- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-7-354-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Klavdija Kruminienė
- Civilinis ieškovas
- D. Š., V. V.
- Civilinis atsakovas
- UAB „T.“, (duomenys neskelbtini)
- Nuteistasis
- R. A.
- Nukentėjusysis
- A. Š., V. V.
- Ieškovas
- D. Š.
- Advokatai
- Jūratė Juodienė, Alvydas Buta, Artūras Kalytis, Kęstutis Stungys
2.1.15.3.3.3., 2.1.14., 2.4., 2.4.6.3.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 17 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei nepilnamečių civilinių ieškovių D. Š. ir D. Š. atstovui pagal įstatymą A. Š., jo atstovui advokatui Alvydui Butai,
civilinių atsakovų UAB „T.“ ir (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Arturui Kalyčiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės Jūratės Juodienės (Valančiūtės), civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arturo Kalyčio, civilinio atsakovo UAB ,,T.“ atstovo advokato Arturo Kalyčio, nuteistojo R. A. gynėjo advokato Kęstučio Stungio apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo
R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams.
Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš savo gyvenamos vietos ilgiau nei 7 paroms bei atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Taikytas Lietuvos Respublikos BK 68 str. ir uždrausta R. A. vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metus.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB ,,T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Iš dalies tenkintas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš dalies tenkintas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ieškovėms D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos atlyginimo lėšų tvarkytoju paskirtas nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą A. Š..
Iš dalies tenkintas nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 7168,54 Lt turtinės žalos atlyginimas, o iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 11546,61 Lt turtinės žalos atlyginimas, o iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Tenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys ir iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 21954,90 Lt už suteiktas paslaugas R. Š., V. V., R. V. valstybinės ligonių kasos naudai.
Tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys ir priteista iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), 43467,04 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus naudai.
Iš R. A. nukentėjusiajai V. V. priteista 267,24 Lt proceso išlaidų ir 3000 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Iš R. A. nukentėjusiajam R. V. priteista 27,74 Lt proceso išlaidų ir 3500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Iš R. A. nukentėjusiajam A. Š. priteista 3500 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Daiktiniai įrodymai – automobilis ,,VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas V. V.; automobilis ,,Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas A. Š.; kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu palikta saugoti baudžiamojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. gruodžio 20 d. apie 14.54 val. Mažeikių rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 5,260 kilometro ruože, Skuodo kryptimi vairuodamas UAB „T.“ priklausantį automobilį – balninį vilkiką ,,Scania P124“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe (autocisterna) ,,KAESSBOHRER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjęs kliūtį – priešais jį ta pačia kryptimi R. Š. vairuojamą automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ketinusį suktis kairėn link įvažiavimo į stomatologijos kliniką, dėl ko sustojusį prie siauros brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, tam, kad praleistų priešinga eismo juosta važiuojantį R. V. vairuojamą automobilį ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nesulėtino greičio iki minimumo ir nepasitraukė dešiniau, kad apvažiuotų sustojusį R. Š. vairuojamą automobilį, o važiuodamas toliau apie 68-70 km/h greičiu, savo vairuojamo automobilio – balninio vilkiko ,,Skania P124“ frontalinės plokštumos priekiniu kairiuoju kampu trenkėsi į sustojusio automobilio ,,Audi 80“ galinės plokštumos dešinę pusę, dėl ko automobilis ,,Audi 80“ buvo išstumtas į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais Mažeikių kryptimi važiavusiu R. V. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 53, 172, 173 bei 181 punktų reikalavimus, ko pasekoje žuvo ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja R. Š., buvo sunkiai sutrikdyta automobilio ,,VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. V. sveikata, o taip pat nesunkiai sutrikdyta to paties automobilio keleivės V. V. sveikata.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovas pagal įstatymą A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį – A. Š. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 150000 Lt, o D. Š. ir D. Š. kiekvienai priteistas neturtines žalas padidinti iki 200000 Lt. Be to, prašoma R. A. paskirtą draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones pratęsti iki 2 metų.
Apeliantas skunde teigia, kad lyginant nukentėjusiems R. ir V. V. priteistą neturtinę žalą – atitinkamai 90000 Lt ir 50000 Lt, su jam ir jo vaikams priteista neturtine žala (jam priteista 40000 Lt ir vaikams po 60000 Lt) dėl žmonos ir motinos žūties – pastarosios nėra adekvačios padarinių atžvilgiu, nes teismo nustatytas žalos atlyginimas dėl sveikatos sutrikdymo yra didesnis nei gyvybės atėmimo atveju. Apelianto nuomone, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, visiškai neatsižvelgė į atsakovo UAB ,,T.“ pakankamai gerą turtinę padėtį.
Be to, A. Š. teigimu, R. A. paskirto draudimo vairuoti transporto priemones terminas turi būti didesnis, nustatytas atsižvelgiant į pagrindinės bausmės terminą, kuris yra didesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Šalies argumentai
Civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir papildomai priteisti V. V. iš civilinių atsakovų 830,41 Lt, o R. V. 1533,16 Lt turtinės žalos atlyginimą, iš UAB ,,T.“ V. V. priteisti trūkstamą 50000 Lt, o R. V. trūkstamą 110000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, prašoma neatidėti R. A. paskirtos bausmės vykdymo, uždrausti R. A. vairuoti visų rūšių transportą 3 metus ir priteisti civilinių ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Skunde nurodoma, kad teismas dalinai tenkindamas civilinės ieškovės V. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, netinkamai taikė CK 6.249 str., nes nepriteisė visų patirtų materialinių nuostolių – 200 Lt, sumokėtų už sugadinto automobilio vertinimą (vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), o sumažindamas civiliniam ieškovui R. V. priteistinos turtinės žalos dydį – teismas savo sprendimo visiškai nemotyvavo.
Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas civiliniams ieškovams V. V. ir R. V. mažesnius neturtinės žalos atlyginimus – atitinkamai 51726,40 Lt ir 91726,40 Lt, savo sprendimą motyvavo vien tuo, kad tokie dydžiai labiau atitiks Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją ir žmonių gyvenimo lygį, tačiau nepakankamai įvertino kitus CK 6.250 str. 2 d. numatytus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į jos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į R. V. sveikatai padarytos žalos pasekmes ir jų nenagrinėjo ateities požiūriu. Skunde nurodoma, kad R. V. 2007-02-20 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti sveikatos sužalojimai, kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad civilinis ieškovas iki šiol nuolat lankosi pas neurochirurgą, gydytoją psichologą, reabilitologą, nes nusikaltimu sveikatai padaryta žala nepašalinta – po skundžiamo nuosprendžio paskelbimo R. V. 2010-08-30 ir 2010-09-07 po apsilankymo pas traumatologą buvo diagnozuota dešiniojo ir kairiojo kelio sąnario pirmojo laipsnio artrozė (būklė po blauzdikaulio lūžio), liga, kuria dažniausia serga vyresnio amžiaus žmonės (nuo 40-50 m), o R. V. tik 33 metai, jam rekomenduojama planinė operacija. Apeliantė tvirtina, kad R. V. padaryti sužalojimai yra ilgalaikio pobūdžio, pasekmių šalinimas gali užtrukti visą likusį gyvenimą, dėl kojų sąnarių sužalojimų jis negalės kokybiškai atlikti savo darbo (dirba AB (duomenys neskelbtini) naftos produktų pylėju, privalo laipioti aukštais statiniais), dėl patirtos galvos smegenų edemos ir galvos smegenų sumušimo R. V. jaučia galvos svaigimą, regėjimo sutrikimus, dėl nustatytų psichologinių ir fiziologinių priežasčių buvo priverstas nutraukti studijas (duomenys neskelbtini) kolegijoje, todėl priteista neturtinė žala nekompensuoja atsiradusių padarinių sveikatai, patirtų ir patiriamų išgyvenimų, neigiamos įtakos profesiniam ir socialiniam gyvenimui ateityje.
Skunde taip pat nurodoma, kad civilinei ieškovei V. V. 2007-01-29 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti nusikaltimu padaryti sveikatos sužalojimai, kurie sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teigiama, kad teismui kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė nuo nusikaltimo padarymo dienos iki šiol dėl fizinės ir psichinės sveikatos nuolat lankosi pas gydytoją neurologą, psichologą, reabilitologą. Skunde nurodoma, kad ieškovei nusikaltimu buvo sužalotas veidas, randai veide išliks visą gyvenimą, tai jaunai moteriai (28 metai) sukelia daug nepatogumų, nemalonių situacijų, baimę būti viešumoje, gėdą ir kt., kas reiškia, jog sveikatos sužalojimai yra tęstinio pobūdžio ir vien medikamentais to nepavyktų pašalinti. Be to, apeliantė teigia, kad nusikaltimu padarytas sveikatos sužalojimas turėjo neigiamų pasekmių ieškovės gimdymo procesui – (duomenys neskelbtini) ji pagimdė antrąjį vaiką, gimdymas buvo komplikuotas ir tai patvirtina VšĮ ,,Mažeikių ligoninė“ epikrizė Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu apeliantė tvirtina, jog ateities požiūriu pasekmės V. V. sveikatai yra tęstinės, todėl teismo priteistas neturtinės žalos dydis nekompensuoja to, ką ieškovė patirs visą likusį gyvenimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš byloje atskleistos aplinkybės rodo, jog R. A. buvo itin nerūpestingas vairuotojas ir savo sąmoningais veiksmais leido nusikalstamoms pasekmėms kilti – vairuodamas didelių gabaritų sunkiasvorę transporto priemonę siauru keliu, nepasirinko saugaus greičio ir važiuodamas 79 km/h greičiu ketino apvažiuoti jo eismo juostoje esantį automobilį ,,Audi 80“ dešiniuoju žvyruotu kelkraščiu, nors suprato ar galėjo suprasti, kad tokios galimybės neturi, todėl toks jo neatsakingumas kitų eismo dalyvių atžvilgiu yra pagrindas didinti neturtinę žalą. Taip pat nurodoma, kad R. A. neatsiprašė civilinių ieškovų, nesidomėjo gydymo eiga, gera valia nekompensavo gydymo išlaidų.
Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, visiškai nevertino transporto priemonės savininko UAB ,,T.“ labai geros turtinės padėties – 2009 metais UAB ,,T.“ turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 14126252 Lt, todėl neturtinės žalos dydžiai neturėjo būti mažinami.
Be to, apeliantė nurodo, kad R. A. atidėjus bausmės vykdymą, vien atėmus teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai, nes jis realiai nepatirs valstybės prievartos priemonės sukeliamų neigiamų pasekmių, turtinės ir neturtinės žalos atlyginti neprivalės, nes ją atlygins civiliniai atsakovai, nors būtent dėl R. A. neatsakingo elgesio žuvo žmogus, sunkiai ir nesunkiai buvo sutrikdyta kitų asmenų sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) atstovas prašo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir perduoti civilinių ieškinių klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kiek jis susijęs su civiliniu ieškiniu, yra neteisėtas ir naikintinas, nes priimtas netinkamo civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini) filialo, kuris neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo šiame procese, atžvilgiu. Nurodoma, kad AB (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas, kylančias iš sudarytų draudimo sutarčių, perėmė (duomenys neskelbtini) (Estijos Respublikos registro kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Talinas), kuri savo veiklą Lietuvoje vykdo per struktūrinį padalinį – filialą – (duomenys neskelbtini) filialas, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris pagal nuostatas neturi juridinio asmens teisių ir negali būti materialinių ir procesinių santykių dalyviu, nes neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo.
Skunde taip pat nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinis ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, nes civilinis ieškinys buvo pareikštas 2010-05-31 neegzistuojančiam juridiniam asmeniui – AB (duomenys neskelbtini), kuomet jungimosi procesas buvo baigtas (2009-07-10), todėl (duomenys neskelbtini) procesinių teisių perėmimas yra negalimas, o be to pats civilinis ieškovas renkasi civilinį atsakovą ir teismas savo iniciatyva civiliniu atsakovu negali įtraukti kito juridinio asmens.
