Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-96864439-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. B. skundas, kuriuo ji prašo teismo netaikyti arba sušvelninti jai nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-96864439-17 (toliau - nutarimas) skirtą nuobaudą, kadangi jos veiksmuose jokios tyčios ar specialių piktybiškų pasišalinimo iš įvykio vietos veiksmų nebuvo, ką įrodo ir vaizdo filmavimo kamerų įrašas. Skunde nurodė, jog užtikrina, kad vairuodama savo transporto priemonę O. Z.-A, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, tačiau stabdymą apsunkino 2016 vasario 13 d. klimatinės sąlygos: slidi nebarstyta kelio danga, apledėjusio sniego sankasos. Vaizdo įraše yra matoma, kaip jos stabdomas automobilis nuslįsta pervažiuodamas ledo gūbrį. Pabrėžė, kad tikrai nesuprato ir nepajuto per tuos ledo guobrius užkliudžiusi kitą transporto priemonę. Taip pat pažymi, kad J. A. melagingai teigia savo paaiškinime, kad transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) paliko stovėjimo aikštelėje prie pastato Taikos g. 112. Transporto priemonę Chrysler Grand Voyager ji paliko ant važiuojamosios kelio dalies, tai yra matoma vaizdo įraše ir kur iš abiejų įvažiavimo pusių yra automobilių stovėjimą draudžiantys kelio ženklai (papildomai prideda foto), tuo pažeisdama KET ir apsunkindama automobilių judėjimą ties pastatu Taikos g. 112 ir jei ne J. A. pažeidžiant KET paliktas automobilis bei 2016 vasario 13 d. klimatinės sąlygos, šios situacijos nebūtų įvykę. Atkreipia dėmesį, kad jos automobiliui nustatytas tik labai nežymus, vos matomas bamperio nubrozdinimas, atsitrenkimo į automobilį net nepajuto ir nepastebėjo. Tuo tarpu J. A. vairuojamas automobilis ne naujas ir, jos manymu, kai kurie išvardinti sužalojimai, išskyrus nubrozdinimą, yra padaryti ne jos, o draudimo bendrovė galimai padidino sąmatą ir kaip žalą priskaičiavo ne tik šio įvykio pasekmes. Jai yra 70 metų, jos vairavimo stažas 36 metai, vairuoja atidžiai, drausmingai ir atsakingai. Per visą savo vairavimo stažą neturėjo nei vieno eismo įvykio (paskutinių kelerių metų stacionaraus greičio matuoklio greitkelyje užfiksuotas greičio viršijimas, matomas duomenų bazėse ,yra padarytas ne jos, o jos dukros, kuri važinėja į darbą iš Kauno į Vilnių ir dažnai skolinasi jos automobilį, kai dukros sugenda). Jos automobilis apdraustas. Užtikrina, kad jokio pagrindo trauktis, kad išvengtų atsakomybės, ji neturėjo ir paskirta 600 eurų bauda jai yra didžiulė finansinė našta, kadangi gyvena iš nedidelės pensijos ir taip pat dar rūpinasi savo 90-ies metų, jau savimi nebegalinčia pasirūpinti motina. Prašo gerbiamo teismo atsižvelgti į visas šio įvykio aplinkybes ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. B. skundą palaikė, prašė teismo jį tenkinti, dėl padaryto įvykio gailėjosi, prašė švelninti jai paskirtą nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 str., teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 20ANN-96864439-17 matyti, kad V. B. pagal ANK 417 str. 8 d. ir 426 str. 1 d. buvo nubausta 600 Eur dydžio bauda už tai, kad 2017 m. vasario 13 d. 14.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę O. Z.-A, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, pradėdama važiuoti atbula neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko atsitrenkė ir apgadino stovėjusią transporto priemonę Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, jog V. B. kaltė, padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus (KET pažeidimai, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta byloje esančiais paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniu pranešimu, fotolentele, vaizdo įrašu.

Apeliantė iš esmės neginčija administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių pažeidimų padarymo aplinkybių, tačiau savo elgesį teisina tuo, kad dėl blogų oro sąlygų jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi, todėl jos veiksmuose jokios tyčios ar specialių piktybiškų pasišalinimo iš įvykio vietos veiksmų nebuvo. Ji nurodo, kad dėl įvykio kalta ir Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. A., kuri automobilį paliko neleistinoje vietoje, apsunkinančioje pravažiavimą žiemos sąlygomis, esant gerai nenuvalytai teritorijai nuo sniego ir ledo.

Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Nagrinėjamu atveju iš fotonuotraukų matyti, kad kitam asmeniui priklausančio automobilio apgadinimai yra ne tik braukiamojo pobūdžio, tačiau yra matomi ir ženklūs įlenkimai, ženkli ir padaryta turtinė žala 482 Eur. Taip pat vaizdo įraše matosi, kaip automobilių kontakto metu transporto priemonė Crysler nuo smūgio susiūbuoja, kas nurodo, jog kontaktas buvo stiprus ir juntamas, tačiau apeliantė stabtelėjusi iš įvykio vietos nuvažiuoja. Todėl apeliantės versija, kad ji nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu, laikytina gynybinio pobūdžio. Esant tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad V. B., suvokė, jog būdama susijusi su eismo įvykiu elgiasi neteisėtai, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė taip pat prašo sušvelninti jai paskirtą nuobaudą. Akivaizdu, kad pažeidėja apeliuoja į ANK 34 str. 5 d. nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

ANK 34 str. 5 d. nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ str. nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

ANK 426 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, turto sugadinimai nežymūs. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 426 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 str.). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Šioje byloje nustatyta, kad V. B. teismo posėdyje neneigė sukėlusi eismo įvykį ir iš jo pasišalinusi, apgailestavo dėl savo elgesio, nes jos automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas, kas laikytina jos atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Iš bylos duomenų aišku, kad V. B., kuriai 70 metų ir turi 36 metus vairuotojo stažo, anksčiau ji bausta tik už nešiurkščius KET reikalavimų pažeidimus, nors nagrinėjamu atveju jos padarytas nusižengimas yra įžūlus, kadangi ji sąmoningai stengėsi nuslėpti kitiems asmenims padarytą žalą, tačiau iš kitos pusės ji ir neneigia savo pareigos atlyginti žalą, nurodydama, kad jai tai padaryti bus sunku dėl sunkios materialinės padėties, nes pragyvena tik iš pensijos. Nustačius apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas vyresnio amžiaus, kad eismo įvykio metu padaryta žala nėra maža, tačiau pažeidėja pasiruošusi žalą atlyginti, nors tai dėl jos turtinės padėties jai padaryti bus sunku, todėl yra pagrindas taikyti V. B. atžvilgiu ANK 34 str. 5 d. nuostatas, skiriant švelnesnę nuobaudą dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 str. 1 d., padarymo. Konkrečiu atveju, įvertinus ANK 426 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą – 600 Eur, darytina išvada, kad tokia nuobauda nėra proporcinga nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, jos turtinei padėčiai, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, todėl turi būti mažinama.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas 2017 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-96864439-17 keistinas, pažeidėjai paskiriant švelnesnę nuobaudą už padarytą teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

V. B. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-96864439-17 dalį, kurioje paskirta nuobauda, ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į vieną iš 2017 m. balandžio 25 d. nutarime nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų banko sąskaitų.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.