Utenos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracinio nusižengimo teiseną, K. J. ir jo atstovei advokatei Dovilei Murauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo (ROIK: 24250698107) nutraukti administracinio nusižengimo bylą nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato pareigūnas 2024 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24250698107 priėmė nutarimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną K. J. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Nutarime nurodyta, kad įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nebuvo nustatyta, kad K. J. būtų siekęs tyčia, necenzūriniais žodžiais įžeisti pareiškėją ar trikdyti viešąją tvarką bei žmonių rimtį.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui buvo pranešta.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais ir paaiškino, kad 2024 m. liepos 27 d. Kaniūkų kaime vykusios šventės metu, viešoje vietoje, į šventės pabaigą, tai yra jau liepos 28 d., kai ji su broliu A. K., R. N. ir K. Č. stovėjo prie kultūros namų įėjimo esančio akmens ir kalbėjosi. A., R. ir K. buvo vartoję alkoholio, ji buvo blaivi. Prie jų priėjęs K. J. įsikišo į pokalbį tarp jos brolio ir R., paklausė R., kas čia vyksta, kas čia kam nepatinka ir be jokios priežasties pradėjo jai baksnoti pirštu į krūtinę, jai palei nosį rodė vidurinį pirštą, ją įžeidinėjo. Ji K. paklausė, ar jam viskas gerai, tačiau jis nesiliovė įžeidinėti, vadino ją šliundra. Jos brolis A. išsigando ir pasikvietė A. P.. Prasidėjo muštynės tarp K. ir A.. R. įsikišus, R. su A. pargriuvo ant žemės. Kai K. mušė pargriuvusį A., ji norėjo K. patraukti nuo A. ir tada K. rankomis ją pastūmė, sakė: „pizdink iš čia, šliundra“. Nuo K. pastūmimo ji parkrito ant žemės. Tai pamatęs T. Š., pasakė, kad šito jau per daug ir K. patraukė. K. buvo akivaizdžiai neblaivus. Dėl muštynių atliekamas ikiteisminis tyrimas, ji tame tyrime buvo apklausta liudytoja, apklausiama nurodė apie patirtus sužalojimus jai parkritus. Dėl kritimo ant jos kūno buvo mėlynės, į medikus ji nesikreipė. Šventė vyko šeštadienį, sekmadienį nesulaukusi K. atsiprašymo, pirmadienį vakare kreipėsi į policiją, prašydama K. nubausti.

Teismo posėdžio metu K. J. paaiškino, kad 2024 m. liepos 27 d. dalyvavo šventėje Kaniūkų kaime. Šventei pasibaigus, apie 2 val. nakties draugiškai bendravo su pažįstamais K. Č. ir R. N., kai prie jų priėjusi I. M. be priežasties pradėjo prie jo kabinėtis. Ji buvo akivaizdžiai neblaivi, jis pats nebuvo vartojęs alkoholio. I. jam sakė, kas tu toks, iš kur tu, tu mentas, ko tu nori, keikė necenzūriniais žodžiais. Jie paprašė jos pasitraukti, o ji dėl to įsižeidė ir pasakė, pamatysit, kas jums bus. Netrukus atėjo I. M. giminaitis A. P. ir pradėjo konfliktą, įvyko muštynės. I. M. stebėjo muštynes. Dėl muštynių buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, viename iš jų jis pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminiai tyrimai nėra baigti. Neigia aplinkybes, kurias I. M. nurodė pareiškime. Iki šio įvykio I. M. nežinojo.

Liudytojas T. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra I. M. sutuoktinis, apie įvykį žino iš sutuoktinės pasakojimų. Grįžusi iš šventės ji verkė, jos rūbai buvo purvini. Tą vakarą jo sutuoktinė alkoholio nevartojo, namo grįžo apie 2-3 val. blaivi. Apie įvykio aplinkybes ir muštynes dar sužinojo iš A. K., T. Š. ir A. P.. T. Š. jam sakė, kad jo sutuoktinės niekas nemušė, tik pastūmė vykusių muštynių metu ir įžeidinėjo bei baksnojo pirštu iki muštynių K.. Pati I. jam sakė, kad ją pastūmė ir įžeidinėjo K.. Nesulaukusi K. J. atsiprašymo, I. parašė pareiškimą policijai.