Taip pat skunde nurodoma, kad teismas, priteisdamas iš filialo kiekvieno nukentėjusiojo naudai po 1726,40 Lt (500 eurų) neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių valdytojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Apeliantas nurodo, kad draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties, kuri nustato, kokia apimtimi atlyginama žala. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nuo 2004-05-01 draudikui nustatė pareigą atlyginti neturtinę žalą dėl vieno eismo įvykio iki 500 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, todėl išmokėjus vienam iš nukentėjusiųjų maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (500 eurų), kitiems nukentėjusiems neturtinės žalos dėl to paties įvykio draudikas neatlygina.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė ligonių kasa turi pareigą teikti socialinę paramą, nepriklausomai nuo to – yra ar ne kalti asmenys, yra ar nėra civilinės atsakomybės draudimas. Pasak apelianto, minėtų subjektų kompensacijos-išmokos turi visai kitą paskirtį – tai yra socialinės garantijos ir nėra laikomos žala CK 6.250 str. 1 d. prasme, todėl priteisimas draudikui atlyginti Sodros ir Ligonių kasų civiliniame ieškinyje nurodytas išmokėtas sumas reiškia socialinės paramos ir socialinės politikos finansavimo prievolės perėjimą iš valstybės draudikui, todėl kyla abejonių, ar toks konstitucinės valstybės pareigos – teikti socialinę paramą – perkėlimas žalą padariusiam asmeniui arba jo civilinės atsakomybės draudikui atitinka LR Konstitucijos 52 str. nuostatą. Tokiu būdu teigiama, kad teismas, ignoruodamas apelianto ir UAB ,,T.“ motyvus dėl regreso negalimumo, ne tik neperdavė civilinių ieškinių nagrinėti civilinio proceso tvarka, bet ir pats nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų atitikties Konstitucijai, nors dėl CK 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, CK 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. 2008-10-27 yra kreipęsis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, 2009-02-13 Lietuvos apeliacinis teismas, 2010-02-19 Kauno apygardos teismas, 2010-06-11 Vilniaus apygardos teismas. Apeliantas skunde nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai minėtu klausimu turės esminės reikšmės (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,T.“ teisėms ir pareigoms, nukentėjusiems, Sodrai, Ligonių kasoms atlygintinų žalų dydžiams bei apimčiai, todėl iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami ir tokiu būdu taikytina BPK 115 str. 2 d.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad su Valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu yra pateiktas tik gydymo išlaidų paskaičiavimas, tačiau nepateikta jokių duomenų, ar paskaičiuotos išmokos buvo pervestos atitinkamoms gydymo įstaigoms, vadinasi, neįrodytas išmokų faktas, o tai reiškia, kad neįvykdžius prievolės – neišmokėjus išmokų, regresas negalimas. Skunde nurodoma, kad civiliniame ieškinyje nepakanka pateikti išlaidų paskaičiavimų, civiliniam ieškovui būtina įrodyti, kad atitinkamos gydymo išmokos turi priežastinį ryšį su asmens, iš kurio reikalaujama žalos atlyginimo, veiksmais. Pasak apelianto, minėtus civilinių atsakovų argumentus teismas ignoravo, todėl buvo šališkas, prioritetiškai gynė valstybės interesus, taip pažeisdamas rungtyniškumo principus.
Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusieji V. nepateikė jokių dokumentų (įrodymų), patvirtinančių gydymo paslaugų, kurios nėra apmokamos iš Valstybinės ligonių kasos lėšų, reikalingumą, pagerinto maitinimo būtinumą, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos. Apeliantas taip pat nesutinka su reikalavimu atlyginti 3302 Lt, sumokėtus už studijas, nes pačioje (duomenys neskelbtini) kolegijos išduotoje pažymoje (2009-03-25 Nr. (duomenys neskelbtini)) nuodyta, jog civilinis ieškovas R. V. turi galimybę tęsti mokslus, jei pareikš tokį norą, ir sumokėtos sumos būtų įskaitytos, šiuo atveju civilinis ieškovas turėjo įrodyti priežastinį ryšį, kad mokslų negalėjo tęsti dėl autoįvykio, todėl įmokos už studijas negali būti laikomos R. V. patirta žala.
Šalies argumentai
Civilinio atsakovo UAB ,,T.“ atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir perduoti civilinių ieškinių klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str. 2 d.).
Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvai dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos prieštarauja to paties nuosprendžio rezoliucinei daliai, nes teismas, nusprendęs V. V. prašomos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50000 Lt, R. V. – iki 90000 Lt, D. ir D. Š. – po 60000 Lt, A. Š. – iki 40000 Lt, kiekvienam nukentėjusiajam šias sumas dar padidino po 500 eurų (1726,40 Lt). Taip pat nurodoma, kad teismas kiekvieno nukentėjusiojo naudai papildomai priteisdamas po 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias transporto priemonių valdytojų privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nes LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nuo 2004-05-01 draudikui (tinkamas civilinis atsakovas šiuo atveju (duomenys neskelbtini)) nustatė pareigą atlyginti neturtinę žalą dėl vieno eismo įvykio iki 500 eurų, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, todėl išmokėjus vienam iš nukentėjusiųjų maksimalią draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (500 eurų), kitiems nukentėjusiems neturtinės žalos dėl to paties įvykio draudikas neatlygina.
Be to, apeliantas teigia, kad teismas iš civilinių atsakovų civiliniams ieškovams A. Š., D. ir D. Š. priteisdamas sumas neturtinei žalai atlyginti, pažeidė LR CK 6.290 str. 1 d. nuostatas, kurios numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pasak apelianto, pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. (toliau Įstatymas) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto A. Š. ir jo dukroms priklauso išmokėti 142911,50 Lt socialinio draudimo išmoką, kuri dalinai padengia priteistą neturtinę žalą ir turi būti įskaityta į atlygintinos neturtinės žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d.; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis byloje Nr. 2A-181/2007), nes Įstatymo 27 str. 1 d. numato, jog apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo mėnesį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad minėta išmoka dėl neteisėtų Valstybinio socialinio fondo valdybos veiksmų iki šiol nukentėjusiems nebuvo išmokėta, nes pastarieji išmokos faktą sieja su apkaltinamuoju nuosprendžiu, o be to, šios išmokos dydis dar gali keistis, kas buvo viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniai atsakovai prašė bylą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas neįskaitė į civiliniams ieškovams (A. Š., D. ir D. Š.) priteistas neturtines žalas gautinų socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, ir reiškia manymą, jog teismas, visgi, privalėjo į tai atsižvelgti, nustatydamas neturtinių žalų dydžius, nes pagal LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą nukentėjusiems A. Š. ir jo dukroms priklauso išmokėti 142911,50 Lt socialinio draudimo išmoka.
Skunde teigiama, kad teismas, manydamas, kad socialinio draudimo išmoka negali būti įskaitoma į neturtinės žalos dydį, kaip numatyta CK 6.290 str. 1 d., ignoruodamas civilinių atsakovų motyvus, nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų atitikties Konstitucijai ir neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors dėl CK 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, CK 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitikties Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. jau 2008-10-27 yra kreipęsis Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, 2009-02-13 Lietuvos apeliacinis teismas, 2010-02-19 Kauno apygardos teismas, 2010-06-11 Vilniaus apygardos teismas. Apeliantas skunde nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai minėtu klausimu turės esminės reikšmės civilinių atsakovų teisėms ir pareigoms, nukentėjusiems atlygintinų žalų dydžiams bei apimčiai, todėl iki Konstitucinio Teismo sprendimo priėmimo civiliniai ieškiniai negali būti nagrinėjami ir turi būti taikyta BPK 115 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiems priteistinų sumų dydį neturtinėms žaloms atlyginti, neįvertino visų žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų, numatytų CK 6.250 str. 2 d., ir reiškia manymą, kad priteistos sumos yra nepagrįstai didelės, neatitinkančios teisingumo ir sąžiningumo principų. Skunde teigiama, kad teismas akcentavo tik vieną kriterijų – pasekmes, tačiau neįvertino žalą padariusio asmens kaltės turinio (nuteistasis sąmoningai nesiekė kilusių padarinių, nusikaltimą padarė dėl neatsargumo), neanalizavo Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio ir rėmėsi negaliojančia Kelių eismo taisyklių redakcija (žr. kaltinamąjį aktą).
Skunde nurodoma, kad nuteistasis vairavo stambių gabaritų transporto priemonę, eismo įvykio metu susidūrė trys transporto priemonės, tačiau liko neįvertinta tikimybė, kad be nuteistojo, ir kitų vairuotojų veiksmuose galėjo būti žmogiškojo neatsargumo ir neapdairumo, kas turėjo įtakos paties eismo įvykio kilimui ir jo padariniams.
Be to, skunde teigiama, kad teismas turėjo įvertinti ir kitą svarbią aplinkybę, ar vienintelio nuteistojo veiksmai sąlygojo padarinių atsiradimą autoįvykio metu, ar nebuvo kitų priežastinį ryšį keičiančių ar nutraukiančių aplinkybių. Apeliantas pažymi, kad byloje buvo nustatyta, jog susidūrimas su R. V. valdoma transporto priemone įtakojo eismo įvykio pasekmes, nes, būtent, tuo metu, kai R. V. ir R. Š. valdomos transporto priemonės kontaktavo tarpusavy, R. Š. buvo padaryti galvos, sprando ir krūtinės sužalojimai, kurie buvo mirties priežastimi (2010-01-29 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šią aplinkybę teismas ignoravo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje liko nepaneigta faktinė aplinkybė, jog eismo įvykio metu žuvusioji R. Š. vairavo transporto priemonę neprisisegusi saugos diržų, nes 2010-01-29 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad negalima nustatyti, ar ji buvo prisisegusi saugos diržus, ir teismas šią aplinkybė turėjo įvertinti, nes tai yra pagrindas mažinti priteistą neturtinę žalą (CK 6.282 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, teismas, priteisdamas nukentėjusiems atlyginti iš viso 300000 Lt neturtinės žalos iš UAB ,,T.“, neįvertino nuteistojo turtinės padėties – neįgyvendino skirtingų interesų pusiausvyros, nes UAB ,,T.“ atlyginus nukentėjusiems priteistą žalą, regresinis ieškinys būtų nukreiptas į patį darbuotoją, padariusį nusikalstamą veiką (DK 255 str.), o pastarajam tokio dydžio priteistų sumų atlyginimas taptų nepakeliama našta, nes jis augina nepilnamečius vaikus, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, faktiškai prarado pragyvenimo šaltinį, turi vienintelį nekilnojamą turtą – būstą, priklausantį bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pasak apelianto, priteistos tokios didelės sumos prarastų kompensacinę paskirtį. ir, iš esmės, atliktų baudinę funkciją.
Be to, apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas civiliniams ieškovams R. V. ir V. V. priteisdamas tiek pat neturtinės žalos kaip ir A. Š., kuris prarado žmoną, D. ir D. Š., kurios prarado motiną, byloja apie neteisingą teismo vertintinų vertybių gradaciją, juo labiau, kad priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti viršija teisminėje praktikoje priteisiamas sumas neturtinei žalai atlyginti už neatsargius nusikaltimus.
Apeliaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas prašo: atnaujinti įrodymų tyrimą byloje; Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį panaikinti; priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį R. A. atžvilgiu.
