Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2017 m. rugpjūčio 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi skundu į teismą prašydamas įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir atsakovas, KRATC) vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2017 metų laikotarpį, skaičiuoti pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 31 d. pateiktoje komunalinių atliekų deklaracijoje nurodytus duomenis.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331 patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – ir Deklaravimo tvarkos aprašas) komunalines atliekas turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų turėtojai, jei jiems objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti konkretų perduodamų atliekų kiekį ir kurie komunalines atliekas kaupia. Teigia, kad nuosavybes teise jam priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir 17 arų namų valdos žemės sklypas, todėl turi galimybę deklaruoti buitinių atliekų kiekį ir atitinka Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatų reikalavimus, keliamus subjektui, kuris gali teikti deklaraciją ir pagal jos duomenis apskaičiuojama vietinė rinkliava.

2016 m. spalio 31 d. KRATC pateikė komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 metus ir joje esančios informacijos teisingumą patvirtino savo parašu, tačiau atsakovas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. (8.5)-5R-319 „Dėl vietinės rinkliavos“ nurodė, jog deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų, atsisakė ją priimti ir nurodė, jog vietinė rinkliava bus skaičiuojama kaip vienai namų valdai.

Pareiškėjo nuomone tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymui ir Lietuvos Respublikos civilinio kodeksui, todėl yra neteisėti ir nepagrįsti. Pažymi, kad jis rūšiuoja, kompostuoja atliekas, todėl jo buityje nesusidaro ir jis nekaupia mišrių atliekų, kurios turėtų būti šalinamos per mišrių atliekų surinkimo sistemą, todėl nepagrįstai užkertama galimybė pateikti deklaraciją pagal faktiškai ir realiai susidarančių atliekų kiekį, kokį jis buvo nurodęs atsakovui pateiktoje deklaracijoje, ko pasekmėje nepagrįstai apmokestinamas vietine rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismo posėdžio metu, pareiškėjas A. M. palaiko skundą jame nurodytų argumentų pagrindu ir prašo skundą tenkinti.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Informuoja, jog Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Pažymi, kad Deklaravimo tvarkos aprašas numato, jog vietinės rinkliavos mokėtajai, turintys teisę deklaruoti komunalines atliekas, užpildo komunalinių atliekų deklaraciją pagal patvirtiną formą ir ją pateikia KRATC, kuris patikrina deklaraciją ir teikia ją derinti atliekų surinkėjui. Komunalinių atliekų deklaracijoje privalo būtu nurodytas – nekilnojamojo turto adresas, konteinerių kiekis ir jų tūris, konteinerių tuštinimo dažnumas kartais per savaitę. Pabrėžia, kad Deklaravimo tvarkos aprašo 17 – 18 punktai numato, kad mažiausias mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0.24 m³, o jų tuštinimo dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse.

Atsakovas teigia, jog pareiškėjas užpildęs komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 m. laikotarpį nurodė nulius, faktiškai deklaruodamas, kad jo gyvenamojoje valdoje nesusidaro komunalinės atliekos. Pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pateikta deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų bei nurodė, kad jei nesusidaro komunalines atliekos minimame nekilnojamojo turto objekte, jis teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad Deklaravimo tvarkos aprašas ir Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės yra galiojantys teisės aktai, jų teisėtumas nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.)

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas ar atsakovas apskaičiuodamas mokėtinos pareiškėjo vietinės rinkliavos dydį už 2017 metus, pagrįstai atsisakė remtis pareiškėjo pateikta komunalinių atliekų deklaracija ir joje nurodytais duomenimis.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 31 d. atsakovui pateikė komunalinių atliekų deklaraciją už 2017 metų laikotarpį. Deklaracijoje pareiškėjas nurodė duomenis, jog nekilnojamojo turto buvimo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nėra konteinerių (konteinerių kiekis -0), ir nebus metinio mišrių komunalinių atliekų susikaupimo (0 skaičiuojant kubiniais metrais, 0 skaičiuojant tonomis), jie nėra išvežami (konteinerių tuštinimo periodiškumas -0). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas pateiktoje komunalinių atliekų deklaracijoje nurodė, kad jo gyvenamojoje vietoje nesusidaro mišrios komunalinės atliekos ir jis siekia, kad vietinė rinkliava faktiškai jam nebūtų skaičiuojama. KRATC 2016 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. (8.5)-5R-519 „Dėl vietinės rinkliavos“ nurodė, kad 2016 m. spalio 31 d. komunalinių atliekų deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo reikalavimų, todėl vietinė rinkliava už 2017 metu turto objektui adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bus skaičiuojama kaip vienai namų valdai.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008-12-23 Nr. T2-426;2010-05-06 Nr. T2-114; 2010-11-25 Nr. T2-330; 2011-10-27 Nr. T2-345;2012-03-29 Nr. T2-86;2012-07-26 Nr. T2-200; 2012-10-23 Nr. T2-251; 2013-07-23 Nr. T2-197; 2014-10-23 Nr. T2-274; 2017-06-29 Nr. T2-140) (cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirta KRATC, o 2007-07-09 Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu nurodytai bendrovei suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 17 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu. Vietinės rinkliavos mokėtojams, deklaruojantiems komunalinių atliekų kiekį, mokėtina Vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš deklaruoto komunalinių atliekų kiekio tonomis. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą ir vietinės rinkliavos mokėtojas gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį tik Deklaravimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka (bylai aktuali nuo 2010-11-25 iki 2017-06-29 galiojusi redakcija).

