Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2015 m. kovo 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytas E. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 29 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę R. B., o būtent, metė jai į galvą mobilaus ryšio telefoną, dėl ko ji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, atsiradusį dėl muštinės žaizdelės pakaušyje, didžiojo pakauškaulio gumbo projekcijoje.Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas E. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jo kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodo byloje surinkti duomenys. Parenkant nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistais E. R. prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Apelianto teigimu, už tokį nusikaltimą jis teisiamas pirmą kartą, todėl teismas turėjo rasti galimybę jam skirti kitą sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, jis galėjo būti baudžiamas visų pirma viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu ir tik po to laisvės atėmimo bausme. Nurodo, kad teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą motyvavo tuo, kad jis jau atlieka bausmę, tačiau jo nuomone, ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė niekaip nesusijusi su padarytu nusikaltimu. Taip pat skunde pažymi, jog šiuo nuosprendžiu apskirta bausmė iš karto buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta, kuri įsigaliojo nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tačiau apelianto vertinimu tai gali būti pažeidimas, nes šioje byloje nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir neaišku, kaip ji dar gali pasibaigti išnagrinėjus apeliacinį skundą. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis dirba, gali mokėti jam paskirtas baudas.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką.

Dėl paskirtos bausmės

Skirdamas nuteistajam E. R. bausmę, teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką, teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistojo asmenybės savybes.

6.1. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. E. R. anksčiau teistas taip pat už smurtinį nusikaltimą, už kurį teismas paskyręs laisvės atėmimo bausmę, sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti jos vykdymą atidėjus. Tačiau praėjus vos dviem mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu apeliantas padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės rodo, jog jis iš pirmesnių savo teistumų nepasimokė, teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas. Taigi, įvertinus tai, kad E. R. jau teistas už tyčinius nusikalstamus, nusikalto, neatlikęs ankstesnės bausmės, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant kaltininkui tik pačią griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad tokios griežtos bausmės rūšies parinkimą teismas motyvavo ne tuo, kad jis jau atlieka bausmę pataisos namuose, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, tačiau tuo, kad nesilaikęs bausmės vykdymui numatytų reikalavimų ir taisyklių, apeliantas buvo pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti pirmesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6.2. Kolegija pažymi, kad teismo argumentas dėl kaltinamajam skiriamos laisvės atėmimo bausmės BK 56 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną galiojusi naujoji BK 56 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 24 d.) jau nenumato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuojama, kad apylinkės teismas, skirdamas E. R. laisvės atėmimo bausmę, šį sprendimą argumentavo tinkamai ir todėl net BK 56 straipsnį pritaikius netinkamai, laikytina, kad laisvės atėmimo bausmė apeliantui buvo paskirta teisingai ir pagrįstai, nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų.

6.3. Pagal BK 61 straipsnyje numatytas bausmių skyrimo taisykles, nustačius atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertinus jų kiekį ir pobūdį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Nustatant bausmės dydį, teismas įvertino E. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konstatavo, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat įvertino ir kitas aplinkybes, kad padarytas nusikaltimas nesukėlė jokių žymesnių pasekmių, jis yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir nulemtas alkoholio vartojimo šeimoje, ir skyrė jam švelnesnę už sankcijos vidurkis numatytą bausmę. Taigi, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė.

6.4. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šios aplinkybės rodo, kad su laisvės atėmimu nesusijusio bausmės paskyrimas ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir jis nebūtų pakankamai nubaustas.

Dėl bausmių bendrinimo

7. Apeliantas skunde nurodo, kad paskirta bausmė nepagrįstai buvo subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir jos skaičiavimas nurodytas nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nors jis dar turi teisę jį skųsti ir jis gali būti pakeistas.

7.1. BK 64 straipsnio 1 dalis numato, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina visiškai ar iš dalies pridėdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį ar šios neatliktos dalies dalį. Šiuo atveju, E. R. ankstesniu nuosprendžiu, kurio bausmės dar neatlikęs, nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl prie 2015 m. kovo 25 d. Alytaus rajono apylinkės nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos šešių mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies iš dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė. Bausmių sudėjimo nuostatai šiuo atveju nebuvo pažeisti.

7.2. Apylinkės teismas teisingai nustatė ir paskirtos subendrintos bausmės skaičiavimo pradžią. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimą keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, yra priimamas naujas nuosprendis ar naujai išdėstoma jo dalis, kuri panaikinta, ir tokiu atveju jau turi būti vykdomas galutinis, aukštesniojo teismo sprendimas.

8. Įvertinus išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti ar keisti nuteistojo E. R. apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietu vos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.