Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Darbasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M. S.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Esant abiejų šalių rašytiniams prašymams ir vadovaujantis CPK 235 straipsnio 4 dalimi, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šalys 2017 m. sausio 4 d. sudarė Ekspertizės rangos sutartį Nr. 17-01-04, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovės pateikto projekto, t. y. prekybos paskirties pastato, esančio J. B. g. 1, Utena, laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ugniai nustatymo gaisrinės saugos dalies inžinerinių skaičiavimų ekspertizę, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus ekspertizės rangos darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka (11-12 b. l.). 2017 m. sausio 9 d. Atliktų darbų aktas Nr. 17/01-09 patvirtina, kad ieškovė savo įsipareigojimus atsakovei pagal sutartį įvykdė (18 b. l.). Byloje duomenų apie atsakovės atliktus atsiskaitymus nėra. Ieškovės išrašyti dokumentai - 2017 m. sausio 9 d. Atliktų darbų aktas Nr. 17/01-09 (18 b. l.) ir 2017 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra Serija DAR Nr. 1002893 (5 b. l.) – patvirtina, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 2 420,00 Eur už atliktą prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ugniai nustatymo gaisrinės saugos dalies inžinerinių skaičiavimų ekspertizę.

Byloje ginčo dėl skolos dydžio nėra. Atsiliepime atsakovė skolos faktą ir dydį pripažino (28-30 b. l.). Todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, teismas surašo sutrumpintus motyvus.

Dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

Pagal rangos sutartį viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38, 6.59, 6.158, 6.200, 6.256 straipsniai). Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, t. y. atliko prekybos paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų atsparumo ugniai nustatymo gaisrinės saugos dalies inžinerinių skaičiavimų ekspertizę, o atsakovė ją priėmė, pretenzijų dėl atlikto darbo kokybės nereiškė, tačiau už atliktą darbą neatsikaitė. Ieškovės reikalavimai įrodyti prie ieškinio pridėtais dokumentais, t. y. skolos dydį patvirtina Atliktų darbų aktas Nr. 17/01-09 bei 2017 m. sausio 9 d. PVM sąskaita faktūra, todėl ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 2 420,00 Eur skolą laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas sutartimi dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal šalių sutarties 4.3 punktą, laiku neatsiskaičius, atsakovė privalo sumokėti vykdytojui (ieškovei) už kiekvieną atsiskaityti pavėluotą dieną 0,02 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovei paskaičiuoti 47,92 Eur delspinigiai už 99 dienas, jie nelaikomi neprotingai dideliais ir nepagrįstais, todėl priteisiami iš atsakovės ieškovei.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Abi šalys yra juridiniai asmenys, tokiu būdu yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 467,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 15 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovė prašo teismo priteistą 2 467,92 Eur skolos sumą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę sumokėti ieškovei 205,66 Eur kas mėnesį, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo) 25 dieną, nes jos finansinė padėtis laikinai yra itin pasunkėjusi, tačiau ji toliau siekia verstis ūkine-komercine veikla, gauti iš to pajamų. Be to, atsakovė turi nemažai skolų, taip pat skolininkų, todėl priteisus visą skolą iš karto, atsakovė negalėtų jos vykdyti, o priverstinis išieškojimas apsunkintų jos veiklą, kurią atsakovė stengiasi vykdyti bei gauti pajamas, kuriomis dengiasi įsiskolinimai.

Ieškovė su atsakovės prašymu išdėstyti skolą 12 mėnesių laikotarpiui nesutinka. Išsamiai savo poziciją išdėstė 2017 m. birželio 5 d. atsiliepime į atsakovės prašymą (reg. Nr. DOK-20074). Pagrindinis ieškovės nesutikimo motyvas, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad jos finansinė padėtis yra sunki ir, kad atsakovė bus pajėgi mokėti įmokas, jeigu sprendimas bus išdėstytas.

CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CK 1.5 str. įtvirtinti bendrieji teisės principai (kartu ir civilinės teisės principai), taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, CK 1.2 str. įtvirtinti civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai (lygiateisiškumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių) užtikrina, kad teismai, nagrinėdami bylas, tinkamai aiškintų ir taikytų įstatymus. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismo sprendimo išdėstymas kaip ir sprendimo vykdymo atidėjimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimą išdėstyti ar jo vykdymą atidėti galima tik išimtiniais atvejais. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, ir joje nurodyta kita kasacinio teismo praktika).

Atsakovės skola kartu delspinigiais ieškovei sudaro 2 467,92 Eur, kurios ji neapmoka nuo 2017 m. sausio mėnesio. Atsakovė prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui motyvuodama sunkia bendrovės finansine padėtimi, t. y. nurodo, kad pati turi nemažai skolų ir skolininkų, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (duomenų apie turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, skolininkus ir kt.), taip pat nepateikė įrodymų, jog teismui išdėsčius priteistą skolą jos prašomam laikotarpiui, ji bus finansiškai pajėgi savo įsipareigojimus vykdyti. Pažymėtina, kad atsakovė iki šios dienos nėra padengusi nei dalies skolos. Tai leidžia abejoti atsakovės galimybe skolą sumokėti dalimis. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė kaip skolininkė dalyvauja ir kitose bylose, savaime nerodo jos sunkios turtinės padėties. Taigi, atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas bei objektyvių įrodymų apie jos sunkią finansinę padėtį – darytina išvada, kad jos prašymas išdėstyti priteistų sumų sumokėjimą dalimis neįrodytas (CPK 178 straipsnis), todėl išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai (CPK 284 straipsnis). Pažymėtina tai, kad atsakovė analogiškus, objektyviais įrodymais nepagrįstus, prašymus reiškia ne pirmoje byloje, teismai šiuo klausimu ne kartą jau yra pasisakę priimtuose procesiniuose sprendimuose, todėl atsakovei konkrečiai buvo žinoma, ne tik kokie įrodymai būtini šiam prašymui pagrįsti, bet ir žinoma formuojama aukštesnių teismų praktika šiuo klausimu. Teismo nuomone, sąmoningas šių įrodymų teismui nepateikimas tik patvirtina abejones, atsakovės galimybe skolą sumokėti dalimis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 56 Eur žyminis mokestis bei 605 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 661 Eur (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl teismas neturi pagrindo jas mažinti.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. S.“, juridinio asmens kodas 301672662, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“, į. k. 123436424, 2 420,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimties eurų) skolą, 47,92 Eur (keturiasdešimt septynių eurų 92 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 467,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 661 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. S.“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.