Liudytojas T. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad matė kaip A. su K. buvo susikibę, tą vakarą buvo neblaivus, alkoholį vartojo visą dieną, I. nematė. Ką tą vakarą grįžęs namo, rūkydamas kieme, kalbėjo su A. K. ir T. M., neprisimena.

Liudytojas R. N. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad I. M. ir K. J. yra jo pažįstami. Vasarą vykusioje šventėje šokių metu matė, kaip I. su K. šokdami kažką aiškinosi, jam atrodo, kad I. kažko iš K. norėjo, o K. lyg rankos mostu rodė, kad ji atstotų. Koks tarp jų vyko žodinis pokalbis, nesigirdėjo, garsiai grojo muzika. Jam pasirodė, kad K. vengė bendrauti su I.. Po tų šokių įvyko muštynės prie akmens. I. ir K. konflikto prie akmens nematė, muštynių metu I. taip pat nematė. Jis bandė sulaikyti A. P., kuris buvo agresyviai nusiteikęs K. J. atžvilgiu. Tą vakarą buvo gėręs alaus.

Liudytojas A. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad yra I. M. brolis. Šventėje šokių metu priėjęs R. N. pasikvietė pasikalbėti. Su sese nuėję prie akmens kalbėjosi su R. N., jokio konflikto nebuvo, buvo trise. Šone su K. Č. stovėjęs K. be priežasties sesę pradėjo badyti pirštais, vadinti šliundra, šliūcha, jai prieš veidą rodė vidurinį pirštą. Išsigandęs agresyviai nusiteikusio ir neblaivaus K., jis pasikvietė šventėje buvusį kitos sesės vyrą A. P., nes galvojo, kad K. gali sumušti sesę. Kai A. atėjo, prasidėjo konfliktas. Kai K. mušė A., su sese norėjo K. atitraukti nuo A. ir tada K. ranka sesę nustūmė, sesė nukrito ant žemės.

Liudytojas A. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad I. M. yra jo sutuoktinės sesuo. Su šeima ir draugais dalyvavo liepos mėnesį vykusioje šventėje, pavėsinėje vartojo alkoholį. Atėjęs A. jam pasakė, kad kažkoks asmuo įžeidinėja I.. A. prašė nurodyti, kas įžeidinėja I.. Atėjus į A. nurodytą vietą, jokio konflikto nebuvo. A. nurodė K., todėl iškart prie jo priėjo, kas buvo aplink nekreipė dėmesio. Jam priėjus prie K., K. iškart pradėjo muštis. Po muštynių I. verkė, jos kostiumėlis buvo purvinas, ji sakė, kad bandė gelbėti jį nuo jį spardančio K. ir K. ją pastūmus, ji pargriuvo.

Liudytojas K. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad I. M. žino iš matymo, su K. J. yra geri pažįstami. Matė dalį konflikto tarp I. ir K., bet ne nuo pradžių. Girdėjo, kaip I. K. sakė, kas jūs tokie ar, kas jis toks. K. I. sakė, kas tu tokia, čiuožk iš čia. Tada I. apsisukusi pasakė, pamatysit, kas jums bus ir nuėjo. Jis pats buvo gėręs alaus. Konflikto, vykusio tarp I. ir K., neišsigando, dėl to neigiamų emocijų nepatyrė. Kad vėliau vykusių muštynių metu buvo pastumta I., nematė. Nežino, ar I. ir K. buvo blaivūs.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Kaip minėta, ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Analizuojant šio straipsnio turinį matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, tai yra siekis anksčiau išvardintais tyčiniais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog konfliktas tarp I. M. ir K. J. įvyko viešoje vietoje nekyla. Teismo manymu, jog nors K. J. elgesys, galimai pavadinant įvairiais nemandagiais ir nekorektiškais žodžiais pareiškėją, rodant jai įžeidžiančius gestus, yra neetiškas ir nemandagus, tačiau už tai administracinė atsakomybė negali būti taikoma, nes jo veiksmai nesudaro pagrindo ir nėra tiek pavojingi, kad sukeltų teisines pasekmes pagal ANK 481 straipsnį. Administracinio nusižengimo byloje galimą netinkamą K. J. elgesį patvirtina tik pareiškėjos I. M. ir jos brolio A. K. parodymai, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Kiti liudytojai netinkamo K. J. elgesio I. M. atžvilgiu nematė, nes toje vietoje nebuvo, arba nors ir buvo, teigia nematę ar negirdėję dėl grojančios muzikos. Jokių kitų objektyvių duomenų, pavyzdžiui, kitų liudytojų parodymų ar vaizdo ir garso įrašų, byloje nėra.