Skunde teigiama, kad teismas ignoravo arba išsamiai netyrė duomenų, patvirtinančių R. A. aiškinimą, kad eismo įvykis kilo dėl R. Š. kaltės. Teigiama, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas, teisminio nagrinėjimo ribos ir faktiniai (įrodyminiai) pagrindai suformuluoti kryptingai – R. A. kaltinančia prasme, kas suvaržė R. A. teisę į gynybą, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro S. P. 2007-11-09 nutarimu byla buvo nutraukta BPK 3 str. l d. 7 p. pagrindu, o 2007-12-1 l generalinio prokuroro pavaduotojo Gintaro Jasaičio nutarimu ankstesnis nutarimas buvo panaikintas, įpareigojant Šiaulių apygardos prokuratūrą pašalinti ikiteisminio tyrimo trūkumus, tačiau nurodymai nebuvo įvykdyti: neatkurta eismo įvykio situacija prieš įvykį, eismo įvykio eigą, neidentifikuotas įvykio pėdsakų susiformavusių eismo įvykio metu ir užfiksuotų foto nuotraukose (apžiūros protokolo priedai) išsidėstymas įvykio vietoje. Nurodoma, kad specialistui naujai suformuotoje užduotyje 2008-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini) buvo iš anksto užsimenama apie R. A. apkaltinantį autoįvykio mechanizmą, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį R. Š. vairuojamą automobilį, kurį išstūmė į priešpriešinio eismo juostą, kur į jį atsitrenkė automobilis ,,Golf“ ir to pasėkoje žuvo R. Š. Tuo pačiu specialisto klausiama, koks buvo šio kelių eismo įvykio mechanizmas.
Skunde teigiama, kad objektyvių, vienareikšmių duomenų byloje apie tai, kad automobilis ,,Audi 80“ stovėjo, nėra: 1) nukentėjusiųjų santuokinių V. ir R. V. parodymai dėl stovėjimo yra nenuoseklūs, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, prieštaringi dėl suinteresuotumo išvengti atsakomybės ir prisiteisti žalą iš pajėgios finansiniu požiūriu organizacijos UAB ,,T.“; 2) policijos, priešgaisrinės apsaugos darbuotojų, kitų asmenų apklausų rezultatai, siekiant išsiaiškinti eismo situaciją prieš autoįvykį ir autoįvykio pėdsakų išsidėstymą eismo įvykio vietoje, neinformatyvūs ir nereikšmingi, nes jie subjektyvaus pobūdžio, atkuriami praėjus ilgesniam nei dviejų metų laikotarpiui, dėl ko gali būti klaidingi.
Be to, apeliantas teigia, kad prokuroras E. Kerys specialistui suformavo ydingą, baudžiamojo proceso įstatyme (BPK 89 str.) nenumatytą užduotį, nes specialistas neatlieka pakartotinių, papildomų ar kompleksinių tyrimų – tokius tyrimus gali atlikti tik ekspertai, tačiau toks tyrimas nebuvo atliktas. Teigiama, kad specialistui gali būti pavedama atlikti ne tyrimą apskritai, o betarpišką konkrečių objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais, tačiau konkrečiu atveju, automobiliai ,,Audi“, ,,Golf“, ,,Scania“ nebuvo tirti, eismo įvykio vietos fotonuotraukose, padarytuose iš kart po įvykio, esantys eismo įvykio pėdsakai neidentifikuoti – tuo specialistas viršijo kompetenciją atlikdamas ne konkrečių objektų (automobilių) tyrimus, o situacinius tyrimus ir formuluodamas išvadą ne objektų tyrimo duomenų pagrindu, todėl duomenys specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) gauti pažeidžiant procesinį įstatymą (BPK 89 str.) ir neturi įrodomosios galios (BPK 20 (1 ) str.). Taip pat gynėjas atkreipia dėmesį, kad specialistai K. Gricius ir Z. Paskačimas to paties autoįvykio duomenų pagrindu pateikė priešingas išvadas – pirmuoju atveju R. A. nekaltas, o antruoju – priešingai.
Nuteistojo gynėjas teigia, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu specialių žinių pagrindu nebuvo ištirtas nei vienas automobilis ar kiti materialūs objektai ant kurių esantys pėdsakai akumuliuoja reikšmingus autoįvykio duomenis. Teigiama, kad betarpiškas automobilių tyrimas gali iš esmės pakeisti suformuluotą R. A. kaltinimą – pvz., pagal specialisto Z. Paskačimo išvadoje ir ją atkartojusiame eksperto V. Šakėno ekspertizės akte nustatytą autoįvykio mechanizmą, kurio pagrindu apkaltintas R. A., automobiliui ,,Audi“ turėjo būti sulankstytas tik galas ir dešinysis šonas, o techninės apžiūros protokole užfiksuota, jog automobiliui ,,Audi 90“ sulankstytas stogas, priekiniai ir galiniai sparnai, variklio dangtis, priekinis ir galiniai bamperiai, priekiniai ir galiniai žibintai, priekiniai posūkiai, radiatoriaus grotelės, dešinės pusės galinės durys, kairės pusės abi durelės, priekinis stiklas, galinis stiklas, bagažinės dangtis. Dėl to apeliantas nurodo, kad šių sulankstymų mechanizmo nei specialistai, nei ekspertai nepaaiškino, nes tam reikalingi tiesioginiai automobilių, dalyvavusių autoįvykyje, tyrimai, ką nurodė specialistas K. Gricius išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad specialistai ir ekspertai transporto priemonių netyrė, todėl išvadų ir aktų duomenys apie susidūrimų eiliškumą transporto priemonių judėjimo trajektorijas ir R. Š. sužalojimus bei mirties priežastį yra išgalvoti.
Be to, apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktoje specialisto Z. Paskačimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), psl. 10- 11, kurios pagrindu surašytas kaltinamasis aktas, nustatytas eismo įvykio mechanizmas ir atskiri teiginiai nepagrįsti jokiais automobilių ar kitų materialių objektų, turinčių eismo įvykio pėdsakus, tyrimais – specialisto išvada išgalvota siekiant pagrįsti prokuroro E. Kerio 2008-04-23 specialistui suformuotą užduotyje Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio mechanizmą, kad R. A. atsitrenkė į stovintį automobilį.
Šalies argumentai
R. A. gynėjas teigia, kad Šiaulių apygardos prokuroras E. Kerys, kaltindamas R. A., dirbtinai suformulavo teisminio nagrinėjimo ribas, kas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, suvaržė gynybos galimybes ir sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti išteisinantį R. A. nuosprendį.
Apeliantas teigia, kad teismas 2009-08-05 nutartimi pripažino gynybos argumentus ir paskyrė vaizdų ekspertizę, kompleksinę eismo įvykio-trasologinę ekspertizę, kompleksinę medicininę, eismo įvykio, trasologinę ekspertizę, tačiau teisminio nagrinėjimo metu ekspertizės aktai neįvertinti procesinių reikalavimų, aktų teisėtumo ir pagrįstumo prasmėmis (BPK 84-88 str.). Apelianto teigimu, teismas neįvertino eksperto V. Šakėno savivalės, kai jis demonstratyviai ar revizuodamas teismo nutartį nevykdė autoįvykyje dalyvavusių transporto priemonių trasologinių tyrimų.
Pasak apelianto, teismas, nurodydamas, kad esą nėra dokumentų objektyviai fiksuojančių eismo įvykio pėdsakus, nepagrįstai ignoravo procesinius objektus (eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedus – fotonuotraukas, padarytas dar iki kelio, įvykio vietoje, nuplovimo; automobilių ,,Audi“, ,,VW Golf“ dalyvavusių eismo įvykyje, kurie iki šiol yra Mažeikių PK žinioje) ir procesinius dokumentus (vaizdų tyrimo 2009-10-21 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), akumuliuojančius duomenis objektyviai atspindinčius eismo įvykio situaciją, automobilių susidūrimų eiliškumą, automobilių susidūrimų vietas, jų judėjimo trajektorijas ir padėtis betarpiškai prieš kontaktus, kontaktų metu, atsiskyrus iki padėčių, užfiksuotų eismo įvykio protokolo schemoje.
Nuteistojo advokatas skunde taip pat teigia, kad TEC eksperto Kęstučio Graželio atlikto ekspertinio tyrimo rezultatai rodo, jog automašinų ,,Scania“ ir ,,Audi“ susidūrimo pėdsakų nebuvimas jų judėjimo juostoje, iki posūkio į klinikas nebuvimas, ,,Audi“ ir ,,VW Golf“ susidūrimo pėdsakų vieta priešpriešinėje eismo juostoje (6 zona), bei kitų susidūrimo pėdsakų išsidėstymas 1-4 zonose, esančiuose už sankryžos apytikriai per 15 m nuo 6 zonos, leidžia daryti išvadą, kad ,,Audi“ išvažiavo, o ne ,,Scania“ smūgio į jos galą pasekmėje išstūmė į automobilio ,,VW Golf“ judėjimo juostą, kad pirminį smūgį automobilis ,,Audi“ gavo į dešinį šoną automobilio ,,Golf“ priekiu 6-tos zonos ribose, kai automobilis ,,Audi“ išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Taip pat nurodo, kad šukių ir nuolaužų išsidėstymas ir automobilio ,,Audi“ buvimo vieta 1-5 šukių-nuolaužų zonų ribose rodo, kad po pirmojo smūgio automobilis ,,Audi“ buvo išstumtas atgal į sunkvežimio ,,Scania“ judėjimo juostą ir ten, jau už sankryžos ribų kontaktavo su sunkvežimiu, kai sunkvežimis važiavo dešiniaisiais ratais šalikele, ką patvirtina sunkvežimio stabdymo pėdsakas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad eksperto K. Graželio ekspertizės aktas, leidžiantis nustatyti automobilių judėjimo trajektorijas kelyje ir susidūrimo vietas, patvirtinantis R. A. aiškinimų pagrįstumą ir paneigiantis kaltinimo versiją, teismo liko neįvertintas.
Gynėjo teigimu, nuosprendyje išvardintų specialistų išvadų ir ekspertizių aktų duomenys, išskyrus vaizdų tyrimo eksperto K. Graželio ekspertizės akto, kuriais teismas grindė R. A. kaltę, išdėstyti ribotai, nevertinant duomenų, patvirtinančių R. A. versiją.
Skunde nurodoma, kad specialistų K. Griciaus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Z. Paskačimo Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų duomenys neatitinka procesinio įstatymo nustatytiems duomenų leistinumo reikalavimams, kadangi užduotyse specialistams prokuroro buvo nustatyti eismo įvykio mechanizmai ir pateikti menantys klausimai. Specialistai neatliko betarpiško objektų: automobilių, eismo įvykio vietos, R. Š. rūbų, kitų galimų objektų tyrimo, kaip to reikalauja BPK 89, 205 str., todėl specialistų išvados yra išgalvotos. Apeliantas teigia, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuotos automobilių susidūrimo vietas žyminčių šukių-nuolaužų buvimo vietos, automobilių techninės apžiūros atliktos paviršutiniškai, išvardijant sulankstymus, sudaužymus, bet ne identifikuojant jų teismo fotonuotraukomis, kas yra esminiai trūkumai, dėl kurių patikimos specialisto išvados suformulavimas neįmanomas.
Skunde pažymima, kad specialisto Z. Paskačimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog išvados duomenys grindžiami tyrimais pasinaudojant kompiuterine programa PC Crash 8.0., kurios patikimumas, sertifikavimas ir galimumas naudotis ekspertinėje praktikoje Lietuvoje nežinomi. Taip pat nežinomas įvestų į programą duomenų pasirinkimo pagrįstumas, programos optimizatoriaus galimybės, vykdant kompiuterinius paskaičiavimus, kas leidžia gautus duomenis vertinti kaip nepatikimus ir neleistinus įrodinėjimo procese. Pasak apelianto, nesant pradinių objektyvių duomenų – susidūrimo vietų, kampų, bendros judėjimo trajektorijos pėdsakų, kompiuterinės programos nustatytos automobilių padėtys, judėjimo trajektorijos, apytikriai atitinkančios, schemoje fiksuotas, vertintinas kaip objektyviais duomenimis nepagrįstas programinės įrangos sukurtos eismo įvykio variantas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad teismas dalinai atkartojo teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, tačiau jų neįvertino vaizdų ekspertizės ir kitų bylos duomenų kontekste.
