Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-12-19 · Civilinė byla Nr. e2YT-14439-1079/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
e2YT-14439-1079/2018
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00944-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Sigita Rozgaitė
Pareiškėjas
D. J.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankui
Advokatai
Daiva Balčiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-14439-1079/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00944-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.8; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant pareiškėjos D. J. atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji trijų mėnesių laikotarpyje po tėvo P. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškime nurodė, jos tėvui P. J. asmeninės nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato ir 1/2 dalis kitų statinių (kiemo statiniai – tvoros, šulinys, tualetai), esančių (duomenys neskelbtini). Po jo mirties į notarą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėjos tėvas testamento nepaliko. P. J. buvo išsituokęs, daugiau vaikų, išskyrus pareiškėją, neturėjo. Po tėvo mirties pareiškėja palikimą priėmė faktiškai pradėdama tėvo turtą valdyti – jai atiteko visi tėvo asmeniniai daiktai, dokumentai, baldai ir pan., nekilnojamuoju turtu pareiškėja rūpinosi kaip savu, dažnai apsilankydama tėvo name, su bendraturčiu yra susitarusi, kad prižiūrėtų jos dalį. Palikimo priėmimo faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų disponuoti po tėvo mirties likusiu turtu.

Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, ją teisme atstovauja jos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė, todėl byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė paaiškino, kad 2010 m. gruodžio 13 d. mirė pareiškėjos D. J. tėvas P. J.. Jis testamento palikęs nebuvo, buvo išsituokęs. Pareiškėja turėjo dar vieną seserį, kuri žuvo būdama maža, daugiau vaikų, išskyrus pareiškėją, P. J. neturėjo. Pareiškėjos tėvui iki mirties priklausė dalis gyvenamojo namo ir dalis ūkinių pastatų. Palaidojusi savo tėvą, pareiškėja sutvarkė namus, kas buvo nereikalinga – išmetė, vertingus daiktus pasiėmė, atjungė elektrą, kad nekiltų gaisras. Po P. J. mirties jam priklausiusi namo dalis liko negyvenama, todėl pareiškėja paprašė kaimynų, kad jie prižiūrėtų tą namo dalį, paliko būsto raktą. Pati pareiškėja gyvena Latvijoje, todėl po tėvo mirties likusia namo dalimi rūpinosi atvažiuodama pasižiūrėti, paskambindama kaimynams paklausti, ar turtui nieko nėra nutikę. Pareiškėja nori likusią namo dalį parduoti. Į notarą laiku nesikreipė, nes gyvena ne Lietuvoje ir dėl susiklosčiusių aplinkybių laiku pas jį neatvyko. Šiuo metu P. J. priklausiusi namo dalis aštuonerius metus stovi be elektros ir negyvenama, pareiškėja namus aplanko, kai atvyksta sutvarkyti tėvo kapo. Namas be patogumų, elektra atjungta, todėl jokių mokesčių už šią namo dalį mokėti nereikia. Niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir niekas šiuo turtu, išskyrus pareiškėją, nesirūpino.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėja yra kaimynės. Jai ir pareiškėjos tėvui priklauso po pusę namo. Ji su P. J. virš dvidešimt metu iki pat jo mirties buvo kaimynai, kitoje namo dalyje gyvena iki šiol. Pareiškėja kartu su tėvu gyveno iki tėvų skyrybų, vėliau ji tik atvykdavo tėvą aplankyti. Pareiškėja palaidojusi tėvą, susirinko daiktus, susitvarkė, jai paliko raktus prižiūrėti jo dalį, kad kas nepadarytų žalos. Po P. J. mirties jo namo pusėje niekas negyvena, elektra atjungta. Pareiškėja vasarą trumpam užsuka, jos pabendrauja. Mokesčių mokėti nereikia, nes nėra jokių patogumų. Kiti giminaičiai nesilanko, P. J. broliai ir seserys mirę. Toje namo dalyje yra tik vienas kambarys ir mažas prieškambaris, virtuvės nėra. Jos pusėje yra 9 kv. m. kambarys ir virtuvėlė. Per pusę jiems priklauso ir ūkiniai pastatai.

Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra liudytojos L. P. sugyventinis, pažįsta pareiškėją D. J.. Jis 26 metus gyvena (duomenys neskelbtini), pažinojo P. J. ir jo dukterį. Po P. J. mirties jo dukra aptvarkė buitį, pasiėmė kažkokius po tėvo mirties likusius daiktus ir jiems paliko raktus, kad prižiūrėtų negyvenamą namo dalį. Ji gyvena Rygoje, kartais atvažiuoja, apžiūri tėvui priklausiusią namo dalį ir išvažiuoja. Kiti giminės nesidomi, broliai mirę, sesuo nėra buvusi, toli gyvena. P. J. priklausiusioje namo dalyje grindys įlūžę, pareiškėja šioje namo dalyje neapsistoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. J. yra P. J. dukra (b. l. 14); iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad pareiškėjos tėvas P. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė ištuokoje (duomenys neskelbtini); pareiškėjos tėvas turėjo dar vieną dukterį A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini); iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos tėvui P. J. nuosavybės teise priklausė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kiemo statinių (tvoros, šulinys, tualetai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono notarų biuro notarė Gražina Butienė 2018 m. birželio 26 d. išduotame liudijime paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. J., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų P. J. palikimo priėmimo faktų.

Pažymėtina, kad pareiškėja yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėti po tėvo mirties likusį palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjos atstovės, liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas daugiau nei dvidešimt metų iki pat savo mirties gyveno jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Po tėvo mirties visu likusiu turtu kaip savo pradėjo rūpintis pareiškėja: pasiėmė likusius vertingus asmeninius tėvo daiktus, aptvarkė būstą, pasirūpino elektros atjungimu, užrakino tėvui priklausančios gyvenamojo namo dalies duris ir raktą perdavė kaimynystėje gyvenantiems namo bendratučiams, prašydama būstą prižiūrėti. Ji domisi turto būkle ir likimu, būdama Lietuvoje užsuka turto apžiūrėti, paskambina namo dalį prižiūrintiems kaimynams, kreipėsi į teismą išreikšdama valią priimti palikimą, kad galėtų disponuoti po tėvo mirties likusiu turtu, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, kas įrodo, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti po jos tėvo mirties likusį turtą kaip savo.

Kiti galimi įpėdiniai palikimo priėmę nėra. Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintys faktas, kad pareiškėja D. J. faktiškai pradėdama valdyti turtą yra priėmusi mirusio savo tėvo P. J. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu tinkamai priimti palikimą ir įregistruoti viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja Sigita Rozgaitė