atsakovė nuo ieškovės slėpė (ir slepia) tikrąją ieškovės surastam klientui suteiktų paslaugų vertę, pažeidinėjo sutartį, klastojo apskaitos duomenis, nuslėpė, kad vis dar vykdo veiklą su ieškovės surastais klientais, tyčia ir deklaratyviais teiginiais atsisakydama ieškovei pateikti prašomus dokumentus mažino ieškovės galimybes rinkti įrodymus ir ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl, ieškovės nuomone, yra reali grėsmė, kad atsakovė ir toliau išliks nesąžininga bei bus suinteresuota gautas lėšas slėpti.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei priėmė ir civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei dėl skolos ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieškovės reikalavimų užtikrinimui, 245 884,61 Eur sumai, areštavo atsakovei UAB „Ramrenta“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovei disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovės nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, areštavo atsakovės UAB „Ramrenta“ pinigines lėšas ar / ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, neviršijant 245 884,61 Eur sumos, uždraudžiant disponuoti areštuotomis lėšomis, tačiau leidžiant atsakovei atsiskaityti su ieškove, iš areštuotų piniginių lėšų leido atsakovei išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.
4. Teismas nurodė, jog ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ne tik įvardino galimą atsirasti turtinę žalą, bet ir ją grindė kartu su patikslintu ieškiniu pateikiamais rašytiniais įrodymais (objektyviais skaičiavimais), nurodydama, kokie konkretūs veiksmai sukels žalą ieškovei teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir ieškovės argumentais, byloje nesant duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Ramrenta“ prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartį, dalyje, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės patikslinto ieškinio ir jame pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimas nebuvo priskirtas Marijampolės apylinkės teismo teismingumui, todėl šioje dalyje priimta, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.
1.2. Ieškovė ieškiniu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nurodančių kokie konkretūs atsakovės veiksmai sukels žalą ieškovei teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pagrindžiančių grėsmių būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui tikėtinumą. Ieškovės pateikti skaičiavimai, kuriais grindžia, neva dėl atsakovės nesilaikytų sutartinių įsipareigojimų, atsiradusią žalą, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, niekaip neįrodo kokių nors konkrečių veiksmų, kurie sukels žalą ieškovei teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
1.3. Tarp šalių kilusiame ginče dėl sutartinių santykių, atsakovės nesąžiningumas negali būti iš anksto preziumuojamas. Ieškovės pozicija dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui grindžiama deklaratyviai teiginiais. Ieškinyje tik daromos, niekuo nepagrįstos prielaidos apie galimą atsakovės nesąžiningumą.
1.4. Duomenys apie atsakovės valdomo turto vertę, gaunamas pajamas ir turimus įsipareigojimus yra vieši. Iš atsakovės teikiamo balanso matyti, kad jos turimas turtas (25 574 826 Eur), daugiau nei 100 kartų viršija ieškovo reikalavimo dydį (216 737,49 Eur). 2022 m. lyginant su 2021 m., atsakovės turto vertė padidėjo daugiau nei 5 mln. Eur. Atsakovė turi 18 855 688 Eur ilgalaikio turto, kurio didžiąją dalį sudaro transporto priemonės. Skolos kredito įstaigoms, sudaro tik 5 569 628 Eur. UAB „Ramrenta“ tarptautinių pervežimų rinkoje veikia jau beveik 9 metus. Įmonėje dirba 536 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas sudaro 1 764 Eur. Per visą veiklos laikotarpį įmonės pajamos tolydžio didėjo. Atsakovė savo veiklą vykdo pagal ilgalaikes sutartis. Šių sutarčių vykdymui reikalinga disponuoti visu atsakovės turtu. Bet kokie nesąžiningai atsakovės veiksmai su savo turtu sukeltų didelius jos finansinius nuostolius ir baudas dėl sutarčių nevykdymo.