Deklaravimo tvarkos aprašo 5 punkte numatyta, kad komunalines atliekas turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų turėtojai, jei jiems objektyviai ir nepatiriant didelių ekonominių sąnaudų įmanoma nustatyti konkretų perduodamų tvarkyti komunalinių atliekų kiekį ir kurie komunalines atliekas kaupia: 1) komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose visuomenines paskirties statinių patalpose, įrengtose pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus; 2) komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose, esančiuose privačios nuosavybės ar kita teise valdomame žemės sklype. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo tarp proceso šalių, jog pareiškėjo gyvenamoji valda atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir jis turi teisę deklaruoti komunalinių atliekų kiekį.

Deklaravimo tvarkos aprašo 17 punktas numato, kad mažiausias leistinas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerio tūris – 0.24 kub. m., o 18 punkte nurodyta, jog konteinerių išvežimo (tuštinimo) dažnumas negali būti retesnis nei nurodytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės yra patvirtintos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 (bylai aktuali nuo 2016-05-05 galiojanti redakcija). Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 68.3.3 punktas numato, jog individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius, kuriuos naudoja fiziniai asmenys, laikotarpiu nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos – vieną kartą per savaitę, kitu laikotarpiu – kas dvi savaites. Įvertinus aukščiau nurodyta teisinį reguliavimą darytina išvada, kad fizinis asmuo siekiantis mokėti vietinę rinkliavą pagal deklaruotą komunalinių atliekų kiekį, pildydamas komunalinių atliekų deklaraciją privalo nurodyti, kad jo turimas komunalinių atliekų konteineris yra 0.24 kub. m. tūrio arba didesnis, taip pat deklaracijoje nurodytas konteinerio išvežimo (tuštinimo) dažnumas negali būti retesnis nei vienas kartas į dvi savaites (laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d., ne rečiau nei vienas kartas į savaitę). Taigi pagal Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatas negalima tokia situacija, kad teikiamoje deklaracijoje būtų nurodoma jog nebus šalinamos atliekos, kaip šiuo atveju 2017 m. deklaracijoje nurodė pareiškėjas (b.l.11), jog konteinerių kiekis - 0, konteinerių tuštinimo dažnumas kartais per savaitę – 0, metinių mišrių komunalinių atliekų kiekis – 0 m³, metinis mišrių komunalinių atliekų kiekis- 0 t., todėl konstatuojama, kad pateikta deklaracija neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktų reikalavimų ir atsakovas pagrįstai 2016 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. (8.5)-5R-519 nurodė, kad vietinė rinkliava už 2017 m. turto objektui (duomenys neskelbtini), Klaipėda bus skaičiuojama ne pagal pateiktos deklaracijos duomenis, o kaip vienai namų valdai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Kita vertus, tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Šiuo atveju pareiškėjas nei teismui, nei atsakovui neteikia duomenų, patvirtinančių, kad jo buityje nesusidaro jokios (komunalinės) atliekos ir savo argumentus grindžia hipotetinio pobūdžio teiginiais, kad pavyksta atliekas išrūšiuoti taip, jog jis jokių atliekų per komunalinių atliekų šalinimo sistemą nešalina. Pažymėtina, kad dalis buityje susikaupiančių atliekų negali būti pašalinamos (išrūšiuojamos) kitokiu būdu, išskyrus kaip per atliekų (komunalinių) atliekų šalinimo sistemą, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tokios atliekos yra pašalinamos susitarus su kaimynu, išmetant jas į jam skirtą konteinerį, tik patvirtina tai, kad pateiktos deklaracijos duomenys nėra objektyvūs, neatitinka Deklaravimo tvarkos aprašo nuostatų ir šia deklaracija negali būti grindžiamas vietinės rinkliavos apskaičiavimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą metinę vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, skaičiuoti pagal 2016-10-31 pateiktos komunalinių atliekų deklaracijos už 2017 metus duomenis, todėl A. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.