Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-448-1082/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-06-12
Bylos Nr.
A15.-448-1082/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00211-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rita Dirkė
Pažeidėjas
G. G.
Advokatai
Irmantas Tumas
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. A15.-448-1082/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00211-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1.; 16.9.8.; 21.9.10; 21.11.3. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. birželio 12 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė,sekretoriaujant Jurgitai Rudokienei, Rasai Švėgždienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. G. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. buvo kaltinamas pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį tuo, kad jis 2019 m. balandžio 16 d. 22.14 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,14 prom. neblaivumas, ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo privalomuoju civiliniu draudimu neapdraustą automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

G. G. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam priklausantis automobilis stovėjo prie namų kaltinime nurodytoje vietoje ir juo nebuvo važiuojama jau daugiau nei metus. Automobilis buvo nedraustas ir juo niekas nesinaudojo. Automobilis stovėjo tvarkingai, niekam netrukdė. Toje vietoje automobilis stovėjo gal mėnesį. Įvykio dieną prieš pat atvykstant policijos pareigūnams, apie 21 val. jis su sūnumi keitė automobilio ratus, po ko sūnus bandė pavažiuoti atgal, bet užsikirto ratai. Tuo metu automobilis užvestu varikliu buvo gal dešimt minučių, variklis nebuvo užgesęs. Mašinai nevažiuojant sūnus, palikęs užkurtą automobilį, nuėjo namo paimti prožektoriaus. Jis pats visą laiką buvo šalia automobilio, bet pamatęs, kad atvažiavo policija, įsėdo į automobilį išjungti variklio. Pats važiuoti nebandė, taip vėliau nurodė ir pareigūnams. Tuo metu jis buvo truputį išgėręs, bet apsvaigęs nesijautė, jautėsi normaliai. Pats teisių vairuoti transporto priemones jis neturi. Jis pats nevažiavo, o kai pakeitė ratus, sūnus pagazavo ir išėjo, paskui kavos atsigėręs gal už 10 min atėjo. Automobilis senas, todėl iš po variklio ėjo garai.

Liudytojas E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną dirbdamas su R. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje kieme stipriai akseleruodamas galimai parkuojasi neblaivus asmuo. Atvykus į įvykio vietą, rado stovintį automobilį VW Passat, iš kurio stipriai rūko dūmai, prie automobilio vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jokių kitų asmenų nei automobilyje, nei šalia jo nebuvo. Tas automobilis stovėjo puse korpuso išlindęs iš kitų automobilių, galimai trukdė eismui. Buvo matyti prasisukusių automobilio ratų žymės. Minėtas asmuo buvo išlaipintas iš automobilio, jam buvo nustatytas neblaivumas. Iš nerišlios minėto vyriškio kalbos buvo matyti, kad šis vyriškis yra neblaivus, bet jo būklė nebuvo sunki, trukdanti susišnekėti. Šis vyriškis nurodė, kad keitė ratus, pavažiavo tik metrą ir nematė dėl to problemos, teigė, kad automobilį atvairavo sūnus. Gal po kokio pusvalandžio to vyriškio sūnus atėjo ar tas vyriškis jį pasikvietė, tiksliai nežino.

Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas mato burzgiantį automobilį, kurio vairuotojas užgesino variklį. Ji su kolega į nurodytą vietą atvyko ne daugiau kaip per penkias minutes. Atvykus į įvykio vietą, jiems privažiavus, variklis buvo užgesintas, už vairo sėdėjo šis vyriškis – G. G.. Šio piliečio automobilis stovėjo ne pagal visas mašinas, gal pusę metro įsikišęs. Kitų žmonių nebuvo, vėliau atėjo to vyriškio sūnus. Priėjus prie automobilio, nuo variklio sklido šiluma ir dūmų kvapas, automobilis smirdėjo. Vėžių buvimo liudytoja nepamena. Vyriškis pasakė, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, jam buvo nustatytas neblaivumas. Liudytoja girdėjo, kaip tas vyras kalbėjo su kolega ir sakė šiam, kad truputį pavažiavo pirmyn ir atgal. Liudytojai žinoma, kad buvo daromas pokalbio garso įrašas. Girtumą vyriškis pripažino, bet nepripažino, kad vairavo. Jis painiojosi, sakė vienaip, po to kitaip.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad datos tiksliai nepasakys, bet gal prieš mėnesį, apie 23 val., buvo visiškai tamsu. Būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme labai didelį triukšmą – automobilį su dideliu garsu, didelėmis variklio apsukomis. Kiek laiko jis gazavo, neįvardino, bet gal iki pusės minutės, po ko jis nuėjo pažiūrėti. Automobilis su šviesomis stovėjo aikštelės kampe užkurtas, labai stipriai gazavo, nejudėjo, gal bandė išvažiuoti ar pastatyti automobilį, nežino. Jam atrodė, kad automobilis bando parkuotis, bet jo žiūrėjimo metu automobilis nepajudėjo. Jei jis būtų judėjęs, būtų matęsi. Kad manevruoja tikrai nebuvo, mašina nepajudėjo iš vietos. Automobilis stovėjo išlindęs, bet ne kaip kliūtis, nes stovėjo pačiame kampe. Automobilis buvo užgesęs, ar nustojo gazuoti, bet buvo pritilęs, tada liudytojas paskambino 112. Ką pasakė paskambinęs, liudytojas nepamena, bet 112 jis skambino tik dėl triukšmo. Liudytojas automobilį matė, kiek automobilio šviesos švietė, bet akivaizdaus judėjimo nebuvo. Įlipančių ir išlipančių asmenų liudytojas nematė. Su budėtoju liudytojas palaikė ryšį, kol atvažiavo policijos pareigūnai, po ko jis nuėjo miegoti.

Liudytojas G. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną sugalvojo su tėčiu G. G. važiuoti sliekų. Jis atsisėdo į vairuotojo vietą, o tėtis į keleivio vietą, tačiau jam nepavyko automobiliu pajudėti iš vietos. Užkūręs variklį jis bandė pajudėti gal 10 minučių, jis pradėjo gazuoti, kad kaladėlės atšoktų, užgesęs lyg nebuvo. Tai darė gal 10-15 kartų, bet pradėjo iš mašinos kilti dūmai. Visą tą laiką tėtis sėdėjo automobilyje, šone. Jie pamanė, kad užsikirto kaladėlės, nes tėtis tą įvykio dieną, tik anksčiau pakeitė to automobilio ratus, kuriuo tą pačią dieną jis – liudytojas važinėjo ir atvažiavęs pastatė ten, kur įvykio metu automobilis ir stovėjo, kad tėtis pakeistų ratus. Automobilį liudytojas buvo pastatęs pačiame aikštelės kampe ir niekam jis netrukdė. Nepavykus pajudėti, jie abu išlipo iš automobilio. Tada jis nusprendė eiti iki namų pasiimti prožektoriaus. Išeidamas automobilį paliko užkurtu varikliu, o tėtis stovėjo prie automobilio. Grįžęs po kokių 10 minučių rado atvykusius policijos pareigūnus, kurie tėčiui rašė protokolą. Tėtis įvykio metu buvo truputį išgėręs. Liudytojui žinoma, kad tėtis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Liudytojas nesidomėjo, ar tėčio automobilis buvo draustas.

Vyr. patrulio E. V. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 16 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato kieme pranešėjas mato, kaip automobilio (markės tuo metu pasakyti negalėjo, kadangi per tamsą ir dūmus nesimatė) vairuotojas stipriai akseleruoja, bando parkuotis, pavojingai manevruoja aikštelėje nurodytu adresu. Pranešėjas įtaria, kad asmuo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Vykstant nurodytu adresu, budėtojai komentavo apie minėtą vairuotoją, kad jis bando parkuotis su „VW PASSAT“ automobiliu, tačiau sunkiai sekasi, jau būnant beveik vietoje pranešė , kad vairuotojas užgesino variklį. Privažiavus prie automobilio „VW PASSAT“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš po variklio dangčio sklido daug dūmų, už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kurio buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis jo nepateikė, kadangi paaiškino, kad jis jo neturi. Paklausus ar vartojo alkoholio jis atsakė, kad nevartojo. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo G. G.. Vyriškiui buvo pasiūlyta atlikti pirminį būklės įvertinimo testą, atliekant testą vyriškio judesiai buvo nekoordinuoti. Tikrinant su alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ ARHJ 0192, 0851379 iš kokių penkių kartų pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu vyriškiui nepavyko, vėliau 22.14 val. vyriškiui buvo nustatytas 1,14 prom., neblaivumas. Vyriškis žodžiu paaiškino, kad automobiliu niekur nevažiavo, kadangi yra užsikirtę galiniai ratai, o tik stipriai akseleruodamas ir pavažiuodamas pirmyn - atgal bandė atlaisvinti ratus (b. l. 9). Vyr. patrulio E. V. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad įvykio vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bendraujant su G. G. buvo darytas vaizdo garso įrašas (b. l. 8). Perklausius pastarąjį įrašą jame girdėti, kaip prie automobilio vairo rastas sėdintis vyriškis (G. G.) policijos pareigūnams nurodė, kad atsisėdęs į automobilį nedaug pavažiavo atbuline eiga, ir tada atvažiavo policijos pareigūnai (b.l. 16).

Iš liudytojo R. K. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, jog 2019 m. balandžio 16 d. apie 22 val. jam būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme automobilio variklio dideles apsukas, padangų prasisukimą ant asfalto. Pažiūrėjęs pro langą pamatė stovintį automobilį, kokios markės nematė, nes buvo tamsu. Automobilis buvo išlindęs nuo kitų automobilių apie 1-1,5 m, bet jis važiuojančio automobilio nematė. Kaip suprato, vairuotojas norėjo pastatyti automobilį tvarkingai į stovėjimo vietą, bet automobilis nevažiavo. Automobilis kelis kartus buvo užgesęs, vairuotojas jį vis užsikurdavo. Ar vairuotojas prie automobilio buvo vienas, jis nematė. Automobiliui vėl užgesus, vairuotojas jo nebeužkūrė. Po 2-3 minučių atvažiavo policijos ekipažas. Ryte sužinojo, kad tai buvo automobilis „VW Passat“, sidabrinės spalvos, kuris yra iš matymo pažįstamo kaimyno (b. l. 10).

Iš ataskaitų žiūryklės išrašų matyti, kad užfiksuota, jog 2019-04-16 21.51 val. pranešėjas praneša matantis, kaip automobilio vairuotojas stipriai aksereluoja, bando parkuotis, pavojingai manevruoja aikštelėje nurodytu adresu. pranešėjas įtaria, kad asmuo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 17-19).

Teismo ištirti ir byloje esantys duomenys – G. G. bei liudytojų R. K., E. V., R. S., G. G. parodymai teisme, administracinio nusižengimo protokolo, tarnybinių pranešimų bei kiti bylos duomenys – patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, policijos pareigūnams pagal pranešimą atvykus į kaltinime nurodytą vietą, G. G. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės bei būdamas neblaivus sėdėjo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustame automobilyje vairuotojo vietoje. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas G. G. šių aplinkybių neneigia, tačiau savo kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo nepripažįsta teigdamas, kad automobilio jis nevairavo ir automobiliu nevažiavo. Tokią pačią poziciją jis nurodė rašydamas paaiškinimą administracinio nusižengimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog sprendžiant atsakomybės taikymo klausimą svarbūs sekantys aspektai. Pirma, ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Taigi padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti ANK konkrečiame straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Kaip minėta, G. G. tiek surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir teisme neigė administraciniame kaltinime nurodytu laiku vairavęs automobilį, bei pateikė savo versiją apie ratų užsikirtimą, sūnaus G. G. bandymą gazuojant juos atkirsti bei jo paties įsėdimą į automobilį tik tikslu išjungti automobilio variklį. Teisme apklaustas G. G. patvirtino tėvo G. G. parodymus dėl ratų užsikirtimo bei parodė, kad prieš pat atvykstant policijos pareigūnams pats bandė pavažiuoti automobiliu, kuris nejudėjo, todėl akseleravo, po ko palikęs automobilį užkurtu varikliu ir šalia automobilio stovintį tėvą, nuėjo trumpam iki namų, iš kurių grįžęs rado atvykusius policijos pareigūnus, pats tėvo sėdinčio už vairo ar bandančio pavažiuoti nematė. Tokius liudytojo G. G. parodymus paneigiančių duomenų byloje nėra, be to, juos iš dalies atitinka ir policijos pareigūnų E. V., R. S. teisme duoti parodymai, kuriuose jie patvirtino, jog jiems būnant įvykio vietoje ir bendraujant su G. G. po kažkurio laiko, kurio tiksliai įvardinti negalėjo, atėjo G. G. sūnus.

Nors byloje esančiuose ataskaitų žiūryklės bei tarnybinių pranešimų duomenyse nurodyta, kad 2019 m. balandžio 16 d. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato kieme pranešėjas mato, kaip automobilio vairuotojas stipriai akseleruoja, bando parkuotis, pavojingai manevruoja aikštelėje nurodytu adresu, šie duomenys, juos vertinant visos bylos apimtyje, teismo vertinimu, nėra pakankami konstatuoti kaltinime nurodyto automobilio važiavimo, pajudėjimo iš vietos faktą.

Tiek G. G., tiek jo sūnus G. G. parodė, kad automobilis iš vietos nepajudėjo. Taipogi nei liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. V. ir R. S., nei policijai paskambinęs pranešėjas R. K. neparodė matę judantį automobilį bei tai, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis G. G. vairavo automobilį. Policijos pareigūnai apklausiami teisme parodė, kad jiems atvažiavus, administraciniame kaltinime nurodyto automobilio variklis buvo išjungtas, G. G. tik sėdėjo vairuotojo vietoje. Jie taip pat parodė, kad nuo automobilio sklido šiluma, dūmai, tačiau, teismo vertinimu, tai nepatvirtina automobilio vairavimo, jo judėjimo fakto. Liudytojas R. K. tiek apklausos teisme metu, tiek savo parodymuose bylos tyrimo metu teigė per tamsą važiuojančio, judančio automobilio nematęs, tik girdėjęs kieme automobilio variklio dideles apsukas, padangų prasisukimą ant asfalto. Pastarojo liudytojo teigimu, jis automobilio manevravimo nematė ir policijai skambino tik dėl automobilio keliamo triukšmo. Pagrindo netikėti liudytojo R. K. parodymais teismas nenustatė.

Liudytojai E. V. ir R. S. parodė, kad G. G. įvykio vietoje vienu metu pripažino truputį pavažiavęs. Iš byloje esančio į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų ir prie automobilio vairo rasto sėdėjusio vyriškio pokalbį užfiksavusio garso įrašo duomenų girdėti, kaip vyriškas balsas (G. G.) nurodo, jog jis norėjęs tvarkingai perstatyti automobilį ir pavažiavęs nedaug atbuline eiga. Gi teisme G. G. neigė apskirtai važiavęs ar pajudėjęs automobiliu ir parodė galimai neteisingai supratęs pareigūną, ne taip jam pasakęs. Tokius G. G. teiginius paneigiančių objektyvių, neginčytinų duomenų nėra, o jo administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas konkretus jo paaiškinimas atskleidžia aiškią G. G. poziciją, kuri beje atitinka ir teisme išreikštą, ir leidžia manyti apie išties ne taip suvoktą situaciją ir jos pateikimą.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes bei remdamasis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių asmenį nubausti, teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta pakankamų objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog G. G. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį. Priešingos išvados nesąlygoja ir tas faktas, kad G. G. parodymai viso proceso metu nepasižymėjo nuoseklumu ir dėl tam tikrų aplinkybių (ratų keitimo, automobilio naudojimo iki įvykio ir pan.) buvo prieštaringi liudytojo G. G. parodymams.

Be kita pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje situacijoje net ir nustačius automobilio nežymų pajudėjimą vietoje, nenustačius, kieno įtakoje – G. G. ar G. G. – jis pajudėjo, taip pat nenustačius G. G. ketinimo pačiam vairuoti automobilį iš tos vietos bei grėsmės transporto eismo saugumui ar eismo dalyvių interesams jo veiksmais sukėlimo, o tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje ir nėra, kiltų abejonės, ar tokia veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, pasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

Taigi, byloje nesant G. G. kaltę dėl administraciniame kaltinime nurodytų nusižengimų padarymo patvirtinančių objektyvių duomenų, negalimas ir jo patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį. Todėl administracinio nusižengimo teisena G. G. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636-637 straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių nusižengimų G. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas (duomenys neskelbtini) aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui G. G..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Rita Dirkė