1.5. Įvertinus reikalavimo sumos dydį, atsižvelgiant į atsakovės finansines galimybes, t. y. ar jai yra didelė reikalavimo suma, palyginus ją su jos nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis ir turimais įsipareigojimais, akivaizdžiai matyti, kad ginčas vyksta dėl pinigų sumos, kuri atsakovei nėra didelė, todėl ieškinio sumos dydis objektyviai negali lemti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos padidėjimo.
1.6. Kaip matyti iš pateikiamo 2023 m. kovo 3 d. Turto aprašo, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuota 20 atsakovės transporto priemonių: vilkikų, lengvųjų automobilių ir puspriekabių. Kadangi atsakovė verčiasi tarptautiniais pervožimais, tai yra pagrindinė jos veiklą, disponavimo transporto priemonėmis apribojimas, kliudo įmonės veiklai, riboja šių transporto priemonių vykimą į trečiąsias šalis, jų nuomą ir panaudą, kitokį panaudojimą, gali branginti jų draudimo išlaidas, nepagrįstai daro žalą atsakovės reputacijai, galimybei skolintis iš kredito įstaigų. Dėl to gali kilti itin neigiamos pasekmės ne tik bendrovei bet ir jos darbuotojams ir jų šeimų nariams. Šios pasekmės, atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų ir jų šeimų narių skaičių, paliestų didelį skaičių žmonių.
1.7. Visą laikotarpį iki teismo sprendimo dėl ieškovo ieškinio išnagrinėjimo atsakovui būtų taikomi didesni suvaržymai nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu ieškinys būtų patenkintas – ieškovui nekiltų jokie padariniai, nes įmonės turto ir lėšų vertė daug kaip 100 kartų viršija jai pareikšto ieškinio dydį. O pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovei iš karto atsiras ženklus neigiami padariniai, kurie tokiu atveju jeigu ieškinys bus atmestas, suteiks ieškovei nepagrįstą prioritetą, o atsakovei sukels nepagrįstus nuostolius.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „TS GROUP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atskirasis skundas yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, atsakovė neprašė jo atnaujinti, todėl atskirasis skundas turėtų būti atsisakytas priimti.
2.2. Pradinis ieškinys buvo priimtas nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovės argumentai, kad ieškovės patikslinto ieškinio ir jame pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimas nebuvo priskirtas Marijampolės apylinkės teismo teismingumui yra nepagrįsti.
2.3. Atsakovės nesąžiningumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė nuo ieškovės slėpė (ir slepia) tikrąją ieškovės surastam klientui suteiktų paslaugų vertę, pažeidinėjo sutartį, klastojo apskaitos duomenis, nuslėpė, kad visa dar vykdo veiklą su ieškovės surastais klientais, tyčia ir deklaratyviais teiginiais atsisakydama ieškovei pateikti prašomus dokumentus mažino ieškovės galimybes rinkti įrodymus ir ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Šias aplinkybes patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (priedai Nr. 3 ir 8) bei iš VMI išreikalauti įrodymai.
2.4. Atsakovei nebuvo ir nėra užkertamas kelias įrodyti, kad jos finansinės galimybės leistų įvykdyti teismo sprendimą patikslinto ieškinio tenkinimo atveju, atsakovė turi teisę įnešti atitinkamą užstatą į teismo depozitinę sąskaitą, tačiau šiomis teisėmis nesinaudoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2022 m. gruodžio 31 d. balansą, duomenis iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt ir antstolės A. A. turto aprašą.
10. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.
11. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės pateikti nauji įrodymai, yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, atsakovė neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, pripažintina, kad yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi turi perduoti bylą pagal teismingumo taisykles teismui, kuriam ji teisminga (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsakovės argumentas, jog ieškovės patikslinto ieškinio ir jame pareikšto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjimas nebuvo priskirtas Marijampolės apylinkės teismo teismingumui, yra nepagrįstas. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovės pradinis ieškinys buvo priimtas Marijampolės apylinkės teisme nepažeidžiant teismingumo taisyklių, todėl ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, kuriuo buvo padidinta reikalavimo suma, Marijampolės apylinkės teismas spręsdamas patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai sprendė ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
13. Pasisakydamas dėl ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumento, jog skundas turi būti atsisakytas priimti kaip paduotas praleidus terminą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsakovei pateikus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kauno apygardos teismas, kuriam byla buvo persiųsta pagal teismingumą, spręsdamas atsakovės atskirojo skundo priėmimo klausimą, nors rezoliucijoje konkrečiai ir nenurodė, kad terminą atskirajam skundui paduoti atnaujina, tačiau uždėdamas rezoliuciją – atskirąjį skundą priimti, terminą atskirajam skundui paduoti atnaujino savo iniciatyva kaip tą numato (CPK 78 straipsnio 1 dalis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
14. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, ieškovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką, 2021 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-383-781/2021 ir kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo preliminaraus pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Byloje nustatyta, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos (grėsmės) egzistavimą ieškovė iš esmės įrodinėjo didele ieškinio suma bei atsakovės nesąžiningumu. Atsakovės nesąžiningumą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė nuo ieškovės slėpė (ir slepia) tikrąją ieškovės surastam klientui suteiktų paslaugų vertę, pažeidinėjo sutartį, klastojo apskaitos duomenis, nuslėpė, kad vis dar vykdo veiklą su ieškovės surastais klientais, tyčia ir deklaratyviais teiginiais atsisakydama ieškovei pateikti prašomus dokumentus mažino ieškovės galimybes rinkti įrodymus ir ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ieškovė įvardino galimą atsirasti turtinę žalą ir ją grindė rašytiniais įrodymais (objektyviais skaičiavimais), nurodydama, kokie konkretūs veiksmai sukels žalą ieškovei, todėl pirmosios instancijos teismas nesant byloje duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones.
18. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškinio sumos dydis, asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-790/2020, 14 punktas). Nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020, 18 punktas). Taigi ieškovės nurodyta aplinkybė – didelė ieškinio suma – savaime nėra pagrindas taikyti atsakovei ribojimus disponuoti turtu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai dėl įmonės finansinės padėties, neleidžia manyti, kad atsakovės turtinė padėtis yra prasta. 2022 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės turto vertė sudarė 25 574 826 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 350 225 Eur. Duomenys iš internetinės svetainės www.rekvizitai.lt patvirtina, jog įmonėje dirba 536 darbuotojai, jos veikla nėra nuostolinga. Taigi, aptartų duomenų visuma, nesudaro pagrindo spręsti, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovei yra itin didelė.
19. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Bendro pobūdžio teiginiai, jog atsakovė gali perleisti visą arba reikšmingą dalį valdomo turto tretiesiems asmenims paskolos, nuosavybės teisių perleidimo ar neatlygintinų sandorių pagrindais, negali pagrįsti atsakovės sąmoningo siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Aktualioje teismų praktikoje grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022). Teismų praktikoje šiuo aspektu pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama pabloginti savo turtinę padėtį, perleisti turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė pažeidė sutartį ir slepia tikrąją ieškovės surastam klientui suteiktų paslaugų vertę, bei nuslėpė ar vis dar vykdo veiklą su ieškovės surastais klientais, nesuponuoja išvados apie nesąžiningą atsakovės elgesį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Minėti argumentai yra susijęs su prievolės nevykdymu, todėl yra ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, bet ne atsakovės nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
22. Pažymėtina ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nurodymas, nepateikus įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar ateityje atliks veiksmus, siekdama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, kad, jų nesiėmus, galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-228-910/2022, 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-910/2022).
23. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovė nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti galimai ieškovei palankų teismo sprendimą, byloje nepateikta. Byloje nenustatytas bent tikėtinas atsakovės nesąžiningumas, siekiant išvengti jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė, turėdama pareigą pateikti teismui konkrečius duomenis apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu, tokių įrodymų į bylą nepateikė.
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nenustačius duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, kaip jis yra suprantamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, yra pagrindas atsakovės atskirąjį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsakovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui ir piniginėms lėšoms atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinio proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,TS GROUP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramrenta“ atžvilgiu atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.