Skunde nurodoma, kad pagal specialisto išvadą R. Š. padaryti sužalojimai, tarp jų galvos, sprando ir krūtinės sužalojimai, kurie lėmė pastarosios mirtį, atsirado atsitrenkiant į briauną jėgai veikiant iš dešinės gavos pusės kiek iš priekio. Apelianto teigimu, smūgis į automobilį ,,Audi“ dešinį šoną, kiek iš priekio, buvo automobilio ,,VW Golf“ smūgis, su kuo sutiko visi specialistai ir ekspertai, todėl seka išvada, jog iki susidūrimo su ,,VW Golf“ R. Š., vairavusi automobilį ,,Audi“, buvo sveika, vadinasi pastarosios mirtį sąlygojo susidūrimas su ,,VW Golf“ automobiliu, t. y. pirmiausia automobilis ,,Audi“ susidūrė su ,,VW Golf“ automobiliu pastarojo judėjimo juostoje, o po to besisukantis automobilis ,,Audi“ galėjo būti kliudytas pravažiuojančiu savo judėjimo juosta sunkvežimiu ,,Scania“.
Apeliantas skunde tvirtina, kad teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir TEC eksperto vaizdų ekspertizėje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų duomenų visuma patvirtina, jog R. A. eismo įvykio aplinkybių aiškinimas yra teisingas ir jis pripažintas kaltu nepagrįstai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad vaizdų ekspertizė visumoje ir jos duomenys, nurodantys automobilių kontaktų vietas, automobilių judėjimo trajektorijas, buvo teismo ignoruoti, į teismo posėdį ekspertas nebuvo kviečiamas, nors toks prašymas teismo metu buvo pareikštas, tačiau atmetamas. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ekspertas V. Šakėnas neatliko teismo nutartyje nurodytų kompleksinių eismo įvykio-transporto trasologinių ir kompleksinių teismo medicininių, eismo įvykio, trasologinių tyrimų, nepateikė teismo reikalaujamų duomenų, nurodytų 2009-08-05 teismo nutartyje. Be to, teigiama, kad teismas nereagavo į eksperto V. Šakėno atliktą nutarties skirti kompleksines ekspertizes reviziją ir nepavedė naujam ekspertui(ams) atlikti kompleksinius tyrimus, nepareikalavo iš eksperto V. Šakėno tokių tyrimų atlikimo (BPK 286(7) str.), nors V. Šakėnas atsisakė vykdyti kompleksinius tyrimus, jam buvo reiškiamas nušalinimas, tačiau teismas nereagavo. Taip pat apeliantas tvirtina, kad teismui pateikti kompleksinių ekspertizių aktai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir juose esantys duomenys neatitinka aktams ir duomenims, kurių reikalavo teismas nutartimi skirdamas kompleksines ekspertizes, nes ekspertas V. Šakėnas vienu ir kitu atveju neatliko jokių automobilių, dalyvavusių autoįvykyje, transporto trasologinių tyrimų, vadovavosi įvykio vietoje nebuvusiu 44,60 m automobilio detalių ir stiklų šleifo pėdsako įvardijimu, kompiuterinės programos PC Crask 8.0 skirtingais duomenimis ir pateikė tikėtiną, patvirtinančią kaltinimo versiją, išvadą. Tokiu būdu apeliantas teigia, kad dėl procesinių (BPK 87(1), 88, 286 str.) ir Teismo ekspertizės įstatymo 12 str. pažeidimų ekspertizių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aktai nėra procesiniai duomenų šaltiniai – BPK 86-87 str., todėl jų duomenys negali būti pripažinti įrodymais, kuriais grindžiamas nuosprendis.
Apeliantas taip pat tvirtina, jog nukentėjusių-civilinių ieškovų santuokinių V. ir R. V. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pasak apelianto, ikiteisminio tyrimo pradžioje apklausti V. parodė, kad reikšmingų eismo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau priėmus 2007 m. lapkričio 9 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, o vėliau jį atnaujinus, V. pakeitė parodymus, kaltindami dėl eismo įvykio kilimo R. A.. Skunde tvirtinama, kad V. parodymai, nenurodant jokių rimtų jų pokyčių pagrindų, kaltinantis kryptingumas, šimtus tūkstančių litų viršijantys civiliniai ieškiniai duoda pagrindą išvadai, kad parodymai keičiami siekiant prisiteisti iš UAB ,,T.“ civilinius ieškinius.
Taip pat nurodoma, kad nukentėjusio ir civilinio ieškovo A. Š. parodymai nėra reikšmingi, nes jis eismo įvykio nematė, nors palaiko V., siekdamas šimtatūkstantinių ieškinių prisiteisimo, o liudytojų R. J. ir G. J. parodymai apie tai, kad jie įvykio vietoje matė šoko ištiktą R. A., kuris, anot jų, prisipažino kaltu, teismo posėdyje buvo paneigti paties R. A.. Teigiama, kad policijos darbuotojo liudytojo S. L. parodymai yra prielaidų pobūdžio – vienareikšmiai nepatvirtinantys kaltinimo versijos ir nepaneigiantys R. A. aiškinimų, kadangi automobilis ,,Audi“ po susidūrimo su ,,VW Golf“ buvo išstumtas į sunkvežimio ,,Scania“ judėjimo juostą, kur kontaktavo su juo, o laisvoji automobilio ,,Audi“ pavara galėjo įsijungti judant R. Š. kūnui automobilio salone.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas liudytojų parodymus suprato, aiškino ir grindė nuosprendį tik R. A. kaltinančia prasme, tyrimas byloje buvo vykdomas kryptingai, grubiai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, ignoruojant R. A. teisinančius duomenis, atsisakant tenkinti reikalavimus dėl naujų duomenų surinkimo ir eksperto V. Šakėno nušalinimo buvo pažeista R. A. teisė į gynybą. Apelianto teigimu, visa tai yra esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Atsiliepimas
Civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovė advokatė Jūratė Juodienė atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo netenkinti nuteistojo R. A., civilinių atsakovų UAB ,,T.“ ir (duomenys neskelbtini) filialo apeliacinių skundų.
Atsikirtime nurodoma, kad R. V. po sužalojimo buvo komos būsenoje, po to kurį laiką negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių, todėl jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu vėliau negali būti laikomi kaip parodymų keitimas. Liudytojai R. J. ir G. J. vienodai parodė, kad nuteistasis įvykio vietoje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir tai nebuvo paneigta R. A. parodymais teisme.
Taip pat nurodoma, kad civiliniai ieškovai pirmosios instancijos teisme, kartu su apeliaciniu skundu ir atsikirtimu pateikė įrodymus, kad jiems sukeltos pasekmės yra ilgalaikės, tęstinio pobūdžio, iki šiol nepašalintos.
Be to, pažymima, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai nustatė nuteistojo kaltę, teisingai įvertino, jog pasekmės kilo tik dėl R. A. nusikalstamų veiksmų. Taip pat nurodoma, kad byloje nėra duomenų apie sunkią R. A. materialinę padėtį, prašoma priteisti žala nėra neprotingo dydžio, kurios, mokėdamas dalimis, nuteistasis negalėtų atlyginti darbdaviui.
Atstovė atsikirtime teigia, kad ir laikant, jog pagal draudimo sutartis prievolė atlyginti žalą kyla ne filialui, o pagrindinei įmonei (duomenys neskelbtini), visgi, pagal CK 2.53 str. 2 d., juridinio asmens filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, kas atitinkamai įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) filialo nuostatų 1.4 punkte, todėl minėtas filialas šioje byloje yra tinkamas atsakovas.
Atsikirtimu nesutinkama su civilinių atsakovų teiginiais apie būtinybę kreiptis į Konstitucinį Teismą šioje byloje, o taip pat pažymima, kad turtinė žala yra visos nukentėjusiųjų turėtos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str.), nepriklausomai nuo to, ar jos teikiamos valstybinės sveikatos įstaigose ar privačių gydytojų-specialistų. Be to, nurodoma, kad CK 6.283 str. nereikalauja, kad sveikatos gerinimo išlaidos būtų nustatytos MSEK ar teismo paskirtos medicininės ekspertizės komisijos, nes Aukščiausio Teismo 1997-01-16 Senato nutarimas Nr. 2, kuriuo remiasi civilinis atsakovas, galiojo iki 2001-07-01 redakcijos Civilinio kodekso įsigaliojimo.
Atstovė atsikirtime taip pat tvirtina, kad R. V. pagal gydytojos psichologės A. K. 2008-02-07 rekomendaciją dėl psichologinės būklės norėjo nukelti studijas, tačiau tokių galimybių nebuvo, jis buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, dėl ko prarado už studijas sumokėtus 3302 Lt, kuriuos ir reikalavo atlyginti.
Atsikirtime teigiama, kad vertinant kiekvieno nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, turi būti atsižvelgiama į jo asmeniškai patirtas pasekmes, nelyginant jų su kitų nukentėjusiųjų patirtais padariniais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei nepilnamečių civilinių ieškovių D. Š. ir D. Š. atstovas pagal įstatymą A. Š. ir jo atstovas advokatas Alvydas Buta, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovė advokatė Jūratė Juodienė prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nuteistojo gynėjo bei civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,T.“ atstovo advokato Arturo Kalyčio apeliacinius skundus atmesti. Civilinio atsakovo UAB „T.“ atstovas A. M. ir civilinių atsakovų UAB „T.“ ir (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Arturas Kalytis prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis R. A. ir jo gynėjas prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo ir civilinių atsakovų apeliacinius skundus atmesti, klausimą dėl nukentėjusiųjų apeliacinių skundų dėl civilinių ieškinių paliko spręsti teismui.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės J. V., nuteistojo R. A. gynėjo advokato Kęstučio Stungio apeliaciniai skundai atmetami, o civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) ir UAB ,,T.“ atstovo advokato Arturo Kalyčio apeliaciniai skundai tenkinami.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. yra blanketinė norma ir joje numatytos nusikalstamos veikos turinys atskleidžiamas analizuojant kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, nustatinėjant šių taisyklių pažeidimą, minėtame straipsnyje numatytus padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis, įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų ir teisingai nustatė, jog R. A. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu vienas žmogus žuvo (R. Š.), R. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pripažino R. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. Su tokiu teismo nuosprendžiu nesutinka nuteistojo gynėjas, apeliaciniu skundu prašydamas atlikti įrodymų tyrimą ir ginamojo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kiti apeliantai (D. ir D. Š. atstovas pagal įstatymą bei nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. V. bei R. V. atstovė advokatė J. Juodienė, (duomenys neskelbtini) ir civilinio atsakovo UAB ,,T.“ atstovas advokatas A. Kalytis) neginčija nei R. A. kaltės, nei jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam taikytos baudžiamosios atsakomybės griežtumu ir apimtimi, priteistais turtinių ir neturtinių žalų atlyginimų dydžiais bei sprendimu dėl civilinių ieškinių klausimo.
Dėl R. A. kaltės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu neneigia ginamojo dalyvavimo autoįvykyje, tačiau pateikia savitą įrodymų vertinimą, tvirtindamas, kad autoįvykis kilo dėl žuvusiosios R. Š. kaltės. Apelianto teigimu, teismas bylą nagrinėjo tendencingai, ignoruodamas R. A. teisinančius duomenis, paties nuteistojo parodymus, atsisakant tenkinti reikalavimus dėl naujų duomenų surinkimo ir eksperto V. Šakėno nušalinimo. Apeliaciniu skundu prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą byloje, nes, pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareikštus prašymus.
