Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-27 · Administracinė byla Nr. I-7984-279/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-09-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
I-7984-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01502-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Atsakovas
A. M.
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7984-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01502-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 14.6.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant atsakovui A. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovo A. M. (toliau – atsakovas) 155,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis). Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava skaičiuojama, remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) patvirtintais vietinės rinkliavos nuostatais. Atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovas per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime (b. l. 10-13), bei teismo posėdyje prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintu Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašu, vietinės rinkliavos mokėjimo variantą pasirinko pagal deklaruojamą komunalinių atliekų kiekį. Teigia, kad nuosavybes teise jam priklauso gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 17 arų namų valdos žemės sklype komunalinės atliekos yra kaupiamos, biodegraduojančios atliekos yra kompostuojamos ir sunaudojamos tręšimui, o nebiodegraduojančios atliekos yra rūšiuojamos ir pristatomos perdirbimui kaip žaliava. Nurodė, kad nesutinka mokėti pareiškėjai už paslaugą, kuria nesinaudoja, t. y. mišrių komunalinių atliekų surinkimą. Pareiškėja iš jam priklausančio žemės sklypo niekada nevežė komunalinių atliekų. Teigia, kad pareiškėja, apskaičiuodama jam priklausančią mokėti vietinę rinkliavą nepagrįstai nesivadovavo jo pateiktomis deklaracijos už 2017 ir 2018 metus, o reikalauja mokėti vietinę rinkliavą pagal turto objektą- gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybėje rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie nauja redakcija išdėstyti Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), įsigaliojusia nuo 2017 m. liepos 1 d. Pagal Nuostatų 35 punktą ir 2017 m. Nuostatų 6 punktą pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Nuostatų 3 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – tai komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų 14 punktą, metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama Tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. 2017 m. Nuostatai nustatė dvinarę vietinę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dalių. 2017 m. Nuostatų 4 punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia kaip fizinius ir juridinius asmenis arba jų įgaliotus asmenis- komunalinių atliekų turėtojus, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančius vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje; Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede. 2017 m. Nuostatų 11 punktas įtvirtina, kad Vietinės rinkliavos dedamųjų parametrai, pagal kuriuos apskaičiuojamos Vietinės rinkliavos dedamosios, nurodyti Nuostatų 2 priede. Kiekvienai nekilnojamojo turto objekto ar mokėtojo kategorijai nustatytos vidutinės komunalinių atliekų susikaupimo normos ar deklaruojamų atliekų kiekio vienetai, apskaičiuotos Vietinės rinkliavos dedamosios ir Vietinės rinkliavos dydžiai nurodyti Nuostatų 3 priede.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Remiantis aptartu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė A. M. (b. l. 3-4). Atsakovas, remiantis Nuostatų 3 punktu, 2017 m. Nuostatų 4 punktu, laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų 14 punkte, 2017 m. Nuostatų 11, 19 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateikta 2019 m. liepos 18 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nesumokėjo 155,66 Eur vietinės rinkliavos (b. l. 2).

Teismas pažymi, kad atsakovo argumentas, kad pareiškėja skaičiuodama atsakovui priklausančią mokėti vietinę rinkliavą privalėjo vadovautis jo pateikta komunalinių atliekų deklaracija už 2017 metus (paruošta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašą (neteko galios nuo 2017 m. gruodžio 31 d.) yra nepagrįstas. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. I-1359-583/2017 nustatė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), skaičiuoti pagal 2016 m. spalio 31 d. pateiktus komunalinių atliekų deklaracijos už 2017 metus duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 24 d. nutartimi Nr. A-2555-624/2018, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. I-1359-583/2017 paliko nepakeistą.

Dėl atsakovo argumento, kad pareiškėja skaičiuodama atsakovui priklausančią mokėti vietinę rinkliavą nesivadovavo pateikta komunalinių atliekų deklaracija už 2018 metus (paruošta pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-141 patvirtintą Komunalinių atliekų kiekio deklaravimo tvarkos aprašą) teismas pažymi, kad LVAT savo praktikoje analogiško pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sprendimas atsisakyti priimti atliekų turėtojo komunalinių atliekų deklaraciją, laikytinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) tvarka skundžiamu atskiru administraciniu sprendimu, o administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo susidariusią vietinės rinkliavos skolą) ABTĮ taikymo prasme nėra susijęs su būtinumu patikrinti pareiškėjo sprendimų nepriimti atsakovo jam pateiktų deklaracijų teisėtumą ir pagrįstumą (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-319-143/2017, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1084-502/2018). Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja atsisakė priimti atsakovo komunalinių atliekų deklaraciją už 2018 metus, o atsakovas šį sprendimą būtų apskundęs teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai dėl jo pateiktos komunalinių atliekų deklaracijų reikšmės jam apskaičiuojant vietinę rinkliavą už 2018 metus, nagrinėjamai bylai nėra reikšmingi.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateiktą įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju, t. y. ginčo laikotarpiu aptariamu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir nebuvo atliekų turėtoju, ar tinkamai įvykdė pareigą sumokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 155,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. laikytinas pagrįstu ir tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, juridinio asmens kodas 163743744 iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,66 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 66 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė