Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį ir 127 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta administracine nuobauda 1 448 Eur bauda, su transporto priemonės „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios V. V., konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartimi minėtas apylinkės teismo nutarimas paliktas nepakeistas.

Nesutikdamas su minėtu sprendimu, G. L. jį apskundė Mažeikių rajono apylinkės teismui.

Skunde G. L. taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtinta, jog „niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“, t. y. šiame straipsnyje įtvirtintas non bis in idem principas. Mano, kad konstitucinis non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdamas neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Kartu pažymi, kad dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, o Lietuva yra šios Konvencijos dalyvė, ratifikavusį Konvenciją 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu.

Atsiliepimu į G. L. atskirąjį skundą Telšių AVPK Mažeikių rajono PK prašo skundo netenkinti, palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį. Mano, kad teismo nutartis yra pagrįsta, objektyvi, teisiškai motyvuota.

G. L. atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹⁶ straipsnyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintos XXIII2 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ATPK 302¹⁷ straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindai. Iš G. L. prašymų ir jo skundų matyti, kad pastarasis prašo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali būti atnaujinta, jeigu paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

ATPK numatyta proceso atnaujinimo procedūra yra vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą.

Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra pagrindo. Iš bylos matyti, kad G. L. kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, kad 2015 m. lapkričio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis (G. L.), 2015 m. rugsėjo 2 d. 15.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi S8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į betoninį kelio stulpelį bei šalikelėje augusį medį ir juos nulaužė, po autoįvykio vengė Vyriausybės nustatyta tvarka pasitikrinti girtumą, nepataisomai sugadino V. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį, kurio vertė 23 000 Eur. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad, nors iš byloje esančios V. V. prašymo kopijos matyti, jog Telšių AVPK Mažeikių rajono PK 2015 m. lapkričio 11 d. buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 2 dalį (6 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie šį tyrimą, jo eigą, tokių duomenų teismui nepateikė ir G. L.. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. L. yra iškelta baudžiamoji byla. Be to, iš bylos matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo G. L. nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį ir ATPK 127 straipsnio 2 dalį, priimtas 2015 m. rugsėjo 14 d. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 31–33 b. l.), jis įsiteisėjo 2015 m. spalio 29 d. Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį pagal V. V. apeliacinį skundą išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) /2015, 53–56 b. l.), taigi akivaizdu, kad teismams priimant minėtus sprendimus nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ATPK 250 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu pagrindu – kai dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla.

Kaip teisingai skunde pažymėjo G. L., draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem) įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgment of 23 October 1995; F. F. v. Austria, no. 37950/97, judgment of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgment of 10 February 2009; Ruotsalainen v. Finland, no. 13079/03, judgment of 16 June 2009; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009). Nagrinėjamu atveju spręsti, kad G. L. už tą pačią veiką baudžiamas antrą kartą, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, patvirtinančių baudžiamosios bylos G. L. iškėlimo faktą ir jo nubaudimą dėl iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus bylos duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Dėl to G. L. atskirasis skundas netenkinamas, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.