Dėl išdėstytų argumentų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 287 str. teismui numato teisę, bet ne pareigą, bylos nagrinėjimo metu atlikti bet kokį proceso veiksmą ir nesuponuoja teismo pareigos tenkinti visus proceso dalyvių prašymus. Baudžiamasis procesas grindžiamas įrodymų liečiamumo, proceso ekonomiškumo principais, kurie tiesiogiai susiję su baudžiamojo proceso uždaviniais – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta pareiga, tiriant nusikalstamą veiką ar nagrinėjant bylą teisme, atlikti visus galimus proceso veiksmus (pvz. atlikti parodymų patikrinimą su visais liudytojais ar būtinai padaryti eksperimentą ir kt.), todėl teisminėje proceso stadijoje dėl įrodymų pakankamumo ir papildomų proceso veiksmų atlikimo sprendžia teismas.
Šalies argumentai
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apylinkės teismas svarstė visus apelianto pateiktus prašymus, vienus tenkindamas, kitus atmesdamas. Nuteistojo gynėjo prašymu pagal jo pateiktus klausimus (t. 5, b. l. 103-104; 105-106) teisminėje proceso stadijoje buvo paskirta vaizdų ekspertizė, kompleksinė eismo įvykio-trasologinė ekspertizė, kompleksinė medicininė, eismo įvykio, trasologinė ekspertizė (t. 5, b. l. 108-110), į teisiamąjį posėdį iškviestas ir apklaustas ekspertas V. Šakėnas (t. 6, b. l. 116; 119-121). Tačiau teismas atsisakė tenkinti advokato K. Stungio prašymą paskirti naują ekspertizę (t. 7, b. l. 82) ir, kaip teigiama apeliaciniame skunde, neiškvietė eksperto K. Graželio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl nuteistojo gynėjo papildomai pareikštų prašymų, netenkinant jų. Jau buvo minėta, kad pirmosios instancijos teismas apelianto prašymu paskyrė atlikti eilę ekspertinių tyrimų, o vien tai, kad eksperto V. Šakėno išvados ir parodymai nebuvo palankūs nuteistajam, nėra pagrindas skirti naują ekspertizę ir tuo labiau nušalinti ekspertą V. Šakėną, kaip prašė apeliantas teisiamajame posėdyje (t. 7, b. l. 82). Ekspertas V. Šakėnas, kaip atitinkamos srities specialistas, teisiamajame posėdyje aiškiai nurodė, dėl ko nebuvo būtina betarpiškai tirti autoįvykyje dalyvavusių automobilių ir jiems padarytų sugadinimų, todėl negalima to įvardinti eksperto savivale, kaip siūlo apeliantas. Pasak eksperto, trasos ant autotransporto priemonių neparodys, kur įvyko automobilių susidūrimas, nenurodys, koks buvo kelių automobilių susidūrimo eiliškumas ar automobilis stovėjo, ar judėjo (t. 7, b. l. 76). Kolegijai nekyla abejonių dėl tokių eksperto paaiškinimų, nes visų trijų autoįvykyje dalyvavusių automobilių kontaktavimo fakto niekas neneigia ir esmę šioje byloje sudaro transporto priemonių susidūrimų eiliškumas.
Iš tikrųjų, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas, o po to vėl atnaujintas (t. 1, b. l. 155-157; 190-192), tačiau nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byla teismui buvo perduota iš esmės nepašalinus jokių ikiteisminio tyrimo trūkumų – nenustačius eismo įvykio situacijos ir eigos, neidentifikavus eismo įvykio pėdsakų išsidėstymo įvykio vietoje. Pažymėtina, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, papildomai buvo apklausti liudytojai, nukentėjusieji ir nustatytas stiklo šukių, detalių, nuolaužų išsidėstymas įvykio vietoje. Prokuroro nutarimu buvo paskirtas pakartotinis autotechninis tyrimas (t. 2, b. l. 53-56) ir kartu su visa bylos medžiaga pateiktos fotonuotraukos su užfiksuotais automobilių, dalyvavusių eismo įvykyje, sugadinimais, vilkiko ,,Scania P124“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tahografo kortelė. Nepagrįstai apeliantas kritikuoja 2008-09-16 Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 59-69) specialisto Z. Paskačimo išvadą, motyvuodamas, kad jau prokuroro nutarime, paskirti autotechninį tyrimą, buvo užsiminta apie R. A., kaip apie autoįvykio kaltininką. Minėtame prokuroro nutarime paskirti autotechninį tyrimą yra kritikuojama ankstesnė ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotis atlikti autotechninį tyrimą, kur buvo konkrečiai suformuluota autoįvykio kilimo situacija (t. 1, b. l. 138-140) ir tuo pačiu užduodamas klausimas – ,,Koks buvo kelių eismo įvykio mechanizmas?“. Pagal tokią ydingą, menamą užduotį ir joje suformuluotus klausimus būtent specialistas K. Gricius atliko tyrimą ir pateikė savo išvadas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 142-147).
Dėl aptartų priežasčių pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. prasmę abejotinomis gali būti ne specialisto Z. Paskačimo išvados, kurias kritikuoja apeliantas, o specialisto K. Griciaus išvados, kuriomis remiasi nuteistojo gynėjas, pateikdamas savitą įrodymų vertinimo variantą ir taip neigdamas R. A. kaltę.
Šalies argumentai
Apeliantas savo skunde prieštaringai teigia, kad nebuvo atliekami kompleksiniai ekspertų tyrimai ir tuo pačiu juos kritikuoja. Jau buvo minėta, kad teismas nuteistojo gynėjo prašymu paskyrė atlikti eilę ekspertizių. Remiantis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai atliko vaizdų, užfiksuotų fotonuotraukose, ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l.3-6), kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 11-14) bei kompleksinę eismo įvykio-transporto trasologinę ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 15-25) ir pateikė atitinkamas išvadas, kurias detaliai aptarė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, šias išvadas įvertino visete su kitais byloje surinktais įrodymais ir priėmė sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis argumentas, į kurį apeliuoja nuteistojo gynėjas, siūlydamas nesiremti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) suformuluotomis išvadomis, yra tai, kad specialistas Z. Paskačimas ir ekspertas V. Šakėnas neatliko betarpiško konkrečių objektų tyrimo (autoįvykyje dalyvavusių automobilių ,,Audi 80“, ,,VW Golf“, ,,Scania P124“ sugadinimų susidarymo mechanizmo), ignoravo eismo įvykio vietos apžiūros priedus – fotonuotraukas, padarytas iki kelio nuplovimo. Pasak apelianto, aptariamos specialisto ir eksperto išvados yra išgalvotos, padarytos naudojant kompiuterinę programą PC Crash 8.0, kurios patikimumas ir galimumas naudotis ekspertinėje praktikoje nežinomas, kaip ir nežinomi duomenys, įvedami į kompiuterinę programą. Dėl to, kas išdėstyta, kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių pašalinti abejones dėl atliktų tyrimų išvadų, tyrimo eigos, būdų ir priemonių (teisiamajame posėdyje apklausė ekspertą V. Šakėną) ir, kolegijos nuomone, neturėjo pagrindo jomis nesiremti.
Tiek specialisto Z. Paskačimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek eksperto V. Šakėno ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai nurodyta, kokiais duomenimis kiekvienas jų rėmėsi atlikdami tyrimus, detaliai išdėstyta tyrimo eiga ir išvardinti į kompiuterinę programą (PC Crash 8.0), kuri sukurta eismo įvykiams tirti, įvedami parametrai, duomenys (skaičiai), grafiškai pavaizduota eismo įvykio vieta ir atkurtas tikėtinas automobilių susidūrimo vaizdas (t. 2, b. l. 59-69; t. 6, b. l. 15-24). Kolegijos nuomone, apeliantas, nenurodydamas jokių argumentų, kelia nepagrįstas abejones dėl specialistų tyrimuose naudojamos kompiuterinės programos ir ja gautų rezultatų. Iš tyrimo išvadų matyti, kad minima kompiuterinė programa yra sukurta eismo įvykiams tirti, į pastarąją įvedami ne išgalvoti, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti (priimti) bei specialisto tyrimo eigoje, atliekant atitinkamus apskaičiavimus, gauti duomenys, atitinkamų automobilių techniniai parametrai ir kt. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. Šakėnas patvirtino savo tyrimo išvadas ir jas pakomentavo (t. 7, b. l. 74-76). Iš tikrųjų, ekspertas minėjo, kad negalėjo nustatyti R. A. vairuojamo vilkiko ir automobilio ,,Audi 80“ tikslios susidūrimo vietos, nes eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota objektyvių duomenų – nedetalizuoti pėdsakai, nepažymėta tiksli pėdsakų trajektorija, tačiau, nepaisant to, V. Šakėnas kategoriškai patvirtino, kad R. A. vairuojamas vilkikas pirmas atsitrenkė į automobilį ,,Audi 80“ dar prieš įvažiavimą į uždarą teritoriją, o po to ties įvažiavimo į uždarą teritoriją viduriu į šį automobilį atsitrenkė A. Š. vairuojamas automobilis ,,VW Golf“ (t. 7, b. l. 75).
Gynėjo kritika, kad specialisto Z. Paskačimo ir eksperto V. Šakėno išvados (atitinkamai: Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) yra išgalvotos ir pateiktos neištyrus automobilių ir kitų materialių objektų, turinčių eismo įvykio pėdsakus, ir pan., iš esmės grindžiama tik apelianto nuomone ir jo subjektyviomis išvadomis apie autoįvykio mechanizmą. Apeliantas, komentuodamas specialisto K. Griciaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurią jau buvo pasisakyta anksčiau, teigia, kad atlikus betarpišką autoįvykyje dalyvavusių automobilių tyrimą, įvertinus eismo įvykio vietos apžiūros protokolo priedus – fotonuotraukas, padarytas iki kelio nuplovimo, iš kurių matyti automobilių susidūrimo pėdsakų lokalizacija, galėtų iš esmės pakisti R. A. pareikštas kaltinimas. Dėl tokių argumentų būtina pažymėti, kad visi paminėti dokumentai su juose užfiksuota informacija buvo įvertinti tiek specialisto Z. Paskačimo, tiek eksperto V. Šakėno – tai matyti iš jų atliktų tyrimų. Specialistas K. Gricius, kurio išvada (t. 1, b. l. 161-166) remiasi apeliantas, negalėjo nustatyti autoįvykyje dalyvavusių automobilių susidūrimo kampų ir išilginių ašių pradiniu automobilių ,,Audi 80“ ir ,,VW Golf“, bei ,,SCANIA P124“ ir ,,Audi 80“ tarpusavio kontaktų momentu (t. 1, b. l. 164), nes tyrimui atlikti nebuvo pateiktos nei mastelinės sugadintų automobilių fotografijos, nei patys sugadinti automobiliai. O specialistas Z. Paskačimas ir ekspertas V. Šakėnas, remdamiesi jiems pateikta visa bylos medžiaga, taip pat ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotografijomis, padarytomis iki kelio važiuojamosios dalies nuplovimo (t. 1, b. l. 13-18), mastelinėmis sugadintų automobilių fotografijomis, įvertinę automobilių sugadinimus, jų apimtis bei pobūdį, atsižvelgę į kompiuterinės programos atkurtą automobilių susidūrimo eigą padarė vienodas išvadas dėl autoįvykio mechanizmo. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad specialistas Z. Paskačimas ir ekspertas V. Šakėnas, tirdami automobilių susidūrimo eiliškumą, tyrė abu variantus: pirmą – kai automobilis ,,Audi 80“, sukdamas į kairę, susiduria su automobiliu ,,VW Golf“, o po to su vilkiku ,,SCANIA P124“ su puspriekabe; antrą – kai vilkikas pirma susiduria su automobiliu ,,Audi 80“, po ko šis automobilis išstumtas į priešingos krypties eismo juostą susiduria su automobiliu ,,VW Golf“. Taigi, akivaizdu, kad atliekant tyrimus jokie apelianto skunde išvardinti autoįvykio mechanizmo nustatymui, jo manymu, reikšmingi duomenys nebuvo ignoruojami, kaip teigia nuteistojo gynėjas. Specialistas Z. Paskačimas ir ekspertas V. Šakėnas savo tyrimais konstatavo, jog pirmas į R. Š. vairuojamą automobilį ,,Audi 80“ atsitrenkė automobilis ,,SCANIA P124“, vairuojamas nuteistojo, po ko ,,Audi 80“ automobilis buvo išblokštas į priešingos krypties eismo juostą, kur susidūrė su priešpriešiais judėjusiu automobiliu ,,VW Golf“, vairuojamu R. V.. O specialistas K. Gricius tyrė tik vieną trijų automobilių susidūrimo eiliškumo variantą, kuris, iš esmės, jau buvo nurodytas ankščiau aptartoje ydingoje užduotyje atlikti tyrimą. Taigi dėl visų paminėtų aplinkybių, nėra pagrindo laikyti specialisto K. Griciaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) išsamia ir neginčijama ir ja remtis.