Liudytojo K. Č. girdėta konflikto tarp I. M. ir K. J. dalis, kur jie vienas kitam sako, kas tu toks ir kas tu tokia, rodo, jog įvykusio konflikto tarp I. M. ir K. J. priežastis galimai buvo asmeninio pobūdžio ir galimi nemandagūs, nekorektiški K. J. žodžiai ar įžeidžiantys gestai buvo nukreipti į tarpusavio santykių išsiaiškinimą, kuriam netrukus jie dar galimai pasirinko neteisėtą būdą sukeliant muštynes, todėl nėra pagrindo išvadai, kad K. J. savo veiksmais, nukreiptais I. M. atžvilgiu, siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 481 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi, įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, teismas visiškai sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, pozicija, jog byloje nenustatyta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog K. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnyje. Abi konflikto šalys, tai yra tiek I. M., tiek K. J., situaciją vertina skirtingai, prieštaringai, kaltindami vienas kitą tam tikrais dalykais. Skundo nagrinėjimo teisme metu byloje esantys prieštaravimai nebuvo pašalinti, net ir apklausti liudytojai situaciją supranta ir vertina kiekvienas skirtingai.

Institucijos nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, todėl institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir I. M. skundas netenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią administracinio nusižengimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 5) panaikinti nutarimą ir pripažinti administracinį nurodymą įvykdytu; 6) pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę arba neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės (ANK 642 straipsnio 1 dalis). Šis sąrašas yra baigtinis ir nenumato galimybės priimti kitokius, nei anksčiau aptarti, sprendimus, atitinkamai asmuo, skundžiantis institucijos ne teismo tvarka priimtą nutarimą, savo skundo reikalavimą turi formuoti atitinkamai nurodytų galimų priimti sprendimų apimtyje, todėl teismas šioje administracinio nusižengimo byloje nesprendžia klausimo dėl situacijos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį. Pažymėtina, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnyje, neapima fizinio skausmo sukėlimo. Atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje, tačiau dėl jos turėtų būti sprendžiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka, o ne administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamoje byloje.

K. J., kurio atžvilgiu prašoma taikyti administracinio nusižengimo teiseną, atstovė advokatė Dovilė Murauskienė pateikė prašymą dėl K. J. patirtų 907,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą teisme atlyginimo. Į bylą pateiktos trys 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 21 d. (2) sąskaitos už teisines paslaugas ir trys mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, jog K. J. už advokatės paslaugas nagrinėjant I. M. skundą teisme sumokėjo 907,50 Eur.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog K. J. naudojosi advokatės pagalba dalyvaudamas trijuose teismo posėdžiuose nagrinėjant I. M. skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Taigi, neabejotina, jog K. J. patyrė proceso išlaidas, susijusias su atstovavimu teisminiuose ginčuose. Manytina, kad advokatės prašomos priteisti atstovavimo teisme bylinėjimosi išlaidos – 907,50 Eur ne per didelės, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintus rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti dydžius, todėl jos priteistinos iš pareiškėjos I. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24250698107 palikti nepakeistą ir I. M. skundo netenkinti.

Priteisti K. J. iš I. M. 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Dėl nutarties per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.