Dėl paminėtų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad apelianto teiginiai apie ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) neatitikimą Lietuvos Respublikos BPK 88 str. keliamiems reikalavimas yra niekuo nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes ekspertizės išvados buvo suformuluotos atlikus atitinkamus tyrimus, detaliai aprašant tyrimo eigą, nurodant metodus ir priemones, įvardijant gautus rezultatus ir pateikiant jų vertinimą.
Iš tikrųjų, eismo įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuoti autoįvykyje dalyvavusių automobilių žibintų stiklų šukių, plastikinių detalių nuolaužų, lengvųjų automobilių slydimo-braukimo pėdsakai asfalto dangoje ir šalikelėje ir tai aiškiai buvo konstatuota specialisto Z. Paskačimo ir eksperto V. Šakėno tyrimuose. Liudytoju apklaustas Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos darbuotojas G. J. (t. 7, b. l. 70-71) nurodė, kad kelio važiuojamąją dalį nuplovė policijos nurodymu. Apklaustas liudytoju policijos pareigūnas S. L. patvirtino, kad kelio važiuojamoji dalis buvo nuplauta, nes iš automobilių išbėgę degalai, kitos automobilių detalių nuolaužos kėlė grėsmę susirinkusiems žmonėms (t. 7, b. l. 72). Dėl šių priežasčių minėtame protokole nebuvo pažymėtas automobilių detalių, jų nuolaužų, išbėgusių skysčių ir kitų iškritusių objektų išsidėstymas kelio ilgio atžvilgiu, tik nurodyta, kad sudužusių ir nukritusių nuo automobilių detalių, stiklų šleifas driekiasi nuo įvažiavimo į teritoriją link Skuodo pusės 44,60 m (t. 1, b. l. 11), ir šis šleifas užfiksuotas fotonuotraukomis. Visos minėtos priežastys nulėmė eksperto V. Šakėno išvadas dėl automobilių susidūrimo eiliškumo ir vietų kelio Mažeikiai–Skuodas važiuojamosios dalies pločio ir ilgio atžvilgiu pagal taikomą išvadų skalę (1. Kategoriška išvada; 2. Tikėtina, kad...; 3. Negalima nustatyti). Ekspertas dėl automobilių susidūrimo eiliškumo ir vietų pateikė tikėtinas išvadas ištyręs kitus surinktus ir nustatytus duomenis, kurie kolegijai nekelia abejonių, todėl tai nėra pagrindas nesiremti ir nevertinti ekspertizės akto, tuo labiau, kad įrodymų vertinimas yra išskirtinė teismo kompetencija (BPK 20 str.). Pateiktos specialisto ir eksperto išvados aiškiai paneigia apelianto teiginius, kad nesant užfiksuotų pradinių objektyvių duomenų (automobilių susidūrimo vietas žyminčių šukių, nuolaužų) negalima nustatyti eismo įvykio eigos ir automobilių susidūrimo vietų, nes priešingu atveju tyrimų išvadose būtų pateiktos ne tikėtinos išvados, o būtų nurodyta, kad nustatyti negalima.
Nuteistojo gynėjas, siūlydamas nesiremti specialisto Z. Paskačimo ir eksperto V. Šakėno išvadomis, teigia, kad eksperto K. Graželio atlikto ekspertinio tyrimo rezultatai rodo (t. 6, b. l. 3-6), kad automobilis ,,Audi 80“ pirma išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu ,,VW Golf“, o po pirmo smūgio automobilis ,,Audi 80“, išstumtas atgal į vilkiko ,,SCANIA P124“ judėjimo juostą, susidūrė su pastaruoju. Tokius savo teiginius apeliantas grindžia tuo, jog ta pačia kryptimi judėjusių automobilių ,,Audi 80“ ir ,,SCANIA P124“ eismo juostoje nebuvo susidūrimo pėdsakų. Pagal tokį apelianto vertinimą būtų galima daryti išvadą, kad automobiliai ,,Audi 80“ ir ,,SCANIA P124“ išvis nebuvo susidūrę, nors pats gynėjas tvirtina, kad automobilių ,,Audi 80“ ir ,,SCANIA P124“ susidūrimas įvyko pastarųjų judėjimo juostoje po to, kai ,,Audi 80“ susidūrė su ,,VW Golf“. Bet kuriuo atveju automobilių ,,Audi 80“ ir ,,SCANIA P124“ kontaktas autoįvykio metu nėra ginčijamas, nors nuteistojo gynėjo argumentai yra dviprasmiški.
Jau minėta, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokole nebuvo užfiksuoti automobilių susidūrimo pėdsakai, kas atitinkamai neleido nustatyti tikslią automobilių susidūrimo vietą. Tačiau ir atlikus ekspertizę Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią apeliuoja nuteistojo gynėjas, ištyrus fotonuotraukas, padarytas prieš nuplaunant kelio važiuojamąją dalį autoįvykio vietoje, nebuvo galima kategoriškai nustatyti objektų, atsiradusių eismo įvykio pasekmėje, padėtį kitų objektų atžvilgiu. Specialistui Z. Paskačimui ištyrus nuteistojo vairuoto automobilio ,,SCANIA P124“ tachografo kortelę, kurios duomenų neginčija ir apeliantas, buvo nustatyta, kad prieš susidūrimą R. A. važiavo didindamas ir mažindamas greitį, po susidūrimo, apie ką byloja tachografe brėžiama neištisinė, vingiuota ir storesnė linija, greičio kreivė staiga krenta žemyn iki nulio, ir tai reiškia, jog automobilis buvo stabdomas iki visiško sustojimo įvažiavus į griovį (t. 2, b. l. 63). Eksperto V. Šakėno išvadoje nurodyta, kad automobilio ,,SCANIA P124“, kurį vairavo R. A., puspriekabės dešinės pusės ratų stabdymo pėdsakai prasideda 4,3 m atstumu už įvažiavimo į kliniką (t. 6, b. l. 17). Tie patys stabdymo pėdsakai yra pažymėti ir eksperto K. Graželio išvadoje (t. 6, b. l. 6), tačiau stabdymo pradžios vietoje nėra nurodyta esant jokių automobilių susidūrimo pėdsakų (t. 6, b. l. 3-6). Akivaizdu, kad iš K. Graželio ekspertizės akte pažymėtų autoavarijoje dalyvavusių automobilių nukritusių ar nulūžusių dalių, kitų objektų sankaupų, įvardytų atitinkamomis zonomis (nuo 1 iki 6 zonos), negalima daryti vienareikšmės išvados apie automobilių susidūrimo vietas ir susidūrimo eigą. Iš to seka, kad ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu apeliantas grindžia savitas išvadas, nepaneigia specialisto Z. Paskačimo ir eksperto V. Šakėno išvadų – Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilių susidūrimo eigos (autoįvykio mechanizmo) ir to, kad ne žuvusiosios R. Š., ne nukentėjusiojo R. V., o, būtent, R. A. veiksmai buvo pagrindine sąlyga tiriamam eismo įvykiui kilti.
Nuteistojo gynėjas neigia pirmosios instancijos teismo nustatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp R. A. veiksmų ir kilusių padarinių – žmogaus žūties, ir apeliuoja į ekspertų nustatytą R. Š. padarytų sužalojimų mechanizmą (t. 6, b. l. 11-14). Šiuo atveju kolegija pažymi, kad R. Š. mirtis įvyko nuo krūtinės aortos dalies atplyšimo su tarpšonkaulinių arterijų nutraukimu, kuris komplikavosi ūmiu nukraujavimu į abi krūtinplėves (t. 1, b. l. 92-96). Ekspertų buvo nustatyta, kad R. Š. galvos, sprando ir krūtinės sužalojimai atsirado kontaktuojant su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ir, tikėtina, įvyko jos kūną aukštielninką arba tam artimoje padėtyje, išbloškiant iš jos vairuoto automobilio ,,Audi 80“. Iš tikrųjų, atlikus kitą ekspertinį tyrimą buvo pateikta tikėtina išvada, kad R. A. vairuojamam automobiliui atsitrenkiant į žuvusiosios automobilio ,,Audi 80“ galinę dalį, R. Š., inercijos jėgos veikiama, nulaužė sėdynės atlošą ir buvo nublokšta į savo automobilio galinę dalį, o po to, žuvusiosios automobiliui dešinio šono priekine dalimi susidūrus su priešpriešiais judėjusiu automobiliu ,,VW Golf“, kurį vairavo R. V., dėl išcentrinės jėgos R. Š. buvo išblokšta ant kelio važiuojamosios dalies (t. 6, b. l. 15-24). Dėl išdėstytų aplinkybių iš esmės galima sutikti su apelianto teiginiu, kad mirtini sužalojimai R. Š. atsirado po jos vairuoto automobilio susidūrimo su automobiliu ,,VW Golf“, tačiau tai nepaneigia nuteistojo kaltės dėl sukelto eismo įvykio ir kilusių padarinių.
Aptartais ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytais įrodymais nėra nustatyti jokie žuvusiosios R. Š. ir nukentėjusiojo R. V. kalti veiksmai, kurie kažkaip būtų turėję įtakos autoįvykio kilimui. Nuteistasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad iš tolo matė R. Š. vairuotą automobilį ,,Audi 80“, kuris pradėjo stabdyti ir rodyti kairį posūkį, todėl jis sulėtino automobilio greitį iki 70 km/h ir rikiavosi į dešinę pusę, kad galėtų apvažiuoti ,,Audi 80“ (t. 7, b. l. 76-78). Iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad prieš susidūrimą su automobiliu ,,Audi 80“ R. A., važiuodamas su vilkiku ir puspriekabe 68-70 km/h greičiu, negalėjo saugiai apvažiuoti iš dešinės sustojusio automobilio ,,Audi 80“. Taigi, akivaizdu, kad R. A., pamatęs pasukti į uždarą teritoriją ketinusį automobilį, nesulėtino greičio iki minimumo ir nepasitraukė dešiniau, kad saugiai apvažiuoti R. Š. vairuotą automobilį, dėl ko trenkėsi automobilio priekiu į automobilio ,,Audi 80“ galinę dalį, dėl ko pastarasis, susidūrimo ir inercijos jėgos veikiamas, buvo išstumtas į priešingos krypties eismo juostą, kur daugiau priekiniu dešiniu kampu susidūrė su priešpriešiais važiavusiu R. V. automobiliu ,,VW Golf“. Nuteistojo aiškinimą, kad automobilis „Audi 80“ atsitrenkė į jo vairuojamą vilkiką po to, kai buvo išstumtas atgal į vilkiko važiuojamąją dalį, iš dalies paneigė pats R. A. savo dviprasmiškais pareiškimais. Teisiamajame posėdyje nuteistasis nurodė, kad jo vairuojamas vilkikas su automobiliu ,,Audi 80“ susidūrė priekine kaire puse, ir tai buvo nustatyta atliktais specialisto ir ekspertų tyrimais. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad jo ginamojo parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo nustatytas jo kaltę įrodančias aplinkybes. Kaltininkas teisino save nelogiškais paaiškinimais ir tvirtino, kad jam apvažiuojant ,,Audi 80“ automobilį, šis buvo susigretinęs su jo vairuojamu vilkiku, vadinasi, susidūrimo metu turėjo kontaktuoti ne vilkiko priekis ir ,,Audi 80“ galas, ir tai neginčijamai nustatyta byloje surinktais įrodymais, o kitos transporto priemonių plokštumos.
Iš esmės tokie nuteistojo parodymai sutampa ir su nukentėjusiojo R. V. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje nurodė, kad prieš 150-200 matė prie skiriamosios juostos lygiagrečiai sustojusį automobilį ,,Audi 80“, kuris rodė posūkį ir praleido jo vairuojamą automobilį ,,VW Golf“, važiuojantį priešpriešine eismo juosta (t. 7, b. l. 66-67). Nėra pagrindo išvadai, kad R. V. nebuvo atidus vairuodamas automobilį. Kaip teigia nukentėjusysis, stambių gabaritų transporto priemonę jis pamatė staiga ir suvokė, kad pastaroji neaplenks automobilio ,Audi 80“, o tai byloja apie didelį R. A. vairuoto vilkiko greitį.
Neatsižvelgus į nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų sutapimus, apeliaciniame skunde vis dėlto reiškiama kritika R. V. parodymų atžvilgiu. R. V. parodymai įvardijami nenuosekliais ir prieštaringais dėl to, jog pastarasis ne iš karto prisiminė įvykio aplinkybes, o tik vėliau, siekdamas išvengti atsakomybės ir turėdamas interesą prisiteisti žalą iš finansiškai pajėgios UAB ,,T.“. Dėl tokių teiginių būtina pažymėti, kad R. V. autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui neturėtų kilti abejonių dėl itin negatyvios dvasinės ir fizinės taip sužaloto žmogaus savijautos, o tai, be abejonės, veikia sugebėjimą atsiminti įvykio detales. Būtent taip paaiškino savo parodymų skirtumus R. V., apklausiamas teisiamajame posėdyje, ir kolegijai dėl to nekyla abejonių.
Nukentėjusiojo R. V. parodymai kartu su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą, vieną kitą papildančią, įrodomąją medžiagą, todėl nėra pagrindo jais nesiremti. Tai, kad nukentėjusioji V. V., važiuodama kartu su vyru R. V., nestebėjo pravažiuojančių automobilių ir nematė automobilių susidūrimo, kad liudytojai R. J., G. J., nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. nematė, kaip įvyko eismo įvykis, nėra pagrindas jų parodymus atmesti, kaip nieko nepatvirtinančius. Liudytoja R. J. (t. 7, b. l. 69-70) tvirtino, kad R. A., būdamas eismo įvykio vietoje, iškart po įvykio kaltino save dėl to, kas atsitiko. Nors šias aplinkybes teisiamajame posėdyje nuteistasis neigia, tačiau nėra pagrindo netikėti liudytojos R. J. parodymais apie paties kaltininko savo veiksmų suvokimą iš kart po įvykio, nes jie neprieštarauja byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetui, ir kurie įrodo R. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Įvertinusi visumą aptartų ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniu skundu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl R. A. taikytos baudžiamosios atsakomybės
Apeliaciniais skundais nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovė nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui taikyti R. A. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š., kuris pagal įstatymą taip pat atstovauja nukentėjusiąsias ir civilines ieškoves D. ir D. Š., savo apeliaciniame skunde išdėstė manymą, kad draudimo R. A. naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminas turėtų būti siejamas su kaltininkui paskirta bausme, kuri yra didesnė už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Skiriant bausmę už nusikalstamą veiką, tarp jų ir už Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyto nusikaltimo padarymą, teismui privalu vadovautis bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat būtina atsižvelgti į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. Lietuvos Respublikos BK 61 str. įpareigoja teismą skiriant bausmę įvertinti byloje nustatytų kaltininko atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių bei kitų Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytų aplinkybių reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį ir atsižvelgiant į tai, motyvuotai parinkti skiriamos bausmės rūšį ir dydį, skaičiuojant jį nuo Lietuvos Respublikos BK 281 str. atitinkamų dalių sankcijų vidurkio.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. A. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, minėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (R. A. vairavo automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė KET reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu kilo daugiau nei minimalūs padariniai – vienas žmogus žuvo, vienam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o kitam sveikata sutriko nesunkiai, taip padarė neatsargų nusikaltimą), įvertino kaltininko asmenybę (pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, charakterizuojamas teigiamai, nesistengė nukentėjusiems atlyginti žalą, savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino) ir nenustatęs R. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, paskyrė kaltininkui laisvės atėmimo bausmę, didesnę už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijoje numatytą bausmės vidurkį (vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų).
Apeliantai iš esmės sutinka su R. A. paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos dydžiu. Tačiau V. V. ir R. V. atstovės manymu, R. A. atidėjus bausmės vykdymą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams, nepavyks pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, nes jis realiai nepatirs valstybės prievartos priemonės sukeliamų neigiamų pasekmių, nors būtent dėl jo kaltės žuvo žmogus (R. Š.), buvo sunkiai sutrikdyta R. V. sveikata, o V. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Be abejonės, skiriant bausmes už kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl šio nusikaltimo prarastos vertybės, todėl kilusių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Kolegijos nuomone, šioje byloje R. A. paskirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė 5 metams atspindi minėtą nuostatą ir bausmė yra tinkamai individualizuota. Tačiau iš esmės sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, reikia aiškiai įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai (pvz., nukentėjusių asmenų skaičius), kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis (ar kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, sąmoningai, ar šis pažeidimas padarytas susiklosčius nepalankioms eismo sąlygoms). Be to, būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę: ankstesnius kelių eismo taisyklių pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (ar suteikė pagalbą nukentėjusiems ir siekė išvengti sunkesnių padarinių, ar iš eismo įvykio vietos pasišalino ir buvo abejingas padariniams), ar veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir kt. Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytas aplinkybes. Griežta baudžiamoji atsakomybė teismų praktikoje taikoma tais atvejais, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata.
Lietuvos respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darant tokią išvadą, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgti į teigiamas ir neigiamas kaltininko savybes, nusikaltimo padarymo priežastis, sukeltus padarinius ir pan.
Nuteistasis neigė nustatytas eismo įvykio aplinkybes, savo kaltės nepripažino, nes, jo teigimu, autoavarija įvyko ne dėl jo veiksmų. Kaip teigia R. A., jis tuo keliu, kuriame įvyko autoįvykis, yra važiavęs daug kartų, kelias jam buvo žinomas, todėl buvo įsitikinęs, kad saugiai apvažiuos iš dešinės į kairę ketinantį sukti žuvusiosios R. Š. vairuotą automobilį ,,Audi 80“. Pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad R. A. apvažiuoti automobilio ,,Audi 80“ nepavyko. Iš specialisto Z. Paskačimo ir eksperto V. Šakėno išvadų (t. 2, b. l. 59-69; t. 6, b. l. 15-24) yra aišku, kad R. A., pastebėjęs, jog ta pačia kryptimi važiavęs R. Š. vairuotas automobilis ,,Audi 80“, ketindamas pasukti kairėn link įvažiavimo į stomatologijos kliniką, rikiuojasi prie siauros brūkšninės linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus, sulėtino savo vairuojamo vilkiko greitį (nuo 79 km/h iki 69-70 km/h) ir nuo susidūrimo su automobiliu ,,Audi 80“ iki jo vairuoto vilkiko ,,SCANIA P124“ visiško sustojimo R. A. stabdė savo vairuojamą automobilį. Aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad nuteistasis visiškai nereagavo į susiklosčiusią eismo situaciją, tačiau, kaip jau minėta, to nepakako, kad išvengtų kelių eismo įvykio ir kilusių atitinkamų padarinių. Be to, specialisto tyrimu buvo nustatyta, kad, jei R. A. būtų sulėtinęs savo vairuojamo vilkiko greitį iki minimumo, jis būtų galėjęs apvažiuoti jo eismo juostoje atsiradusią kliūtį – automobilį ,,Audi 80“ iš dešinės, iš dalies įvažiuodamas į dešinį kelkraštį ir palikdamas tarpą iš šono, kad apvažiavimas būtų saugus (t. 2, b. l. 69). Tai dar sykį patvirtina, kad R. A. subjektyviai vertino situaciją ir nenumatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nes eismo įvykis nebuvo neišvengiamas.
R. A. yra nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau baudžiamosios atsakomybės individualizavimui turi reikšmės ne tik neatsargi kaltė, bet ir tai, kaip ji pasireiškė per savo rūšį – nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 1 d.). Pagal kaltės turinį dėl nusikalstamo pasitikėjimo padaryta nusikalstama veika yra pavojingesnė nei nusikalstama veika, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Visos paminėtos aplinkybės nepaneigia R. A. kaltės dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo ir kilusių padarinių, nes jis nepakankamai įvertino eismo situaciją, nesulėtino vairuojamo vilkiko greičio iki minimumo, nepasitraukė dešiniau ir sukėlė autoįvykį. Tačiau iš to, kas aptarta anksčiau, galima daryti išvadą, kad R. A. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo kelių transporto eismo saugumui prieštaraujantis elgesys gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (dirbo įmonėje profesionaliu vairuotoju; vairuotojo stažas nuo 1991 metų (t. 1, b. l. 34) turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi R. A. nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).
Dėl to, kas paminėta, kolegija nemano, jog yra pagrindas pripažinti itin didelį R. A. abejingumą įstatymų reikalavimams ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat, kolegijos nuomone, nuteistojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nepasižymėjo ypatingu šiurkštumu.
Vertinant nuteistojo asmenybę atsižvelgiama į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos. Teisėjų kolegija pažymi, kad R. A. anksčiau nebuvo teistas už jokias nusikalstamas veikas – pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą, byloje nėra duomenų apie jo padarytus ankstesnius Kelių eismo taisyklių ir administracinės teisės pažeidimus. Tai, kas paminėta, nerodo nuteistojo polinkio nepaisyti įstatymų. Be to, pažymėtina, kad R. A. nusikaltimo padarymo metu dirbo ir dabar dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, yra vedęs, todėl svarstant baudžiamosios atsakomybės klausimą negalima nepaisyti to, kaip reali laisvės atėmimo bausmė 5 metams paveiks teigiamus kaltininko socialinius ryšius.
Aptartos aplinkybės duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokį pagrindą suteikia tai, jog kaltininko veikoje nenustatyti ypatingai šiurkštūs kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai, R. A. charakterizuojantys duomenys nerodo didesnio jo pavojingumo, o tai, kad nuteistasis kaltu neprisipažino, neatlygino nei dalies padarytos žalos nukentėjusiesiems, kas lėmė, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), kad padaryta nusikalstama veika sukėlė neatstatomus padarinius – teisėjų kolegijos nuomone, yra reikšminga nustatant nuteistajam skiriamos bausmės dydį, tačiau tai neatsveria aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Įvertinusi aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes visumoje, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas, atidėdamas R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą beveik maksimaliam terminui (maksimalus terminas 3 metai), tinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas ir todėl keisti nuosprendį, kaip apeliaciniu skundu prašo nukentėjusiųjų V. V. ir R. V. atstovė, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, paskiria nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. R. A. nusikaltimą padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, kuomet dėl nustatytų jo veiksmų vienas žmogus žuvo ir du buvo sužaloti. Todėl apylinkės teismas, neskirdamas pastarajam realios laisvės atėmimo bausmės ir atitinkamai siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.), nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, t. y. vairuoti transporto priemones.
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. ir R. V. atstovė, nukentėjusysis, civilinis ieškovas ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovių D. ir D. Š. atstovas pagal įstatymą A. Š. apeliaciniais skundais prašydami prailginti R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą – atitinkamai 3 metams ir 2 metams, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos ar neįvertintos pirmosios instancijos teismo. Baudžiamojo poveikio priemonės ir bausmės skyrimą reglamentuoja skirtingi baudžiamieji įstatymai, todėl kiekvienos iš paminėtų valstybės prievartos priemonių skyrimas negali būti analogiškas – tai atskiras aktas. Lietuvos Respublikos BK 68 str. 2 d. numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialia teise nuo 1 iki 3 metų ir apylinkės teismas šio įstatymo nuostatų nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimo termino nustatymo metodo, kaip pvz. skiriant bausmę (BK 61 str. 2 d.), skaičiuojant nuo bausmės vidurkio, todėl nepagrįstas apelianto A. Š. siūlymas padidinti R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą tik dėl to, kad pastarajam paskirta bausmė yra didesnė už Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį.
Kolegija, atsižvelgusi į visas jau ankščiau aptartas teigiamai R. A. apibūdinančius duomenis, daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės pasiekti apylinkės teismo nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas R. A. paskyrė ne tik baudžiamojo poveikio priemonę, bet ir įpareigojimą. Dėl visų aptartų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad R. A. taikytas baudžiamasis poveikis dėl padaryto nusikaltimo yra tinkamai individualizuotas, todėl ilginti nustatytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos BPK 44 str., reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, patikslina, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos BPK X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Jos šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomos, nes teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudojo nukentėjusieji V. V., R. V., A. Š., D. ir D. Š., atstovaujamos pagal įstatymą tėvo A. Š. (t. 1, b. l. 45; t. 2, b. l. 31; 105-122; t. 3, b. l. 96; 100-104; 134; 135), bei žalos patyrusios valstybinės įstaigos Šiaulių teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius (t. 2, b. l. 80-81; 90-92; 102; 103-104), ieškiniai išnagrinėti, o apeliaciniais skundais apylinkės teismo sprendimas ginčijamas ir dėl civilinių ieškinių priteisimo/nepriteisimo, motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, padarė įstatymų taikymo klaidų, nukrypo nuo teismų praktikos.
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 1 d. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina, nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, o šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja atvejį, kada negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Tokiu atveju teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Visos minėtos BPK nuostatos šioje konkrečioje byloje yra reikšmingos.
Šiuo atveju kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje civilinių ieškinių klausimai buvo išspręsti neteisingai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusieji V. V., R. V., A. Š., D. ir D. Š. dėl nusikalstamų R. A. veiksmų ir kilusių padarinių patyrė fizinio ir / ar dvasinio pobūdžio pakenkimus, sukeliančius kančias ir išgyvenimus, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šie asmenys patyrė neturtinės žalos. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad dėl R. A. inkriminuoto nusikaltimo V. V., R. V., Šiaulių teritorinė ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui buvo padaryta turtinė žala. Iš esmės teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl R. A. veiksmų neginčija nei apeliantai, atitinkamai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nustatytais žalų atlyginimo dydžiais. Konkrečiu atveju kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose deklaruotomis abejonėmis dėl apylinkės teismo sprendimų nustatant nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams priteistinas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo sumas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis R. A. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB ,,T.“ ir vairavo minėtai bendrovei priklausantį vilkiką su puspriekabe. Darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. nuostatas žalą privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, kas nagrinėjamu atveju yra UAB ,,T.“. Minima bendrovė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę 2005-12-21 sudarydama su UAB (duomenys neskelbtini) Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (t. 1, b. l. 36-39). Tai, kad UAB ,,T.“ civilinė atsakomybė buvo drausta, bendrovės civilinės atsakomybės nepašalina. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos atsiranda deliktinė atsakomybė ir žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal įvykio metu galiojusį Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau Įstatymo) 11 str. numatytos draudimo sumos, išmokamos dėl vieno eismo įvykio – 500 000 eurų žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi draudikas privalo atlyginti padarytą žalą sutartyje numatytų sumų ribose, nepaisant to, kelių nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų pretenzijos dėl eismo įvykio yra pareikštos (Įstatymo 12 str.), o jei draudimo atlyginimo nepakanka žalai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą (CK 6.254 str.). Tokiu būdu pagrįstai prašant civiliniams ieškovams į bylą civiliniais atsakovais buvo įtraukta atsakinga už žalą UAB ,,T.“ ir draudikas UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 137; t. 4, b. l. 133).
Iš bylos medžiagos matyti, kad vėliau UAB (duomenys neskelbtini) buvo likviduota ir susijungus į vienos valstybės ribas peržengiančią bendrovę, tapo (duomenys neskelbtini) filialu (t. 5, b. l. 61-99; 100-101). Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad (duomenys neskelbtini) filialas nėra juridinis asmuo, todėl negali būti materialinių bei procesinių santykių dalyviu ir nėra tinkamas civilinis atsakovas, nes procesinių teisių perėmėja yra kitas bendroves, tarp jų UAB (duomenys neskelbtini), apjungusi bendrovė (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju kolegija pažymi, kad (duomenys neskelbtini) filialas yra registruotas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir turi atitinkamą kodą (t. 5, b. l. 70), pagal (duomenys neskelbtini) filialo nuostatų 1.4. punktą steigėjas – (duomenys neskelbtini) atsako už (duomenys neskelbtini) filialo prievoles, o šis atsako pagal steigėjo prievoles (t. 5, b. l. 75), kas neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos CK 2.53 str. 2 d. Taigi (duomenys neskelbtini) filialas pagal steigėjo (duomenys neskelbtini) suteiktus įgaliojimus, įtvirtintus filialo nuostatų 1.3., 4.1. punktuose (t. 5, b. l. 75-77), gali atsakyti už juridinio asmens (steigėjo) prievoles ir pagrįstai buvo pripažintas civiliniu atsakovu šioje baudžiamojoje byloje.
Pažymėtina, kad žalos dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės taikymo problema. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina visumą aplinkybių, turinčių tam reikšmės. Esant būtinybei, teismas turi vadovautis ir atitinkamomis materialiosiomis teisės normomis, o nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, taip pat reikia vadovautis Civilinio kodekso normomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo civilinei ieškovei V. V. vykstant iš darbo ir žuvusiajai R. Š. dėl nelaimingo atsitikimo vykstant į darbą, remiantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatomis (Žin., 2004, Nr. 136-4945), buvo surašyti aktai (t. 8, b. l. 118-119; 120-121). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2010-06-15 raštu nurodė, kad jei tiriamas įvykis, kurio metu žuvo R. Š., būtų pripažintas draudiminiu, žuvusiosios artimiesiems (vadinasi A. Š., D. ir D. Š.) būtų išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, kurios dydis 121200 Lt, taip pat būtų mokamos periodinės draudimo išmokos R. Š. vaikams D. ir D. Š.. Visų paminėtų išmokų mokėjimą numato Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 110-3207), tačiau akivaizdu, jog šių išmokų išmokėjimą/neišmokėjimą lemia, ar įvykis bus pripažintas draudiminiu. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau Įstatymą) draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, arba apdraustasis sąmoningai (tyčia) siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas (Įstatymo 7 str.). Taigi aišku, kad pagal Įstatymą minimų vienkartinių ir periodinių išmokų išmokėjimas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovas A. Š., D. ir D. Š. yra siejamas su teismo sprendimu šioje baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Ši materialinės teisės norma neturtinės žalos neišskiria, t. y. nenurodo, kad socialinio draudimo išmokos yra įskaitomos tik į atlygintinos turtinės žalos dydį. Asmens gyvybės atėmimo atveju asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, atlyginama tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (CK 6.284 str. 1, 2 d.). Todėl apskaičiuojant ieškovams (A. Š., D. ir D. Š.) priteistinų neturtinės žalos atlyginimų dydžius, būtina atsižvelgti į ieškovams išmokėtas socialinio draudimo išmokas – periodines draudimo išmokas ir vienkartinę kompensaciją, ir šiomis sumomis sumažinti iš atsakovų priteistinos žalos dydį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad socialinio draudimo išmokos pagal Įstatymą būtų išmokėtos A. Š., D. ir D. Š., o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus rašte (t. 6, b. l. 129) dar ir nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) skyrius negali tiksliai apskaičiuoti D. ir D. Š. mokėtinų periodinių išmokų dydžių.
Tenka pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti A. Š., D. ir D. Š. priteistinų neturtinės žalos dydžių, negalima apskaičiuoti ir civiliniams ieškovams V. V. bei R. V. priteistinų turtinės ir neturtinės žalų dydžių. Priimant sprendimą dėl civilinių ieškinių, būtina atskirai apskaičiuoti turtinę žalą ir atsižvelgti į pastarąją, nustatant žalą dėl neturtinės žalos. Taip pat, sprendžiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimus, būtina paisyti skirtingų interesų pusiausvyros – įvertinti bendrą žalos atlyginimo sumą, tenkančią atlyginti ieškovams vienam civiliniam atsakovui, ir atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinius ieškinius dėl turtinės žalos yra pareiškę ne tik nukentėjusysis A. Š., pagal įstatymą taip pat atstovaujantis D. ir D. Š., nukentėjusieji V. V. ir R. V., tačiau ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, kuris, be kita ko, turi išmokėti pagal Įstatymą priklausančias socialinio draudimo išmokas R. Š. artimiesiems, ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa. Neabejotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus informacija apie išmokėtą vienkartinę kompensaciją ir periodines išmokas žuvusiosios artimiesiems turėtų įtakos nustatant iš civilinių atsakomų (UAB ,,T.“ ir (duomenys neskelbtini) filialo) priteisiamas žalų atlyginimo sumas, su kuriomis akivaizdžiai nesutinka civilinių atsakovų atstovas pateiktais apeliaciniais skundais.
Dėl visų aptartų aplinkybių kolegija daro išvadą, kad šiuo metu civilinių ieškinių negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos. Todėl pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į ieškinių patenkinimą, klausimas dėl civilinių ieškinių dydžių perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Tokiu būdu, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinių ieškinių klausimo (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nukentėjusiesiems V. V., R. V. ir A. Š. iš nuteistojo R. A. priteisė išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. Š. ir R. V. turėjo papildomų išlaidų juos atstovaujančių advokatų pagalbai apmokėti apeliaciniame bylos nagrinėjimo procese, atitinkamai – 1500 Lt ir 4840 Lt (t. 9, b. l. 85-87). Kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, daro išvadą, kad turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai pagalbai, todėl priteistinos iš kaltininko.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. V. ir R. V. atstovės advokatės Jūratės Juodienės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovo pagal įstatymą A. Š., nuteistojo R. A. gynėjo advokato Kęstučio Stungio apeliacinius skundus atmesti.
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių pakeisti.
iš dalies tenkintas nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
iš dalies tenkintas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 60000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
iš dalies tenkintas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
iš dalies tenkintas nukentėjusiosios V. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 7168,54 Lt turtinės žalos atlyginimas, o iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 11546,61 Lt turtinės žalos atlyginimas, o iš UAB „T.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti;
tenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro civilinis ieškinys ir iš draudimo kompanijos (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), priteista 21954,90 Lt už suteiktas paslaugas R. Š., V. V., R. V. valstybinės ligonių kasos naudai;
tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys ir priteista iš (duomenys neskelbtini) filialo, kodas (duomenys neskelbtini), 43467,04 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai.
Civiliniams ieškovams V. V., R. V., civiliniam ieškovui ir nukentėjusiųjų D. Š. ir D. Š. atstovui pagal įstatymą A. Š., civiliniams ieškovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai pripažinti teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimą dėl civilinių ieškinių dydžių perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš R. A. priteisti A. Š. 1500 Lt apeliacinio proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, R. V. 4840 Lt apeliacinio proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.